- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- ATP-84-462/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00799-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas K. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. II- 17-867/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2011-09-21 nutarimu K. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 5 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
K. D. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2011-09-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-1123285-11 ir perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto VPK Viešosios policijos KP.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-11-25 nutartimi K. D. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2011-09-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-1123285-11 paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, filmuotą medžiagą liudytojų J. D. ir S. K. teismo posėdžio metu duotus nuoseklius parodymus, juos sugretinus tarpusavyje, pripažįstama, kad yra pagrindas pripažinti, kad K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 191 punkto reikalavimus, kadangi jis 2011-09-07 14.50 val., Agluonos g., Birutės g., Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį „MITSUBISHI LANCER EVOLUTION VIII“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nedavė kelio, tai yra nesustojo dešiniame kelkraštyje su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais bei specialiais garso signalais važiuojančiam policijos automobiliui. Jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 5 d. sudėtį.
Šalies argumentai
K. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-11-25 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, kad formalus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 5 d. pobūdis sąlygoja tai, jog nei veikos pavojingumas, nei administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimą atsiradimas teisės pažeidėjui nėra priklausomas nuo kitų (papildomų) sąlygų, t. y. nei neigiamų pasekmių atsiradimo, nei realaus faktinio pagrindo naudoti specialius šviesos ir garso signalus buvimo. Teisę naudoti specialius šviesos ir garso signalus turi tik teisės aktuose nustatyti subjektai ir yra naudojami tik ypatingais atvejais. Kaip nustatyta Specialiųjų šviesos ir garso signalų įrengimo bei naudojimo kelių transporto priemonėse instrukcijoje, patvirtintoje Policijos departamento generalinio komisaro 1999-01-26 įsakymu Nr. 29, specialiuosius šviesios ir garso signalus vairuotojai gali naudoti tik būtinais atvejais, vykdydami operatyvines užduotis ir atsižvelgdami į konkrečią situaciją. Todėl siekiant užtikrinti saugų eismą keliuose, iš kitų transporto priemonių vairuotojų reikalaujama, jog jie, išgirdę artėjančias su įjungtais šviesos ir garso signalais transporto priemones, į jas reaguotų Kelių eismo taisyklėse nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teisme liudytojas pareigūnas J. D. nurodė, kad pravažiavus Agluonos g., Klaipėdoje, jis nusprendė jį (apeliantą) sustabdyti, kadangi jis Jakų žiede niekaip negali sustabdyti panašų į jo automobilį. Taip pat J. D. nurodo, jog jis „įjungė švyturius“. Taigi, pasinaudodamas šviesos ir garso signalais, remdamasis asmeniniais interesais pareigūnas, galų gale galėjo patenkinti savo interesą ir jį sustabdyti. Taigi, jis net negalėjo padaryti pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 5 d., kadangi pareigūnai nevažiavo su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais, o juos įsijungė tik jį sustabdydami.
Apeliantas taip pat teigia, kad vos tik pamatęs švyturėlius, nedelsiant sustojo, tai yra maždaug po minutės kelkraštyje. Mano, kad tokie pareigūnų veiksmai niekaip nesusiję su būtinais atvejais, kai pareigūnai turi teisę panaudoti šviesos ir garso signalus. Jis buvo stabdomas, nors kelio neužstojo, taip pat neįžvelgė pareigūnų manevrų. Kaip jis gali būti baudžiamas už kelio nedavimą, jeigu pareigūnai niekur neskuba ir jiems nereikėjo duoti kelio. Tačiau teismo nutartyje nurodyta, kad jam administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne už tai, kad jis nesustojo stabdomas policijos pareigūno, o už tai, kad nedavė kelio artėjančiam specialiajai transporto priemonei, tai yra policijos tarnybiniam automobiliui su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, todėl teismo nuomone jo veika nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 5 d. Pažymėtina, jog remiantis nurodytomis aplinkybėms, tokia teismo išvada yra atmestina kaip nepagrįsta.
Teismas priimdamas nutarimą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančią pareigūnų darytą filmavimo medžiagą. Filmavimo medžiagoje matosi, kad jis sustojo geranoriškai ir nedelsiant. Pažymėtina, kad pareigūnai atitinkamiems jų veiksmus kontroliuojamiems asmenims (kontrolės centrui) nepranešė apie jokį pasišalinimą, apie jo blokavimo į garažą, kaip jie teigia, nors privalėjo tai padaryti. Jei pareigūnai, surašę jam protokolą, skubėjo su įjungtais švyturėliais į įvykio vietą, jie turėjo pranešti apie tai, kad į įvykio vieta nebevažiuos, o tikrins jį. Taip pat, jei pareigūnai kažkur skubėjo, jie turėjo turėti nurodymus tam skubėjimui. Tačiau teisme pareigūnas J. D. apie tai net neužsiminė, o pripažino, kad realiai jis norėjo tik jį patikrinti. Filmavimo medžiagoje galime įžvelgti daugybę prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų ir faktinių aplinkybių.
Apeliantas pažymi, kad esminę reikšmę sprendžiant, ar byloje buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, turi objektyvūs pareiškėjo veiksmai reaguojant į artėjančias specialiąsias, su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, transporto priemones: ar jis laiku jų nepraleido, nesustojo ar kitaip kliudė jų eismui. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net nevertino.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo K. D. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 5 d., ir tai grindžia tuo, kad pareigūnai nevažiavo su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais, o juos įsijungė tik norėdami jį sustabdyti (patikrinti).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimas, nesustojimas, kai to reikalauja taisyklės, ar kitoks kliudymas jų eismui – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki keturių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768, 191 punkte numatyta, kad kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms; keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš byloje esančio patrulio J. D. 2011-09-07 Tarnybinio pranešimo matyti, kad jis Klaipėdos mieste pastebėjo Agluonos g. link Minijos g. važiuojančią transporto priemonę, Mitsubishi Lancer Evolution, kuri galimai gali pažeidinėti eismo taisykles, norėdami ją sustabdyti įsijungė raudonos ir mėlynos spalvos žybčiojančius švyturėlius, bet minėta transporto priemonė nesustojo ir padidino važiavimo greitį, pasuko į Kuosų g.,...važiuojant Kuosų g. papildomai įjungė ir specialiuosius garso signalus, bet minėta transporto priemonė padidino važiavimo greitį ir nesustojo, taip pat per garsiakalbį kelis kartus buvo lieptą automobiliui sustoti kelio dešiniajame kelkraštyje, bet vairuotojas jų reikalavimų nevykdė ir pasuko į Birutės g., privažiavęs Birutės g. „(duomenys neskelbtini)“ namą jis pasuko prieš juos į kairę ir bandė įvažiuoti į požeminį garažą...nuo tarnybiniame automobilyje raudonos ir mėlynos spalvos žybčiojančių švyturėlių ir specialių garso signalų įjungimo persekiotas automobilis sustojo, nuvažiavęs tik apie 600 metrus (b. l. 11). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos patrulės S. K. 2011-09-07 tarnybiniame pranešime (b. l. 12).
Apklausiamas teisme patrulis J. D. paaiškino, kad jis įjungė švyturėlius, norėjo sustabdyti automobilį, jis nestojo. Įsijungė garsiakalbį, bet vis tiek nesustojo. Ir prie Birutės g. jie užblokavę jį, sustabdė. Surašė protokolą. Stabdydamas vadovavosi KET 190 p., įtarė, kad vairuotojas galimai neturi techninės apžiūros talono ar Privalomojo transporto priemonės valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimo (b. l. 42-43). Teisme apklausiama patrulė S. K. paaiškino, kad bandė stabdyti automobilį patikrinimui, įjungė švyturėlius, bet automobilis nestojo, įjungė garsiakalbį paprašė sustoti dešiniajame kelkraštyje, nesustojo. Prie Birutės g. įvažiuojant į garažą sustabdė.
Atsakydama į pažeidėjo klausimą policijos pareigūnė pažymėjo, kad į jokį iškvietimą jie neskubėjo. Jūs privalėjote sustoti dešiniajame kelkraštyje, o sustojote už 600 m. (b. l. 43). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie policijos patrulių teisme duoti parodymai yra nuoseklūs, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje surinktais įrodymais daro išvadą, kad nagrinėjant pažeidėjo skundą, teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir teisme duotais jų paaiškinimais. Netikėti jų tarnybiniuose pranešimuose ir parodymais duotais teisme nėra jokio pagrindo.
Be to, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi filmuota medžiaga. Teismas konstatavo, kad K. D. sustojo ne iš karto po to kai buvo įjungti policijos automobilio švyturėliai ir garso signalas, tai yra jis pravažiavo gana ilgą kelio tarpą, nors filmuotoje medžiagoje matyti, kad jis turėjo galimybę pasukti dešinėn į kelkraštį ir sustoti kaip numato Kelių eismo taisyklių 191 p., tačiau jis sustojo tik po antrojo perspėjimo per garsiakalbį, be to, sustojo ne dešiniame kelkraštyje, o pasuko į kairę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiomis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis.
Apeliantas akcentuoja, jog esminę reikšmę sprendžiant, ar byloje buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, turi objektyvūs pareiškėjo veiksmai reaguojant į artėjančias specialiąsias, su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, transporto priemones: ar jis laiku jų nepraleido, nesustojo ar kitaip kliudė jų eismui. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net nevertino. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad pažeidėjas sustojo ne iš karto po to kai buvo įjungti policijos automobilio švyturėliai ir garso signalas, tai yra jis nuvažiavo gana ilgą kelio atkarpą, jis sustojo tik po antrojo perspėjimo per garsiakalbį, be to, sustojo ne dešiniame kelkraštyje, o pasuko į kairę. Tai yra apeliantas akivaizdžiai nepaisė KET 191 p. reikalavimo: kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms <<..>>
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „Nedelsiant“ paprastai reiškia negaištant, tuojau, nieko nelaukiant. Tai yra tai, kad tam tikras veiksmas turi būti atliktas per kelias akimirkas. Tačiau apeliantas pamatęs artėjančias transporto priemonę su įjungtais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, negaišdamas nepasitraukė ir nesustojo dešiniajame kelkraštyje. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sustojo už 10-20 metrų (b. l. 34), tačiau ši aplinkybė yra paneigta policijos patrulių, kurie nurodė, jog apeliantas, jį užblokavus, buvo sustabdytas tik maždaug už 600 m. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos patrulių duotais paaiškinimais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Juoba, kad apylinkės teismas šią aplinkybę taip pat patvirtino ištyręs filmuotą medžiagą.
Be to, pats apeliantas savo skunde tvirtina, kad vos tik pamatęs švyturėlius, nedelsiant sustojo, tai yra maždaug po minutės kelkraštyje. Tačiau vairuojant automobilį minutės laiko tarpas yra aiškiai per ilgas, kai yra privaloma nedelsiant (per kelias akimirkas) atlikti būtinus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidėjas davė kelią (sustojo) nedelsiant artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais artėjančioms (ir jų lydimoms) transporto priemonėms.
Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jis negali būti baudžiamas už kelio nedavimą, jeigu pareigūnai niekur neskubėjo ir jiems nereikėjo duoti kelio, yra teisiškai nereikšmingi. Kadangi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pažeidėjas laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Įvertinus minėtus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad K. D. pastebėjo paskui važiuojantį policijos automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvų švyturėliais ir garsiniu signalu, tačiau nedavė jam kelio, nesustojo dešiniajame kelkraštyje ar prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tuo pažeisdamas KET 191 punkto reikalavimus. Todėl administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam paskirta pagrįstai. Administracinė nuobauda jam paskirta tinkamai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis (jis pažeidimo padarymo nepripažino, vengė sustoti policijos pareigūnų stabdomas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Pažymėtina, kad K. D. per vienerius metus baustas keturis kartus, taip pat byloje nėra duomenų, jog anksčiau paskirtas pinigines nuobaudas būtų sumokėjęs. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią Pažymą apie asmens baustumą (b. l. 13-27) sprendžia, kad apeliantas nedaro jokių išvadų dėl anksčiau padarytų pažeidimų ir toliau piktybiškai bei sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Todėl teismas mano, kad jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta nuobaudą – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.
Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ja pažeidėjui skirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 5 d. sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-11-25 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
K. D. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.