Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-10-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-11848-1150/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
e2YT-11848-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02148-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Pareiškėjas
L. U.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. R., N. G.
Kategorijos
  • 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-11848-1150/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02148-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19.; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 26 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. U. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. R., N. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. U. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą motinos T. U. (toliau – ir velionė) palikimui priimti. Nurodo, kad:

1.1. Pareiškėjos tėvai T. U. ir V. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu pareiškėjos tėvai susilaukė dviejų vaikų, t. y. pareiškėjos ir S. R..

1.2. Pareiškėjos tėvas V. U. mirė (duomenys neskelbtini)., mama T. U. – (duomenys neskelbtini).

1.3. Pareiškėjos motinai, 2000 m. rugsėjo 25 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su kitu bendraturčiu N. G. (pareiškėjos motinos seserim) buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,81 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atlikus aptariamo žemės sklypo kadastrinius matavimus 2015 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus (toliau – NŽT) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du sklypus.

1.4. Pareiškėja gyveno kartu su savo tėvais. Tėvas sirgo dimensija, o mama parkinsono liga, todėl juos iki mirties slaugė pareiškėja. Pareiškėjos tėvas ir mama mirė beveik vienas po kito, keturių mėnesių bėgyje, kai šalyje buvo ir Covid-19 pandemija. Lietuvos teritorijoje dėl koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos Covid-19 pasalinės pandemijos šalyje nuo 2020 m. vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o nuo 2020 m. kovo 16 d. dviem savaitėm įvestas karantinas, kuris tesėsi iki 2020 m. birželio 17 d.. Tų pačių metų rudenį šalyje prasidėjo antroji pandemijos banga ir lapkričio 4 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, kuris tesėsi iki 2021 m. liepos 1 d.

1.5. Pareiškėja, po motinos T. U. mirties dėl stiprių išgyvenimų, mirus abiem tėvams 4 mėnesių bėgyje ir dėl Covid-19 pandemijos įvesto karantino trijų mėnesių bėgyje, į notarus nesikreipė, nes pagrįstai mane, jog tokio trumpo termino nėra ir ji galės žemės sklypų paveldėjimo dokumentus susitvarkyti vėliau, pasibaigus pandemijai. Pareiškėja taip pat dėl teisinio išprusimo stokos net nežinojo nuo ko reikia pradėti. 2023 metų vasaros pabaigoje jos pažįstamas patarė kreiptis į Trakų seniūniją, kurioje jai paaiškins ką tokiu atveju reikia daryti. Pareiškėjai Trakų seniūnijos darbuotoja paaiškino, kad reikia kreiptis į notarę, o pastaroji paaiškino, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, todėl jai reikia kreiptis į teismą. Pareiškėja tai sužinojusi nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą „Sadauskas ir partneriai”.

1.6. Po mamos mirties, niekas iš jos įpėdinių nesikreipė į notarus ir paveldėjimo byla pradėta nebuvo.

2. Suinteresuotas asmuo NŽT dėl pareiškėjos pareiškime suformuluoto prašymo neprieštarauja.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo S. R. atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka.

4. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo; šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.

Atsiliepimas

6. Byloje nepateiktas pareiškėjos prašymas civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys atsiliepimuose prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, į tai, kad nė viena šalis nėra išreiškusi noro bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei į tai, jog bylos aplinkybės aiškios, teismas sprendžia, jog ši civilinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti įstatymų – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po motinos T. U. mirties (CPK 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–582 straipsniai).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

8. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad pareiškėjos mama T. U. (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su V. U.. Santuokos metu gimė du vaikai – pareiškėja ir S. R..

9. Iš medicininio mirties liudijimų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. U. mirė (duomenys neskelbtini)., mama T. U. – (duomenys neskelbtini).

10. Bylos duomenimis, po mirusiosios mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikimas nepriimtas.

11. VĮ „Registrų centro“ duomenimis mirusiajai priklausė 190/381 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl termino priimti palikimo (ne)atnaujinimo

12. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimas turi būti atliekamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

13. Nustatyta, jog T. U. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl laikytina, jog T. U. palikimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas arba atsisakytas priimti iki 2020 m. lakričio 28 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Tad darytina išvada, jog pareiškėja praleido terminą palikimui priimti 2 metus 11 mėnesių.

14. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

15. Pareiškėja nurodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl Covid-19 pandemijos įvesto karantino, dėl stiprių išgyvenimų, mirus abiem tėvams 4 mėnesių bėgyje ir dėl teisinio išprusimo stokos.

16. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; 2) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; 3) įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; 4) vertinant pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

17. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 16 punkte pateikta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad: 1) pareiškėja yra įpėdinė, kuri turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų – o konkrečiai: dėl šalyje vis atsinaujinančios Covid-19 pandemijos, ko pasekoje, šalyje buvo sutrikusi ne tik paslaugų, tačiau ir valstybės įstaigų veikla; neturėjo pakankamų teisinių žinių; 2) pirma, pareiškėjo nurodytos aplinkybės egzistavo (šalyje nurodytu laikotarpiu buvo įvesta ekstramalioji padėtis bei karantinas; dėl aplinkybės dėl teisinių žinių neturėjimo ginčo nėra; antra, teismo vertinimu, šios aplinkybės pateisina termino praleidimą, kadangi šalyje esant ekstramaliai situacijai bei karantinui buvo uždaryta dauguma įstaigų, buvo vengiama fizinio kontakto, sustojusios paslaugos ir pan., kas neabejotinai apsunkino žmonių įprastą gyvenimą, tuo tarpu asmeniui neturinčiam teisinių žinių sunku išmanyti teisės aktus; trečia, suinteresuotas asmuo S. R., t. y. pareiškėjos sesuo, sutinka, kad nagrinėjamas terminas būtų atnaujintas; 3) teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šalyje karantinas tesėsi iki 2021 m. liepos mėnesio, terminas palikimui praleistas nežymiai; pareiškėja ėmesi veiksmų įgyvendinti savo teises į motinos palikimą, t. y. kreipėsi į Trakų seniūnijos darbuotoją, į notarę, bei į advokatą dėl teisinės paagalbos. Iš šių nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja būtent dėl teisinių žinių stokos, o būtent nežinojimo nuo ko pradėti siekiant priimti palikimą, kreipėsi į netinkamas įstaigas, dėl ko laukiant atsakymo iš valstybės įstaigų praleistas terminas priimti palikimą tesėsi toliau dėl objektyvių priežasčių; 4) teismo vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu negali būti konstatuotas joks aplaidumas, priešingai – pareiškėja sužinojusi apie įstatime nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo tvarkytis palikimo priėmimo klausimą.

18. Tad teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties nagrinėjamu klausimu išdėstytus motyvus, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą motinos T. U. palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 ir 14 punktais, 443 straipsniu ir 576–582 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti pareiškėjai L. U. praleistą terminą jos motinos T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Atnaujinto 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė