- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- e2-8090-897/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02987-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Vidas Vilkas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo ir teisinių pasekmių, uzufrukto nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama santuoką tarp J. L. ir R. L., sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. L. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę "L.“; nepilnamečio vaiko D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. L.; nustatyti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tokiu būdu: atsakovas su sūnumi bendrauja savo nuožiūra ir pasirinktu laiku, atsižvelgiant į sūnaus poreikius; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieškovę J. L., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad J. L. ir R. L. po santuokos nutraukimo vienas kito neišlaiko ir turtinių įsipareigojimų dėl vienas kito išlaikymo neturi; priteisti R. L. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); nustatyti J. L. uzufrukto teisę į R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kol sūnus D. L. sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad gyvenant santuokoje išryškėjo sutuoktinių požiūrių skirtumas, santykiuose atsirado psichologinė įtampa, agresyvus ir konfliktiškas atsakovo charakterio būdas, nesutarimai iš esmės visuose šeimos reikaluose. Be to, skirtingi požiūriai, siekiai bei charakterių nesutapimas sąlygojo tai, jog gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Kadangi atsakovas pasižymi konfliktišku ir agresyviu charakterio būdu, 2019-01-27 vakare jis savavališkai ėmėsi kraustyti ieškovę iš buto, išnešdamas jos asmeninius daiktus ir reikalaudamas išsikraustyti. Dėl šių atsakovo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl šių aplinkybių santuoka yra iširusi dėl atsakovo kaltės. Santuokoje su atsakovu jokio turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise nėra įgiję, išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo paliktinas asmeninės nuosavybės teise atsakovui. Šeimos gyvenamasis butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus, yra vienintelis šeimos turtas. Šiame bute yra sukurtos sąlygos nepilnamečio vaiko gyvenimui, mokymuisi, sūnus netoli lanko mokyklą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturi kur daugiau gyventi su nepilnamečiu vaiku, ieškovei turi būti leista su sūnumi iki kol sūnus sulauks pilnametystės gyventi šiame bute. Mano, kad atsakovas sūnaus išlaikymui turi skirti po 300 Eur per mėnesį, nes tokia suma nėra didelė, be to, vaikas yra paauglys.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad su atsakovu negyvena nuo 2018 m. sausio mėnesio, atsakovas pats pasakė, kad jis turi kitą moterį, šiuo metu visa vaiko išlaikymo našta tenka jai. Vaikas lanko sporto būrelį – 20 Eur, anglų kalbos pamokas -120 Eur, maistui – 20 Eur per dieną, drabužiams – 100 Eur, periodiškai vaikui tikrinamos akys ir lankomasi pas stomatologą. Vaikas lankosi pas privačius gydytojus dėl regėjimo sutrikimo, nešioja akinius ir dar perkami kontaktiniai lęšiai. Bendrai per mėnesį vaikui išlaikyti ji patiria 600 Eur išlaidų. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda. Ji pati dirba pagal verslo liudijimą grožio srityje, gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį. Jai nuosavybės teise priklausančio buto dalyje gyvena jos brolis su neįgalia dukra, todėl ji su sūnumi neturi ten galimybės apsigyventi. Grožio srityje dirba maždaug 15 metų. Anksčiau dirbo pagal darbo sutartį, tik paskutiniu metu dirba pagal verslo liudijimą. 2018 metais ji nedirbo, o 2019 metais dirba nuo balandžio mėnesio. 2019 m. vasario mėnesį su vaiku buvo išvažiavę į kelionę į Egiptą penkioms dienoms. Visus komunalinius mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo vyras, sau vyras pirko maistą, o ji maistą pirko sau ir vaikui. Ji vyro neišlaikė, nes ji turi išlaikyti save ir vaiką, o ne vyrą. Pusę metų važinėja Toyota automobiliu, 2018 metų laidos, kurį jai davė draugai. Jai nuosavybės teise priklausančio turto ji nenuomoja, duoda neatlygintinai savo broliui naudotis visu turtu. Tiesa sakant, ne labai įsivaizduoja gyvenimo su atsakovu bendrame bute. Jie vienas kitą ignoruoja, konfliktuoja, komunalinių mokesčių ji nemoka.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji turi meilužį, pas kurį praleidžia daugiausiai savo laiko, o į namus grįžta išgėrusi tik pernakvoti, be to, ieškovė sistemingai naudoja psichologinį smurtą, negerbia savo vyro, vartoja necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, elgiasi piktybiškai ir abejingai. Išlaikymą sūnui turi teikti abu tėvai, sąmoningas ieškovės buvimas bedarbe neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaiką. Sūnus neturi jokių specialių poreikių, be to, visą laiką sūnų išlaiko tik atsakovas. Sutinka ir toliau sūnaus išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį. Visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti J. L. uzufrukto teisę į R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes šis reikalavimas neturi teisinių pagrindų ir sąlygų. Ieškovė nelegaliai kas mėnesį gauna apie 1200 Eur, kas yra pakankamos pajamos kito būsto nuomai arba kreditui naujo būsto įsigijimui gauti. Be to, ieškovė su broliu asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė turi žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad ieškovė į darbą išeidavo ryte ir grįždavo vakare, o vaikas ir dienos eigoje valgo, tačiau to ieškovė nemato, kad jis perka vaikui maistą, be to, veža vaiką į sporto užsiėmimus, apmoka kitas išlaidas, visada vienas pats mokėjo komunalinių mokesčių išlaidas, nors ieškovė gyveno ir viskuo naudojosi. Pirmiausia paaiškėjo, kad ieškovė susirado kitą vyriškį, pati pradėjo grįžti naktimis ir neblaivi, tačiau paklausus, kur ir su kuo leidžia laiką, jam ieškovė atsakė, kad tai ne jo reikalas, ką ji norės, tą ir darys. Akinius, kuriuos vaikas ir dabar nešioja, pirko jis. Jis gali vaiko išlaikymui skirti iki 210 Eur, tai nereiškia, kad jis mokėdamas alimentus nebendraus su vaiku ir nepatirs papildomų išlaidų, kurias visas jis apmokės. Su vaiku jo santykiai yra geri ir jis neketina vaiko išsižadėti, bet ieškovė nuteikinėja vaiką prieš jį. Vaikas gali gyventi jo bute, o su ieškove jis toliau bijo gyventi, nes ieškovė nuolat kvies policiją ir jam teks nakvoti areštinėje. Santykiai su ieškove yra labai konfliktiški, jie visiškai nebendrauja. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes po dvi savaites ieškovė negrįždavo namo, o grįžusi tik nusiprausdavo, susitvarkydavo ir vėl dingdavo. Paskutinius tris metus ieškovė dirba grožio srityje Prūsų gatvėje. Net ir užsiregistravusi darbo biržoje ieškovė dirbdavo nelegaliai. Mano, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra lizinguojamas, nes pusę metų ieškovė važinėja su šituo automobiliu. Su vaiku praeitais metais rugsėjo mėnesį buvo Turkijoje. Komunaliniai mokesčiai yra 160 Eur per mėnesį dydžio. Ieškovės brolis pareikalavo, kad jis pasirašytų, jog sutinka su buto pardavimu, tačiau jis nieko dėl to nesuprato, todėl nukreipė į advokatą, tiesiog nenori pasirašyti po kažkuo, ko nesupranta ir vėliau turėti dėl to problemų. Anksčiau bute, (duomenys neskelbtini), apie dešimt metų visi gyveno, t.y. jis, ieškovė, jų sūnus, ieškovės brolis su žmona ir dukra, todėl nesupranta, kodėl dabar negali tame bute gyventi ieškovė, o vaikas gali gyventi su juo.
Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaiko interesus, jo norą, neprieštarauja, kad nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Priteisiant išlaikymą turi būti atsižvelgta į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnyba neprieštarauja ir uzufrukto nustatymui.
Išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuojant tuo, kad atsakovas yra agresyvus ir konfliktiškas, be to, 2019-01-27 vakare atsakovas savavališkai ėmėsi kraustyti ieškovę iš buto, išnešdamas jos asmeninius daiktus ir reikalaudamas išsikraustyti. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji turi meilužį, pas kurį praleidžia daugiausiai savo laiko, o į namus grįžta išgėrusi tik pernakvoti, be to, ieškovė sistemingai naudoja psichologinį smurtą, negerbia savo vyro, vartoja necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, elgiasi piktybiškai ir abejingai.
Žemesnės instancijos teismas
Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Nustatyta, kad neįsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuspręsta R. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, konstatavus, kad nusikalstama veika didelių pasekmių nesukėlė, nukentėjusioji nuo pastūmimo pargriuvusi nebuvo, jokių kitų smurtinių veiksmų be stūmimo nebuvo, smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo panaudoti esant konfliktinei situacijai dėl skyrybų proceso, kuris pradėtas nukentėjusiosios iniciatyva. Tiek ieškovės, tiek atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie jų santuokos metu išryškėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, nesant vienareikšmiškų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas taip pat mano, kad nei jam, nei ieškovei išlaikymas nereikalingas, todėl išlaikymas nenustatomas.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalys turi bendrą vaiką, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jai santuokinę pavardę – „L.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „L.“.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečio D. L. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio šalių sūnaus D. L. gyvenamąją vietą nustato su jo motina ieškove J. L., jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi tokiu būdu: atsakovas su sūnumi D. L. bendrauja savo nuožiūra ir pasirinktu laiku, atsižvelgiant į sūnaus poreikius. Atsakovas, atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus D. L. interesus, nenorėdamas jo dar labiau traumuoti dėl vyksiančių skyrybų, sutinka su sūnumi bendrauti ir bylos šalims priimtinu laiku ir sąlygomis, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovė piktybiškai sudarys kliūtis matytis ir bendrauti su vaiku, tokiu atvejus kreipsis į teismą dėl detalios bendravimo tvarkos nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiu vaiku, nenustatyta, ieškovė neprieštarauja maksimaliam atsakovo bendravimui su savo nepilnamečiu vaiku, o atsakovas neprašo nustatyti konkrečios jo bendravimo su sūnumi tvarkos, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, teismas tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą šioje dalyje ir nustato tokią atsakovo R. L. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. L. tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja savo nuožiūra ir pasirinktu laiku, atsižvelgiant į sūnaus poreikius.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieškovę J. L., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad ši suma nėra pernelyg didelė, atsižvelgiant į sūnaus amžių ir jo būtinus poreikius. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies. Pažymi, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ne tik jis, bet ir ieškovė. Ieškovės nurodoma suma yra nepagrįsta, nes sūnus neturi jokių sveikatos problemų ar specialių poreikių. Be to, nors ieškovė teigia, kad ji yra bedarbė, tačiau neoficialiai dirba grožio srityje ir gauna nelegalias pajamas.
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Ieškovė į bylą nepateikė vaiko išlaikymo išlaidų suvestinės, teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas lanko sporto būrelį – 20 Eur, anglų kalbos pamokas - 120 Eur, maistui ieškovė skiria 20 Eur per dieną, drabužiams – 100 Eur per mėnesį, periodiškai vaikui tikrinamos akys ir lankomasi pas stomatologą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Iš ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos išrašo ir operacijų apibūdinimo nėra objektyvios galimybės spręsti, kuriais pavedimais ir kokiomis sumomis buvo tenkinami vaiko poreikiai, o kuriais – asmeniniai ieškovės poreikiai, išskyrus 2018-10-12 lėšų pervedimas D. L. 25 Eur sumai, 2018-10-22 lėšų pervedimas D. L. 20 Eur sumai, 2018-10-25 lėšų pervedimas D. L. 13 Eur sumai, 2018-12-22 lėšų pervedimas D. L. 115 Eur sumai, 2019-01-13 lėšų pervedimas D. L. 20 Eur sumai, 2019-01-27 lėšų pervedimas D. L. 15 Eur sumai, 2019-02-19 lėšų pervedimas D. L. 20 Eur sumai, 2019-03-16 lėšų pervedimas D. L. 14 Eur sumai.
Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). SoDra duomenimis ieškovė yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą, tikslių duomenų apie ieškovės pajamas į bylą nepateikta, posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji per mėnesį uždirba apie 1200 Eur. SoDra duomenimis atsakovas yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tikslių duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. Ieškovei taip pat mokami valstybės skirti „vaiko“ pinigai.
Šioje byloje kyla ginčas dėl ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismo vertinimu, apibendrinta ieškovės nurodyta 300 Eur suma, jos konkrečiai nedetalizuojant ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, yra ženkliai užkelta. Pažymėtina ir tai, jog abu vaiko tėvai, o ne viena vaiko motina, turi spręsti apie vaiko lankomus būrelius, atsižvelgiant į vaiko interesus, norus, jo galimybę suderinti būrelius ir mokslus, vaikui būtiną poilsio laiką, bei abiejų tėvų finansines galimybes apmokėti mokamus būrelius. Įvertinus abiejų tėvų amžių, neoficialiai gaunamas pajamas, turtinę padėtį, tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas neįgalumas, sutuoktiniai kitų išlaikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečio vaikų amžių, jo poreikius, sveikatą, teismas priteisia iš atsakovo R. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L. po 210 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. L. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą nepilnamečiui vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Ieškovė prašo priteisti R. L. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka, nes šiuo automobiliu visada naudojosi jis, vykdydamas taxi veiklą, tai yra atsakovo darbo priemonė.
CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių dėl automobilio padalinimo nėra, todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisia atsakovui R. L.. Kito dalintino privalomo registruoti kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto šalys neturi.
Dėl uzufrukto į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti jai uzufrukto teisę į R. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kol sūnus D. L. sulauks pilnametystės, nes tai yra vienintelis šeimos turtas, kuriame yra sukurtos sąlygos nepilnamečio vaiko gyvenimui ir mokymuisi, be to, ieškovė neturi kur daugiau gyventi su nepilnamečiu sūnumi. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka, nes ieškovės nelegaliai per mėnesį gaunamos pajamos yra pakankamos kito būsto nuomai ar kreditui gauti naujo būsto įsigijimui, be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).
Uzufruktas yra suprantamas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis), kurį gali sudaryti tik šalys bendru sutarimu ir savo valia (CK 4.147 straipsnio 4 dalis). Sandorį dėl uzufrukto nustatymo gali sudaryti tik uzufrukto objekto savininkas (CK 4.148 straipsnis). Siekiant apsaugoti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, civiliniame kodekse yra įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. (L.) v. V. U., bylos, Nr. 3K-3-302/2006). Pagal teisinį reglamentavimą ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). Teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė (CK 3.71 straipsnis), tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis. Tokia teisė teismui nustatyta įstatymu, ja užtikrinama visuomenės pažeidžiamo asmens – vaiko – teisių apsauga bei tokia teise nėra paneigiamos kitų asmenų (kreditorių) teisės ir turtiniai interesai, tik galimai laikinai (iki vaikui sueis pilnametystė) apribojamos jų įgyvendinimo maksimaliai palankiomis sąlygomis galimybės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečio šalių vaiko D. L. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. L.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei J. L. nuosavybės teise priklauso ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Oficialių duomenų apie ieškovės pajamas nėra, tačiau iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji dirba grožio srityje ir jos mėnesio pajamos – apie 1200 Eur. Tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad jie dėl konfliktiškų tarpusavio santykių gyventi vienoje patalpoje negali. Ieškovės, nors ir neoficialiai, gaunamos pajamos yra pakankamai didelės, ieškovė geba ne tik išlaikyti save ir nepilnametį vaiką, bet ir nusipirkti kelionę ir su sūnumi keliauti atostogauti į Egiptą. Anot atsakovo, ilgą laiką iki jam tėvai padovanojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), jie su ieškove ir nepilnamečiu sūnumi Daniel gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo pačiu metu be jų gyveno ir ieškovės brolio šeima, t.y. ieškovės brolis su žmona ir neįgalia dukra.
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad šalių gyvenimas viename bute dėl jų konfliktiškų tarpusavio santykių negalimas, ieškovės turtinė padėtis, t.y. asmeninės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos atskiro būsto nuomai ar kreditui naujam būstui įsigyti gauti, be to, į bylą nepateikta duomenų, dėl kurių ieškovė su nepilnamečiu sūnumi negalėtų apsigyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto dalyje, lygiai taip pat, kaip nėra jokių įrodymų, dėl kurių ieškovė negalėtų realizuoti jai priklausančio nekilnojamojo turto (½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gauti pajamų būsto nuomai ar būsto kredito pradiniam įnašui, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl uzufrukto nustatymo laikytinas neįrodytu ir atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (70 proc.). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, o taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius jos 968 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (70 proc.), iš atsakovo ieškovės naudai priteisina 730 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Tenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 57 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L. (iki santuokos – Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui R. L. palikti jo pavardę – L., ieškovei J. L. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – L..
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis – po 210 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2019-01-31 iki vaiko pilnametystės, lėšas už einamąjį mėnesį pervedant iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės J. L. asmeninę sąskaitą banke, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei J. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja savo nuožiūra ir pasirinktu laiku, atsižvelgiant į sūnaus poreikius.
Po santuokos nutraukimo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui R. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.
Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 730 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų) jos patirtų atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.