- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1934-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07174-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 3.2.6.6.2.
2023 m. spalio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) ieškovo Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei L. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. Š. 1 106,06 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 39,82 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad tarp Atsakovės ir Vilniaus universiteto sudarytos 2010 m. rugpjūčio 9 d. valstybės finansuojamų studijų sutarties Nr. 10-A-67839 (toliau ir Studijų sutartis) 16 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog studentas įsipareigoja nutraukus Sutartį, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį.
2. Ieškovas nurodo prašantis priteisti 0,02 proc. delspinigius, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo (toliau vadinamas ir Aprašu) 4.1 punkte. Pastarasis aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228.
3. Procesiniai dokumentai atsakovei išsiųsti ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu ir buvo įteikti atsakovei pasirašytinai. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui iš atsakovės L. Š. 1 106,06 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį dėl delspinigių priteisimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė L. Š. su aukštąja mokykla (Vilniaus universitetu) 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Valstybės finansuojamų studijų sutartį Nr. 10-A-67839, pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. birželio 1 d. studijas nutraukė. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašu bei šalių sutarties 16 punktu, atsakovei atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, kurių dydis 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos. Ieškovas atsakovei apskaičiavo 1 106,06 Eur grąžintinų lėšų sumą, kurios atsakovė negrąžino. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 39,82 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo 1 106,06 Eur sumos, taikant 0,02 proc. už 180 dienų laikotarpį.
4. Teismas nurodė, kad Studijų sutarties sąlygose šalys nesusitarė, kad atsakovei bus skaičiuojami delspinigiai. Sutarties sudarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje (galiojusioje nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) taip pat nebuvo numatyta skolininko pareiga mokėti delspinigius.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė prašantis priteisti 0,02 proc. delspinigius, kurie Aprašo 4.1 punkte. Pastarasis aprašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228, kas reiškia, kad šis Aprašas yra poįstatyminis aktas, o ne įstatymas. Be to, bylos nagrinėjimo metu nutarimas yra nebegaliojantis.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas padarė išvadą, kad nei įstatyme, nei šalių sudarytoje sutartyje nėra įtvirtintas ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydis; ieškovas teismo nustatyti delspinigių dydį neprašo bei neįrodinėja patirtų nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti delspinigiai, todėl toks reikalavimas neatitinka nei vieno iš CK 6.71 straipsnyje numatytų teisinių pagrindų, sukuriančių ieškovo teisę reikalauti delspinigių. Dėl šios priežasties teismas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 39,82 Eur delspinigius.
8. Ieškovas nurodė, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje yra reglamentuota, jog Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Lėšų į valstybės biudžetą grąžinimo tvarką detalizuoja aukščiau minėtas Vyriausybės patvirtintas Aprašas, kurio 10 punkte yra nustatyta konkreti delspinigių suma – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Atitinkamai, Atsakovės pareiga grąžinti lėšas į valstybės biudžetą Vyriausybės nustatyta tvarka, tame tarpe ir susikaupusius delspinigius, yra įtvirtinta būtent Mokslo ir studijų įstatyme, o Aprašas tik detalizuoja ir konkretina šios pareigos atlikimo tvarką ir sąlygas.
9. Lėšos į valstybės biudžetą turi būti grąžinamos būtent Vyriausybės nustatytais atvejais bei tvarka, nesutiktina, su skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, jog šiuo atveju Fondo teisė reikalauti delspinigių nėra įtvirtinta įstatyme. Vien ta aplinkybė, jog įstatymo nuostatose nėra apibrėžtas konkretus delspinigių dydis, o jis yra sukonkretinamas Vyriausybės patvirtintame Apraše, negali paneigti Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje nustatytos pareigos grąžinti lėšas į valstybės biudžetą Vyriausybės nustatytais atvejais bei tvarka.
10. Studijų sutarties 16 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog studentas įsipareigoja nutraukus Sutartį, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Atitinkamai pareiga grąžinti lėšas į valstybės biudžetą pagal Vyriausybės ir Mokslo ir studijų įstatymo nustatytą tvarką yra numatyta ir studijų sutartyje, kurią Atsakovė pasirašė ir su kurios sąlygomis buvo supažindinta, jų neginčijo. Sutartimi Atsakovė įsipareigojo grąžinti lėšas į valstybės biudžetą Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, t.y. tame tarpe pradelsus prievolės įvykdymo terminą Atsakovė įsipareigojo sumokėti delspinigius. Studijų sutartyje buvo aiškiai apibrėžta pareiga grąžinti lėšas į valstybės biudžetą laikantis Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.
11. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, ieškovas 2011 m. gruodžio 8 d. išsiuntė Atsakovei įspėjimą Nr. IS 1658, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2014 m. gruodžio 8 d. Minėtu įspėjimu Atsakovė taip pat buvo informuota apie jai atsirasiančią pareigą mokėti delspinigius, jeigu prievolė nebus įvykdyta iki įspėjime nurodyto termino pabaigos, taip pat buvo nurodytas ir delspinigių dydis – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, Fondas informavo Atsakovę tiek apie delspinigių skaičiavimo tvarką, tiek apie jų dydį.
12. Atsakovės pareiga grąžinti lėšas į valstybės biudžetą laikantis Vyriausybės patvirtintos tvarkos (t.y. tame tarpe ir sumokant Aprašo 10 punkte numatytus 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną) yra numatyta tiek Mokslo ir studijų įstatyme, tiek ir Atsakovės sudarytoje studijų sutartyje, atitinkamai, priešingai nei tai nurodyta skundžiamame sprendime, Fondas turi aiškų teisinį pagrindą, kylantį tiek iš Mokslo ir studijų įstatymo, tiek iš studijų sutarties, reikalauti ieškinyje nurodytų delspinigių priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
14. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinis ir faktinis pagrindas.
15. Byloje sprendžiamas klausimas, ar gali būti poįstatyminiu aktu nustatytas delspinigių dydis, kuris taikomas priteisiant skolą pagal valstybės finansuojamų studijų sutartį.
16. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netęsybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
17. Šalių sudarytos Studijų sutarties 16 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog studentas įsipareigoja nutraukus Sutartį, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuotose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį. Atitinkamai pareiga grąžinti lėšas į valstybės biudžetą pagal Vyriausybės ir Mokslo ir studijų įstatymo nustatytą tvarką yra numatyta ir Studijų sutartyje, kurią Atsakovė pasirašė ir su kurios sąlygomis buvo supažindinta, jų neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad Studijų sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik grąžinti lėšas į valstybės biudžetą Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka, bet tame tarpe pradelsus prievolės įvykdymo terminą Atsakovė įsipareigojo sumokėti delspinigius.
18. Prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą ir mokėti delspinigius kyla iš Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, o lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Aprašas. Ši prievolė nėra sutartinė, todėl jai netaikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės. Studijų sutartis yra viena iš sąlygų tokiai prievolei atsirasti, tačiau pati prievolė yra numatyta įstatyme, jos atsiradimo pagrindus, grąžinimo tvarką, atleidimo nuo prievolės sąlygas nustato imperatyvios viešosios teisės normos Mokslo ir studijų įstatymas bei Aprašas. Sutarties šalys neturi teisės sutartimi keisti viešosios teisės normos nustatytos prievolės ar jos sąlygų bei atsisakyti prievolės ar jos dalies.
19. Atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir studijas nutraukė. Ieškovas pagrįstai rėmėsi blanketine iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalies norma, kuri nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtinto Aprašo 4.1 punktu bei Studijų sutarties 16 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.
20. Kaip minėta, Studijų sutartyje konkrečiai nepatarta nei grąžintinos sumos dydis (jo dalis), nei delspinigių dydis. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte, pagal kurį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Kaip minėta, Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalies norma laikytina blanketine, todėl, taikant sisteminį aiškinimo metodą, ginčo santykiams taikytinas ne tik Aprašo 5 punktas, kuri nustato grąžintinos sumos dalį, bet ir 10 punktas, kuriame yra nustatyta konkreti delspinigių suma – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, taikyti Aprašo normą reglamentuojančią grąžinamos sumos dalį, o netaikyti normos, reglamentuojančios delspinigių dydį, būtų nelogiška.
21. Įstatymas reikalauja šalių rašytinio susitarimo dėl skolininko įsipareigojimo mokėti netesybas, tuo atveju, jei užtikrinama prievolė bus nevykdoma ar vykdoma netinkamai, tačiau teisės normoje nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas rašytiniame susitarime sulygti dėl nekintamos delspinigių sumos ar procento visą sutarties galiojimo terminą, o taip pat draudimas konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant blanketinę sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą, kur toks delspinigių dydis aiškiai nustatytas. Pastebėtina ir tai, kad net ir reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas, paties susitarimo nedaro negaliojančio, o tik sukelia CK 1.93 straipsnio 2 ir 6 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-548-516/2015).
22. Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo blanketinė norma aiškiai nustato, jog lėšos į valstybės biudžetą turi būti grąžinamos Vyriausybės nustatytais atvejais bei tvarka, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė reikalauti delspinigių nėra įtvirtinta įstatyme. Vien ta aplinkybė, jog blanketinėse Mokslo ir studijų įstatymo nuostatose nėra nurodytas ir apibrėžtas konkretus delspinigių dydis, o jis yra sukonkretinamas Vyriausybės patvirtintame Apraše, negali paneigti Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje nustatytos pareigos grąžinti lėšas į valstybės biudžetą Vyriausybės nustatytais atvejais bei tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti Aprašo 10 punkte numatytus 0,02 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir priimamas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai.
24. Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 25,10 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinio turtinius reikalavimus (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis) bei 6,64 Eur teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovo Valstybinio studijų fondo (į. k. 191722967) ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui (į. k. 191722967) iš atsakovės L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 106,06 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešis eurus ir 06 ct) skolos 39,82 Eur (trisdešimt devynis eurus ir 82 ct) delspinigių ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (1 145,88 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovės L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.”