- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2-535-418/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01098-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- V. M. Z.
- Trečiasis asmuo
- G. Š., A. K., D. K., G. N., J. K., R. K.
- Kategorijos
trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. K., R. K. ir G. N. atstovui advokatui P. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei V. M. Z., tretiesiems asmenims D. K., A. K., G. N., J. K., R. K., G. Š. dėl naudojimosi žemės sklypo valda tvarkos nustatymo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus J. K., R. K., G. N. ieškinį ieškovei I. K., atsakovei V. M. Z., tretiesiems asmenims A. K., D. K., G. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti 1483 kv. m žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal MB „Krimanta“ parengtą šio žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektą, nustatant, jog 100 kv. m ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“ naudosis ieškovė I. K., 410 kv. m ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ ir 220 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C“ naudosis atsakovė V. M. Z., o 753 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D“ bendrai naudosis tretieji asmenys: J. K. ir R. K. (jiems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 21 kv. m), G. N. (jam tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 21 kv. m), D. K. ir A. K. (jiems tenanti dalis bendroje nuosavybėje 83 kv. m), V. M. Z. (jai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 604 kv. m) ir ieškovė I. K. (jai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 24 kv. m); 2) priteisti iš atsakovės V. M. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teise, priklauso 124/1483 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1483 ha, bei pastatas - ūkinis pastatas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalis bei pastatas - ūkinis pastatas ieškovei atiteko 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Likusios dalys šio žemės bei kitų jame esančių statinių sklypo nuosavybės teise priklauso šiems asmenims: 21/1483 žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims J. K. ir R. K.; 21/1483 žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui G. N.; 83/1483 žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims D. K. ir A. K.; 1234/1483 žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. M. Z.. Atsakovė įgijusi šį nekilnojamąjį turtą sužinojo, kad dar 2014 m. kovo 19 d. tarp tuo metu buvusių šio žemės sklypo savininkų buvo pasirašytas ir notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo. Šis susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos buvo pasirašytas dar 2014 metais, todėl nuo jo pasirašymo praėjo daugiau nei penkeri metai, per šį laikotarpį pasikeitė ginčo žemės sklypo dalių ir jame esančių pastatų savininkai, todėl atsirado neišvengiama būtinybė pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Be to, anksčiau nustatyta žemės naudojimosi tvarka yra neracionali ir pažeidžia šio žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atsakovė neturi jokios galimybės prieiti, privažiuoti ir naudotis, bei kitaip disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatau, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek jai žinoma vienas iš bendraturčių kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu leisti įsirengti atskirą (kitą) įvažiavimą į šį keliems bendraturčiams priklausantį žemės sklypą. Tačiau Druskininkų savivaldybės administracija savo 2017 m. balandžio 24 d. atsakyme į šį prašymą nurodė, kad papildomo įvažiavimo įrengimas į bendrai valdomą sklypą negali būti numatytas ir pasiūlė keisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri suteiktų galimybę visiems bendrasavininkams privažiuoti prie nuosavybės tvarka valdomų pastatų ar jų dalių. Taip pat, ieškovė 2017 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus rekonstruoti jai priklausantį ūkinį pastatą, tačiau Druskininkų savivaldybės administracija savo atsakyme dėl specialiųjų architektūros reikalavimų, nurodė, kad pagal 2014 m. kovo 12 d. susitarimą dėl žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, jai nuosavybės teise priklausanti žemės dalis (124/1483) randasi šalia gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta raide „B“) bei dalyje bendrų takų, o ūkio pastatas, kurį ji nori rekonstruoti, stovi ant žemės sklypo dalies, kuri priklauso atsakovei V. M. Z. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas stovi ant kitai žemės sklypo bendraturtei V. M. Z. priskirtos žemės dalies, todėl akivaizdu, kad šiuo pastatu ji negali laisvai disponuoti ir juo naudotis, o tuo labiau vykdyti jo rekonstrukcijos. Mano, kad ieškovės paruoštas ir teikiamas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektas nepažeidžia nė vieno bendraturčio teisių ir interesų ir užtikrina racionalesnį ir efektyvesnį žemės sklypo ir jame esančių pastatų valdymą (1 t., b. l. 1-6).
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pagal buvusių žemės sklypo bendrasavininkų pasirašytą žemės naudojimosi tvarkos susitarimą ieškovė negali nei prieiti nei privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio ūkio pastato. Su kitais bendraturčiais ieškovė kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, kad leistų padaryti privažiavimą iš kitos gatvės pusės, tačiau gavo atsakymą, kad to negalima padaryti, nes į žemės sklypą jau yra numatytas įvažiavimas. Todėl, kad 2014 m. kovo 12 d. susitarimas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingas, pažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, ieškovė paruošė naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą. Visiems žemės sklypo bendrasavininkams šis žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas yra priimtinas ir teisingas, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų bei atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Projektas yra racionalus, kiekvienas bendraturtis gali disponuoti jam priklausančiu turtu bendroje dalinėje nuosavybėje. Ieškovės atstovo nuomone, patenkinus ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus ateityje bus išvengtą tarp bendraturčių bet kokių ginčų ar naudojimosi tvarkos nesutarimų. Trečiųjų asmenų ieškinį palaiko visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad privažiavimo prie namų valdos ir sklypo ribose tvarka, buvo nusistovėjusi nuo 2000 metų ir ji įteisinta 2014 m. kovo 19 d. bendrasavininkų susitarimu, ji tiko visiems bendrasavininkams, yra racionali (patogi) ir tinkama privažiuoti ir prieiti prie pastatų. Ieškovės reikalavimas nustatyti kitą jos valdomos žemės sklypo dalies vietą, pažymėtą jos pateiktame plane, būtų patogi tik ieškovei, tačiau suvaržytų kitų žemės sklypo savininkų naudojimą ir valdymą. Bendrasavininkai 2014 m. kovo 19 d. susitarimo 6 punkte susitarė, kad, privažiavimu prie žemės sklypo ir jame esančių statinių iš šiaurinės pusės naudosis J. B. (dabar tretieji asmenys A. ir D. K.), Ž. M. (dabar ieškovė I. K.), R. V. ir D. Č. – V. (dabar ieškovė ir tretysis asmuo G. Š.), naudojimosi tvarkos plane pažymėtu riboženkliais 1, 2, 3, o iš pietinės pusės atsakovė, tvarkos plane, pažymėtais riboženkliais 10 ir 11, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad žemės sklypo riba, pažymėta riboženkliais 1, 2, yra ieškovės valdomo sklypo dalis, o ūkio pastatas ir takai priėjimui prie jo yra nuo (duomenys neskelbtini), namo pusėje. Ieškovės valdoma ir naudojama žemės sklypo 124 kv. m dalis susitarime ir naudojimosi tvarkos plane pažymėta raide „B“, t. y. nustatyta konkreti jos vieta ir ribos, kas atitinka dovanojimo sutarties 4.1, 4.2, 4.3, 5.2, 5,6, 5.9 punktus, su ja ieškovė sutiko (sutarties 2.4 punktas), ji sutartimi sutiko, net garantavo (sutarties 5.6 punktas), kad leidžia 124 kv. m žemės sklypo dalį užstatytą pastato 1Alm dalimi, naudoti G. Š.. Ieškovė daugiau nei 124 kv. m ploto žemės šiame sklype neturi, todėl ji, užsakiusi planą, pateikė teismui ieškinį, kad teismas jai leistų perkelti iš 124 kv. m ploto 100 kv. m plotą į atsakovės sklypą bei užimti ir toliau neatlygintinai naudoti 3,5 aro žemės sklypo dalį, pažymėtą riboženkliais 2, 3, 4, bet leistų neatlygintinai naudoti dar 0,6040 ha žemės sklypo dalį su privažiavimu prie ūkio pastato, per visą atsakovės sklypo dalies ilgį, per atsakovei priklausančio pastato 1Alm dalį, šulinį, 1/2 dalį gyvenamojo namo 2AIž ir du ūkio pastatus, todėl ji ieškiniu nepagrįstai reikalauja, kad teismas suteiktų teisę ne tik jai, bet ir kitiems savininkams naudotis atsakovei priklausančia 0,1234/1483 sklypo dalimi, tuo pažeidžiant atsakovės konstitucinę teisę į įgytą, valdomą ir naudojamą nuosavybės dalį (0,1234 ha) bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir 2014 m. kovo 19 d. susitarimu nustatytą vietą ir ribas, t. y. ji reikalauja apriboti atsakovės teisę į visą jos nuosavybės teise 0,1234 ha žemės sklypo dalies valdymą ir naudojimą, kas prieštarauja ne tik CK 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktui, nes reikalavimas, kad savininkas, šiuo atveju, atsakovė, prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kitų savininkų nuosavybe, akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 17 straipsnį (piktnaudžiavimo teisėmis uždraudimas) bei Konvencijos protokolo Nr. 11 straipsnį (nuosavybės apsauga) (1 t., b. l. 53-57).
Teismo posėdyje atsakovė V. M. Z. su ieškiniu ir trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais nesutiko. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo G. Š. kuriems priklauso 124 kv. m žemės sklypo dalis, be šios dalies dar yra užėmę ir naudoja ieškovei priklausančią maždaug 3,5 arų žemės sklypo dalį. Ieškinyje ir savarankiškuose reikalavimuose atsakovės 602 kv. m žemės sklypo dalis priskirta bendram naudojimui yra niekaip nepaaiškinama ir nepriimtina. Plane atsakovei priskirta „B“ 410 kv. m ploto žemės sklypo dalis ir „C“ 220 kv. m ploto dalis yra išskirtos kelio, todėl atsakovė negali pilnai naudotis jai priklausančia žeme. Siūloma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka ne tik proporcingumo, lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principų bet ir elementarios žmogaus moralės principų. Visa to iniciatorius yra tretysis asmuo G. Š. ir jis savo planus realizuoja ne teisiniu būdu. Ieškovės atstovai turėtų suprasti, kad jeigu ieškovė turi 124 kv. m nuosavybę, tai ji neturi teisės naudotis neatlygintinai svetimu turtu. Nė vienas iš bendrasavininkų čia negyvena, jie savavališkai pakeitę patalpų naudojimo paskirtį, naudoja privačių asmenų apgyvendinimui. Visa ieškovei priklausanti žemės dalis patenka po naudojamais statiniais, todėl neaišku iš kokio ploto norima perkelti 100 kv. m žemės sklypo dalį. Tretieji asmenys prie jiems priklausančių pastatų, kurių užimamas plotas 28 kv. m priskiria 40 kv. m žemės plotą, ir tik po 1 kv. m priskiria bendram naudojimui, todėl atsakovės nuomone čia nėra jokio proporcingumo. Ieškovės ir trečiųjų asmenų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra ydinga, ji neatitinka nei žemės įstatymo nei civilinio kodekso, nei poįstatyminių teisės aktų, kurie reguliuoja žemės naudojimosi tvarkos nustatymą. Ieškinys yra ydingas, neteisingas ir nesąžiningas. Trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai taip pat yra ydingi. Ieškovei siūlo spręsti su ja klausimą dėl jos naudojimo ūkio pastato užimtumo sudarant nuomos, o jeigu gerai sutarus ir panaudos sutartį.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys A. K. ir D. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog jų visa turima žemės sklypo dalis 83/1483 būtų bendrame naudojamame plote su kitais bendrasavininkiais. Sutinka tokiomis sąlygoms, kad jiems priklausanti turima žemės sklypo dalis 43/1483 priklausytų atsakovams atskirai prie tame žemės sklype esančio pastato registro Nr. 60/40205, kurio dalis patalpų priklauso atsakovams, įėjimo į atsakovų patalpas. Kita atsakovų žemės sklypo 40/1483 dalis gali būti bendrame plane pažymėtose „D“ ir „B“ dalyse prie atsakovams priklausančių objektų: šulinio ir rūsio. Ši 40/1483 sklypo dalis gali pasiskirstyti atitinkamai prie šių objektų, svarbu, kad būtų užtikrintas mums priėjimas prie jų (1 t., b. l. 37).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje tretysis asmuo A. K. nurodė, kad ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos turi būti išspręstas galutinai teisme. Kiekvienas pastatų savininkas galėtų nekliudomai susitvarkyti jiems priklausančius pastatus, taip būtų sutvarkyta, kartu ir bendras vaizdas miestui ir jam kaip kaimyninio žemės sklypo savininkui. Su ieškovės ieškiniu ir trečiųjų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus ieškiniu sutinka.
D. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (2 t., b. l. 148).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys J. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad sutinka, jog visiems bendrasavininkams būtų užtikrintas privažiavimas prie jiems priklausančių pastatų, t. y. privažiavimas iš sklypo pietinės pusės. Nes privažiavimas iš šiaurinės pusės, kuris yra nurodytas esamame 2014 m. kovo 19 d. bendrasavininkų susitarime dėl žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo pagal Druskininkų savivaldybei užduotą užklausą ir gautą atsakymą yra negalimas ir teisiškai neegzistuoja. Todėl vienintelis teisėtas įvažiavimas yra iš pietinės pusės, kuriuo gali naudotis tik atsakovė M. Z., ir jis yra užrakintas. Visiems bendrasavininkams turi būti užtikrintas ir priėjimas, ir privažiavimas prie jiems priklausančių pastatų (1 t., b. l. 96).
Trečiasis asmuo G. N. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Atsakovas nori, kad jam priklausanti 21/1483 žemės sklypo dalis būtų prie jam priklausančios ½ dalies pastato, plane pažymėto 2A1Ž, įėjimo (1 t. b. l. 114).
Trečiasis asmuo G. Š. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis asmuo G. Š. nurodė, kad su ieškiniu ir trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimu sutinka visiškai.
Tretieji asmenys J. K., R. K., G. N. pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal MB „Krimanta“ parengtą šio žemės sklypo naudojamos tvarkos planą, nustatant, jog: 100 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtina raide „A“, naudosis ieškovė I. K.; 410 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, ir 220 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, naudosis atsakovė V. M. Z.; 713 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ bendrai naudosis tretieji asmenys J. K. ir R. K., kuriems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 1 kv. m, trečiasis asmuo G. N., kuriam tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 1 kv. m D. K. ir A. K., kuriems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 83 kv. m, atsakovė V. M. Z., kuriai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 604 kv. m, ir ieškovė I. K., kuriai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 24 kv. m; 40 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“, naudosis tretieji asmenys J. K., R. K. ir G. N.. Nurodo, kad iš ieškovės pateikto žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo plano, žemės sklypo bendraturčiams bendrai naudotis priskirtoje žemės sklypo dalyje, kuri pažymėta raide „D“, yra tretiesiems asmenims J. K., R. K. ir G. N. priklausantis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. K. su R. K. ir G. N. priklauso ½ dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis priklauso atsakovei V. M. Z.. Kadangi šioje žemės sklypo dalyje esančiais tretiesiems asmenims J. K., R. K. ir G. N. priklausančiais pastatais ir pastatais užstatyta Žemės sklypo dalimi niekas kitas, išskyrus šių pastatų savininkus, nesinaudoja, nesinaudos, tretieji asmenys J. K., R. K. ir G. N. reiškia savarankišką reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal pateikiamą MB „Krimanta“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame šiems tretiesiems asmenims naudotis priskirta žemės sklypo dalis pažymėta raide „E“. Paaiškina, jog šiame plane nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės nesiskiria nuo Ieškovės pateiktame plane nurodytos tvarkos, išskyrus dalį, pažymėtą raide „D“, kurioje vietoje visų žemės sklypo bendraturčių bendrai naudojamos dalies papildomai yra išskiriama „E“ dalis, kuri būtų priskirta naudotis tik tretiesiems asmenims J. K., R. K. ir G. N., ir atitinkamai šia „E“ dalimi sumažinama bendrai visiems žemės sklypo bendraturčiams naudotis priskirta „D“ dalis. „E“ dalies dydis sudarytų 40 kv. m ir ji būtų priskirta naudotis tik į ją patenkančio pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies savininkams. Tuo tarpu „D“ dalies dydis sudarytų 713 kv. m ir joje J. K. su R. K. ir G. N. bendrai liktų naudotis po 1 kv. m ploto žemės sklypo dalimi. Pažymi, kad trečiųjų asmenų siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, patogi ir visiškai atitinka žemės sklypo bendraturčių ir jame esančių statinių savininkų teises ir teisėtus interesus, nes tokia tvarka visiems suteikia galimybę naudotis jiems priklausančiais statiniais. Žemės sklypo „E“ dalis užtikrins galimybę naudotis tretiesiems asmenims priklausančia pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi ir pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), be to, būtent tokia ir yra šiuo metu susiklosčiusi naudojimosi sklypu praktika, t. y. tretieji asmenys J. K., R. K. ir G. N. ir šiuo metu naudojasi Žemės sklypo dalimi, esančia prie jiems priklausančių pastatų, taip pat bendrai su kitais sklypo bendraturčiais naudojasi Žemės sklypo „D“ dalimi patekimui prie jiems priklausančių pastatų. Prašoma nustatyti tvarka šalina prielaidas žemės sklypo bendraturčių konfliktinei situacijai ateityje kilti, nes užtikrina tinkamą žemės sklype esančių statinių eksploatavimą ir patekimą prie jų, todėl nustačius tokią tvarką būtų išvengta bendraturčių ginčų, galinčių kilti prireikus atlikti statinių remonto darbus, taip pat tenkinant kitus statinių naudotojų buitinius ir ūkinius poreikius (1 t., b. l. 162-165).
Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, J. K., R. K. ir G. N. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (2 t., b. l. 150, 155), juos teismo posėdyje atstovavo jų atstovas.
Trečiųjų asmenų pateikusių savarankiškus reikalavimus atstovas teismo posėdyje reikalavimus palaikė, taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko visiškai. Papildomai paaiškino, kad tretieji asmenys reaguodami į tai, kad ieškovė prašo priskirti jai naudotis žemės sklypo dalį prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, taip pat savo pareikštame ieškinyje pareiškė savarankišką reikalavimą priskirti tretiesiems asmenims naudotis žemės sklypo dalimi prie jiems priklausančių pastatų. Nors naudojimosi tvarka formaliai žemės sklypu yra nustatyta, bet ji yra ydinga. Nei vienas iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų išskyrus atsakovę sudarant naudojimosi žemės sklypu tvarką nedalyvavo. Ieškovė labai gudriai pagal save, tą žemės sklypu naudojimosi tvarką nusistatė, priskirdama sau naudotis žemės sklypo dalis, o tretiesiems asmenims priklausančias žemės sklypo dalis priskyrė bendram naudojimui. Ieškovė negali naudotis po kitiems asmenims priklausančiais pastatais esančia žeme ir net neturi tokio intereso, kaip ir tretieji asmenys neturi intereso ir galimybės naudotis žeme esančia po ieškovės pastatu. Trečiųjų asmens atstovo nuomone visų pirma turi būti priskirta naudotis žemės sklypo dalis esanti po pastatais, kas yra ir prašoma. Tretiesiems asmenims priklauso tik 42 kv. m žemės sklypo plotas ir praktiškai šis plotas yra užimtas jų pastato, todėl ir gali būti priskirtas naudotis tik tretiesiems asmenims. Rimtų argumentų atsakovė, kodėl nesutinka su tokia siūloma naudojimosi žemės sklypu nepasako. Nors kiti žemės sklypo bendrasavininkai ir turi mažas žemės sklypo dalis, tačiau jiems turint statinius žemės sklypu naudojimosi tvarka turi būti nustatyta. Nėra aišku kokiu būdu atsakovė neturint tiek statinių privatizavo tokią žemės sklypo dalį.
Atsiliepimas
Ieškovė I. K. pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus, kuriame nurodė, kad su reikalavimais sutinka (2 t., b. l. 16).
Atsakovė V. M. Z. pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus, kuriame nurodė, kad su reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad ieškovai teigdami, kad neturi privažiavimo prie ūkio pastatų ir susisiekimo su viešuoju keliu, būtinu sklypo dalis naudoti pagal paskirtį, negali reikalauti iš atsakovės, kad ji susisiekimo tikslui leistų jiems neatlygintinai naudotis savo žemės sklypu. Nepagrįstas, ir prieštaraujantis įstatymams ir kitiems teisės aktams pateiktas ieškinio reikalavimas, kuriuo siūloma skirti ieškovams 40 kv. m žemės sklypo dalį po pastatais ir aplink juos ir sumažinti nuo 753 iki 713 kv. m (40 kv. m) žemės sklypo plotą bendram naudojimui, ieškovams paliekant po 1 kv. m bendram naudojimui 713 kv. m sklypo plote, neatitinka nei protingumo nei racionalumo, nei kasacinio teismo praktikos nei žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį kriterijų ir vidutinio protingo žmogaus standartų. Atsakovė nesutinka sujungti savo 1234/1483 ha nuosavybės dalį su kitų bendrasavininkų žemės sklypo dalių nuosavybe (CK 4.39 straipsnis), paskiriant iš jos nuosavybės teise valdomo 1234/1483 ploto bendram naudojimui 604 kv. m arba 58 proc. viso valdomo žemės sklypo ploto, kai atsakovės poreikis ir įstatymais nustatyta proporcinga bendro naudojimo dalis yra 33 kv. m plotas, priešingu atveju, tai prieštarautų atsakovės valiai tinkamai naudoti ir valdyti visa apimtimi priklausančią žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Netinkamu planu siekiama ne tik neteisėtai užimti ir naudoti didesnį nei užimtą pastatais žemės plotą, o bendram naudojimui paliekant po 1 kv. m ploto, bet ir nesąžiningai siekiama neatlygintinai naudotis dar 604 kv. m atsakovės žemės sklypo dalimi ir 1,7 aro jos žemės sklypo dalimi privažiavimui prie jų 15,41 kv. m, 21 kv. m ir 13 kv. m ūkio pastatų, kai atsakovės, minėta, bendro naudojimo dalis yra 33 kv. m ploto, nes įstatymai bendrasavininkams nesuteikia teisės prieš atsakovės valią, neatlygintinai naudoti jos įgytą turtą, tuo būtų grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.71 straipsnis, CK 4.75 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio ir 1 -jo Protokolo 1 straipsnio reikalavimai (2 t., b. l. 17-22).
Tretieji asmenys D. K. ir A. K. atsiliepimo į trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, savarankiški reikalavimai atmestini.
Ieškovės atstovo, atsakovės V. M. Z., trečiųjų asmenų J. K., R. K. ir G. N. pareiškusių savarankiškus reikalavimus atstovo, trečiųjų asmenų A. K., G. Š. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovei, atsakovei ir tretiesiems asmenims dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1483 ha ploto žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 124/1483 dalis žemės sklypo, atsakovei V. M. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1234/1483 dalis žemės sklypo, tretiesiems asmenims pareiškusiems savarankiškus reikalavimus J. K. ir R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 21/1483 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus G. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 21/1483 dalis žemės sklypo, tretiesiems asmenims D. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 83/1483 dalis žemės sklypo (1 t., b. l. 9-10, 168-170). Šiame žemės sklype yra ieškovei I. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. M. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausanti 40887/80930 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22/25 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims pareiškusiems savarankiškus reikalavimus J. K. ir R. K. bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus G. N. asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims D. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti 3/25 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/25 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui G. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausanti 151657/404650 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemės sklypu ir pastatais 2014 m. kovo 19 d. bendraturčių susitarimu nustatyta naudojimosi tvarka. Šiuo susitarimu bendraturčiai susitarė dėl pastatų ir žemės sklypu naudojimosi tvarkos, žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal UAB „Geotomus“ parengtą žemės sklypo planą. Pagal naudojimosi tvarkos planą atsakovei V. M. Z. buvo paskirta naudotis 1132 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta plane raide „A“ ir 102 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta raide „C“, buvusiam bendraturčiui J. B., kurio dalį įsigijo tretieji asmenys D. K. ir A. K., buvo paskirta naudotis 77 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta raide „B“ ir 6 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta raide „C“, buvusiems bendraturčiams R. V. ir D. Č. - Valaitienei, kurių dalį įsigijo tretieji asmenys G. Š. ir G. N., buvo paskirta naudotis 77 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta raide „B“ ir 6 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta raide „C“, buvusiam bendraturčiui Ž. M., kurio dalį įsigijo tretysis asmuo G. Š. buvo paskirta naudotis 77 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta raide „B“ ir 6 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta raide „C“. Tretysis asmuo G. N. ½ dalį įsigyto nekilnojamojo turto perleido tretiesiems asmenims R. K. ir J. K., o tretysis asmuo G. Š. jam priklausančią žemės sklypo dalį perleido ieškovei I. K..
Tokiu būdu, ieškovė ir tretieji asmenys tapę naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais žemės sklypu naudojasi pagal 2014 m. kovo 19 d. bendraturčių sudarytą susitarimą. Atsakovė V. M. Z. naudojasi 1132 kv. m žemės sklypo ploto dalimi pažymėta plane raide „A“ ir 102 kv. m žemės sklypo ploto dalimi pažymėta raide „C“, ieškovė I. K. naudojasi žemės sklypo 118 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „B“ ir 6 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“, tretieji asmenys D. K. ir A. K. naudojasi žemės sklypo 77 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „B“ ir 6 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“, tretieji asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus R. K. ir J. K. naudojasi žemės sklypo 18 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „B“ ir 3 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“, trečiasis asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus G. N. naudojasi žemės sklypo 18 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „B“ ir 3 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta raide „C“.
Kaip matyti iš šio naudojimosi tvarkos plano ieškovei I. K. priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovei V. M. Z. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pažymėta raide „A“ prie kurio ji gali pateikti per bendro naudojimo žemės sklypo dalį pažymėta raide „C“, tretiesiems asmenims D. K. ir A. K. 1/3 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovei V. M. Z. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pažymėta raide „A“, prie kurio patenkama per bendro naudojimo žemės sklypo dalį pažymėta raide „C“, tretiesiems asmenims pareiškusiems savarankiškus reikalavimus J. K. ir R. K. priklausanti ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovei V. M. Z. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pažymėta raide „A“, prie kurio patenkama per bendro naudojimo žemės sklypo dalį pažymėta raide „C“, ir trečiajam asmeniui G. N. priklausanti ¼ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra taip pat atsakovei V. M. Z. priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje pažymėta raide „A“, prie kurio patenkama per bendro naudojimo žemės sklypo dalį pažymėta raide „C“.
Taigi kaip matyti iš šio naudojimosi tvarkos plano patekti (prieiti) prie nuosavybės teise valdomų pastatų priešingai nei nurodoma ieškinyje ir trečiųjų asmenų pateiktame ieškinyje ieškovė ir tretieji asmenys galimybę turi.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti tarp žemės sklypų bendrasavininkų naudojimosi tvarką, nurodydama, kad tarp buvusių ankstesnių bendrasavininkų nustatyta naudojimosi tvarka yra neracionali ir pažeidžia šio žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad esant tokiai nustatytai žemės naudojimosi tvarkai ieškovei nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atsakovei priskirtoje naudoti žemės sklypo dalyje, todėl ieškovė negali disponuoti jai priklausančiu ūkiniu pastatu, neturi galimybės prie šio ūkinio pastato prieiti ir privažiuoti, jo rekonstruoti.
Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal MB „Krimanta“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, jog 100 kv. m ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“ naudosis ieškovė I. K., 410 kv. m ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „B“ ir 220 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „C“ naudosis atsakovė V. M. Z., o 753 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „D“ bendrai naudosis tretieji asmenys: J. K. ir R. K. (jiems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 21 kv. m), G. N. (jam tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 21 kv. m), D. K. ir A. K. (jiems tenanti dalis bendroje nuosavybėje 83 kv. m), V. M. Z. (jai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 604 kv. m) ir ieškovė I. K. (jai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 24 kv. m).
Tretieji asmenys J. K., R. K. ir G. N. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti, jog 100 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtina raide „A“, naudosis ieškovė I. K.; 410 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, ir 220 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, naudosis atsakovė V. M. Z.; 713 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ bendrai naudosis tretieji asmenys J. K. ir R. K., kuriems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 1 kv. m, trečiasis asmuo G. N., kuriam tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 1 kv. m D. K. ir A. K., kuriems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 83 kv. m, atsakovė V. M. Z., kuriai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 604 kv. m, ir ieškovė I. K., kuriai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 24 kv. m; 40 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“, naudosis tretieji asmenys J. K., R. K. ir G. N.. Iš esmės trečiųjų asmenų ieškiniu pareikštas reikalavimas nuo ieškovės ieškovė ieškiniu reiškiamo reikalavimo skiriasi, tuo, kad yra išskirta plane žemės sklypo 40 kv. m dalis pažymėta raide „E“ prie tretiesiems asmenims priklausančio, ūkinio pastato, taip sumažinant jiems ieškovės prie bendro naudojimo priskirtą žemės sklypo ploto dydį ir prie bendro naudojimo žemės sklypo dalies priskiriant tretiesiems asmenims priklausančią po 1 kv. m žemės sklypo dalį.
Atsakovė su ieškovės ir trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimas nesutinka, motyvuodama tuo, kad siūloma žemės naudojimosi tvarka yra neproporcinga ir tokiu būdu pažeidžiama atsakovės nuosavybės teisė. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu esant tokiai situacijai, kad ieškovei ir tretiesiems asmenimis dalis priklausančių statinių yra atsakovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, ieškovė ir tretieji asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus pagrįstai siekia nusistatyti (pakeisti) žemės sklypu naudojimosi tvarką priskiriant naudotis jiems priklausančias žemės sklypo dalis prie nuosavybės teise valdomų statinių, tačiau reiškiant ieškinius dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo šalys turi įvertinti jiems priklausančias nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsižvelgti į kitų bendraturčių nuosavybės dalis, vadovautis proporcingumo principu bei atsižvelgti į prisiimtus įsipareigojimus įgyjant žemės sklypo dalis.
Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis, užtikrinant stabilų ir ekonomišką bendro daikto valdymą, naudojimą, disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo: turi būti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principą, nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, sprendžiant, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
I. Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove ir trečiaisiais asmenimis priklauso 1483 kv. m ploto žemės sklypas. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 124 kv. m žemės ploto, atsakovei 1234 kv. m žemės sklypo ploto, tretiesiems asmenims J. K. ir R. K. – 21 kv. m žemės sklypo ploto, G. N. – 21 kv. m žemės sklypo ploto, D. K. ir A. K. – 83 kv. m žemės sklypo ploto. Ieškovė 124/1483 žemės sklypo dalį įgijo 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu, trečiajam asmeniui G. Š. padovanojus jam priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. 1593-1000-1048, ir minėtą žemės sklypo dalį. Kadangi šiame žemės sklype yra trečiajam asmeniui G. Š. nuosavybės teise priklausanti 151657/404650 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties 2.5. punkte buvo palikta dovanotojui G. Š. neatlygintinai naudotis ta ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią užima gyvenamasis namas su teise prieiti ir privažiuoti prie gyvenamojo namo. Tą ieškovė patvirtino ir garantavo dovanojimo sutarties 5.6. punkte.
Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad ji apie nustatytą žemės naudojimosi tvarką sužinojo, tik jai padovanojus žemės sklypą, tačiau tokius ieškovės argumentus paneigia pačios dovanojimo sutarties sąlygos, kuriose aiškiai įvardinta, kad yra nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka ir ji ieškovei buvo žinoma. Be to, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kuria buvo ieškovei dovanota žemės sklypo dalis ir ūkinis pastatas buvo sudaryta tarp sugyventinių.
Žemės sklypu naudojimosi tvarką ieškovė prašo nustatyti pagal MB „Krimanta“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Pagal šį planą ieškovei asmeniniam naudojimui priskiriama 100 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta indeksu „A“, atsakovės V. M. Z. asmeniniam naudojimui 410 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta indeksu „B“ ir 220 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta indeksu „C“, bendram naudojimui priskiriama 753 kv. m žemės sklypo ploto dalis pažymėta indeksu „D“. Bendro naudojimo 753 kv. m žemės plotui priskiriama ieškovei 24 kv. m priklausanti žemės sklypo plotas, atsakovei 604 kv. m priklausantis žemės sklypo plotas, tretiesiems asmenims J. K. ir R. K. priklausantis 21 kv. m žemės sklypo plotas, trečiajam asmeniui G. N. priklausantis 21 kv. m žemės sklypo plotas, tretiesiems asmenims D. K. ir A. K. priklausantis 83 kv. m žemės sklypo plotas.
Teismas vertindamas ieškovės siūlomą žemės sklypu naudojimosi tvarką visų pirma įvertina CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą. Ieškovė prašo bendram naudojimui priskirti 753 kv. m žemės sklypo dalį. Kadangi bendram naudojimui paskirta 753 kv. m žemės sklypo dalis priskirta bendram naudojimui ir joje bendraturčių skiriamas žemės sklypo plotas neišskirtas, todėl skaičiuotina kaip tenkanti naudotis bendraturčiams lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ieškovei būtų sudaryta galimybė naudotis 250,60 kv. m (100 + 753 : 5), t. y. net 126,60 kv. m (250,60 - 124 = 126,60) daugiau, nei jai priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise, tretiesiems asmenims J. K. ir R. K. būtų sudaryta galimybe naudotis 150,60 kv. m (753 : 5 = 150,60), t. y. net 129,60 kv. m (150,60 – 21 = 129,60) daugiau, nei jiems priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise, G. N. būtų sudaryta galimybe naudotis 150,60 kv. m (753 : 5 = 150,60), t. y. net 129,60 kv. m (150,60 – 21 = 129,60) daugiau, nei jam priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise, D. K. ir A. K. būtų sudaryta galimybe naudotis 150,60 kv. m (753 : 5 = 150,60), t. y. 67,60 kv. m (150,60 – 83 = 67,60) daugiau, nei jiems priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi ieškovė ir tretieji asmenys naudotųsi atsakovei priklausančiu 453,40 kv. m žemės sklypo dalimi. Todėl vien nustačius, kad esminį nukrypimą nuo CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, pagal kurį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi to daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė 124 kv. m žemės sklypo plotą įgijo 2017 m. liepos 20 d. dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. 4036 pagrindu. Šią dalį žemės sklypo ieškovei dovanojo tretysis asmuo G. Š., kuriam priklauso šiame žemės sklype esančio 151657/404650 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties 2.5 punkte ieškovė ir tretysis asmuo susitarė, jog apdovanotoji sutinka, kad vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 2 punktu, dovanotojui G. Š. paliekama teisė neatlygintinai naudotis ta apdovanotajai I. K. priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią užima dovanotojui nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, su teise prieiti ir privažiuoti prie šio pastato. Apdovanotoji patvirtina ir garantuoja, kad leis Dovanotojui G. Š., neatlygintinai naudotis ta jai priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią užima Dovanotojui nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, su teise prieiti ir privažiuoti prie šio pastato (Dovanojimo sutarties 5.6. punktas). Tai reiškia, nors pirmiau minėta žemės sklypo dalis ir dovanojimo sutarties pagrindu priklauso ieškovei, tačiau ji privalomai tarnauja trečiajam asmeniui priklausančio namo daliai eksploatuoti, nes priešingu atveju dovanojimo sutartis netgi negalėjo būti tvirtinama (CK 6.395 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 124 kv. m žemės sklypo dalis, kurios dalis privalomai tarnauja trečiajam asmeniui G. Š. priklausančios 151657/404650 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimui. Nors teismui ir nepateikti įrodymai, kokia konkrečiai žemės sklypo dalis reikalinga šiam gyvenamajam namui eksploatuoti, tačiau registrų centro duomenimis užstatyta šio namo teritorija užima 153 kv. m. Tai reiškia, kad vien tik užstatytas žemės sklypo plotas yra 153 kv. m, tačiau abejonės nėra, kad namo eksploatacijai reikalingas didesnis žemės sklypo plotas nei užima pats namas. Tačiau jeigu net ir vertinat tik užstatytos žemės plotą ir trečiajam asmeniui G. Š. priklausančio šio gyvenamojo namo nuosavybės dalis, matyti kad trečiajam asmeniui priklauso 151657/404650 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 37,47 procentus viso namo. Kadangi užstatyta teritorija užima 153 kv. m žemės sklypo plotą, ieškovė pagal dovanojimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus turėjo įvertinti, kad jai dovanotą 124 kv. m žemės sklypo plotą užima 57,32 kv. m žemės dalis užstatyta trečiajam asmeniui G. Š. priklausančio gyvenamojo namo. Tai reiškia, kad ieškovė prašydama priskirti jos asmeniniam naudojimui 100 kv. m žemės sklypo dalį prie jai priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas yra tik 21 kv. m, neatsižvelgė į dovanojimo sutarties sąlygas, nes akivaizdu, kad jos skiriamos 24 kv. m žemės sklypo dalies bendram naudojimui nepakanka 151657/404650 dalims gyvenamojo namo eksploatavimui ir 100 kv. m. žemės sklypo plotas prie ieškovei priklausančio ūkinio pastato negali būti skiriama, nes tokios dalies asmeniniam naudojimui pagal ieškovės turimą nuosavybę ieškovė paprasčiausiai neturi. Ieškovė dovanojimo sutartyje įsipareigojo leisti trečiajam asmeniui G. Š. naudotis jai dovanota žemės sklypo dalimi reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl ieškovė negali šios prievolės išvengti kitų žemės bendraturčių sąskaita, t. y. paskiriant bendraturčių bendram naudojimui 753 kv. m žemės sklypo dalį iš savo žemės sklypo dalies priskirdama vos 24 kv. m žemės sklypo. Jau pasisakyta, kad teismui nepateikti duomenys ir plane neišskirtas žemės sklypo plotas, kuris reikalingas namo eksploatacijai, todėl išskyrus paties namo užstatymo plotą, teismas negali įvertinti, koks tiksliai reikalingas žemės sklypo plotas tinkamai gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, kuriuo pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą dovanojimą sutartį, turi būti paliekama naudotis trečiajam asmeniui G. Š. Suprantama, kad ieškovė nori rekonstruoti jai priklausantį ūkinį pastatą, privažiuoti prie jo, tačiau prie ūkinio pastato priskyrus penkis kartus didesnį žemės sklypo dalį (100 kv. m) nei užima jo užstatymo plotas (21 kv. m), teismas mano, kad tai nesąžininga kitų žemės bendraturčių atžvilgiu.
Nors jeigu ieškovė vertina, kad tinkamai namo eksploatacijai reikalinga 753 kv. m. žemės plotas, tai asmeniniam jos naudojimui žemės sklypo dalis apskritai negali būti skiriama. Ieškovės pateiktas planas neteisingas ir tuo atžvilgiu, kadangi teismo vertinimu jis parengtas išimtinai ieškovės interesais. Paskyrusi atsakovei V. M. Z. 410 kv. m. žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide „B“ ieškovė neįvertino, kad šioje dalyje yra tretiesiems asmenims D. K. ir A. K. priklausanti 1/3 dalis, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau visą jiems priklausančią 83 kv. m žemės sklypo dalį priskyrė prie bendro naudojimo 753 kv. m. žemės sklypo ploto plane pažymėtą raide „D“. Nors teismo posėdžio metu tretysis asmuo ir sutiko su ieškinio ir savarankišku reikalavimus, tačiau teismo nuomone esant tarp bendraturčių itin konfliktiniams santykiams tai yra neišvengiamas ginčas ateityje, kadangi jam eksploatuoti priskirta atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis.
Visos byloje nustatytos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka yra neteisinga ir parengta nesilaikant bendraturčių interesų. Prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka gali būti vertinama tik kaip ieškovės siekis naudotis kuo didesne žemės sklypo dalimi, turint labai mažą žemės sklypo dalį, nesilaikant dovanojimo sutarties sąlygų. Tai, kad ieškovė tapo vos 124/1483 žemės sklypo dalies bendraturte, nesuteikia jai teisės naudotis didžiąją žemės sklypo dalimi nesprendžiant kompensacijos klausimo bendraturčiams (atsakovei) už naudojimąsi jai priklausančia žeme.
Įvertinus nurodytas aplinkybes tai, kad pagal ieškovės pateiktą žemės sklypu naudojimosi tvarkos planą neproporcingai paskirtos žemės sklypu naudojimosi dalys pagal jiems priklausančią nuosavybę, tai kad nustačius tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką būtų nepagrįstai apribotos atsakovės daiktinės teisės į jai priklausančią nuosavybę, ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo netenkintinas, tuo pagrindu ieškinys atmestinas.
II. Dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų
Bylos medžiaga nustatyta, kad tretiesiems asmenims pareiškusiems savarankiškus reikalavimus J. K. ir R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 21/1483 dalis žemės sklypo, G. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso taip pat 21/1483 dalis žemės sklypo. Žemės sklype yra J. K. ir R. K. bendrosios junginės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus G. N. asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 /2 dalis priklauso atsakovei V. M. Z.. Gyvenamojo namo užstatytas žemės sklypo plotas 37 kv. m. Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio tretiesiems asmenims užstatytas žemės sklypo plotas 13 kv. m.
Tretieji asmenys J. K., R. K. ir G. N. prašo nustatyti, jog 100 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėtina raide „A“, naudosis ieškovė I. K.; 410 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, ir 220 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, naudosis atsakovė V. M. Z.; 713 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ bendrai naudosis tretieji asmenys J. K. ir R. K., kuriems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 1 kv. m, trečiasis asmuo G. N., kuriam tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 1 kv. m D. K. ir A. K., kuriems tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 83 kv. m, atsakovė V. M. Z., kuriai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 604 kv. m, ir ieškovė I. K., kuriai tenkanti dalis bendroje nuosavybėje 24 kv. m; 40 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „E“, naudosis tretieji asmenys J. K., R. K. ir G. N.. Kaip minėta jau pirmiau šiame sprendime, iš esmės trečiųjų asmenų ieškiniu pareikštas reikalavimas nuo ieškovės ieškiniu reiškiamo reikalavimo skiriasi tuo, kad yra išskirta plane žemės sklypo 40 kv. m dalis pažymėta raide „E“ prie tretiesiems asmenims priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, taip sumažinant ieškovės prie bendro naudojimo priskirtą žemės sklypo ploto dydį nuo 753 kv. m iki 713 kv. m. Teismui atmetus ieškovės ieškinio reikalavimą ir įvertinus, kad trečiųjų asmenų pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane ieškovei taip pat priskiriama naudotis 100 kv. m žemės sklypo ploto dalis asmeniniam naudojimui prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, neįvertinus, kad ieškovei priklausanti žemės sklypo dalis turi būti naudojama ir gyvenamojo namo eksploatacijai yra pagrindas atmesti ir trečiųjų asmenų ieškinį. Visiškai sutiktina su trečiųjų asmenų atstovo išsakytais argumentais, kad šiuo metu nustatyta naudojimosi tvarka yra ydinga ir tretieji asmenys negali visapusiškai disponuoti jiems priklausančia nuosavybe, nes ji yra atsakovei priskirtoje žemės sklypo dalyje. Visgi teismas pažymi, kad visi bendraturčiai statinius įsigijo jau esant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, todėl teismo vertinimu įsigydami nedidelio ploto statinius su mažomis žemės sklypo dalimis, tretieji asmenys matė ir žinojo, ką ir kokiomis naudojimosi sąlygomis įsigijo, kadangi žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarka yra išviešinta ir registruota viešajame registre, paminėta pardavimo ir dovanojimo sutartyse. Pasisakant dėl trečiųjų asmenų siūlomos naudojimosi tvarkos, teismas taip pat pažymi, kad ši siūloma naudojimosi tvarka apart trečiųjų asmenų priskirtos žemės sklypo naudojimosi dalies prie jiems priklausančių statinių negali būti pripažinta proporcinga jų turimai daliai bendroje nuosavybėje. Tretieji asmenys prie žemės sklypo plane bendram naudojimui priskirtos 713 kv. m žemės sklypo dalies plane pažymėta raide „D“ (plane nurodyta, kad ši dalis yra 753 kv. m, tačiau darytina išvada, kad tai yra techninė klaida) priskiria po 1 kv. m jiems priklausančios žemės sklypo. Todėl, tretieji asmenys pagal jų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką galėtų naudotis 40 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „E“, taip pat su kitais bendraturčiais galėtų naudotis žemės sklypo 713 kv. m dalimi plane pažymėta raide „D“. Šiame plote neišskyrus jiems nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies sudaryta galimybė naudotis 162,60 kv. m (20 + 713 : 5), t. y. net 141,60 kv. m (162,60 - 21 = 141,60) daugiau, nei jai priklauso proporcingai turimai idealiajai daliai (21 kv. m) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas negali už bendraturčius nuspręsti kokia žemės sklypu naudojimosi tvarka jiems gali būti patogi ir priimtina, tačiau visgi atkreipia dėmesį, kad 713 kv. m žemės sklypo dalis pažymėta raide „D“ apima ne tik įvažiavimą į sklypą, tačiau ir žemės sklypo dalį, kuriame yra atsakovei ir tretiesiems asmenims priklausantis gyvenamasis namas, kuris tretiesiems asmenims nuosavybės teise nepriklauso, tačiau tretieji asmenys savarankišku reikalavimu reiškia reikalavimą naudotis ir šia žemės sklypo dalimi.
Minėta, kad gyvenamojo namo, kurio ½ dalis priklauso ir atsakovei V. M. Z. užstatytas žemės sklypo plotas 37 kv. m. Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio tretiesiems asmenims užstatytas žemės sklypo plotas 13 kv. m. Kaip matyti tiek gyvenamasis namas priklausantis tretiesiems asmenims ir atsakovei bei tretiesiems asmenims priklausantis ūkinis pastatas yra mažo ploto ir užimą mažą žemės sklypo dalį, tretiesiems asmenims užimama šių statinių dalis sudaro 39,50 kv. m plotą. Tretieji asmenys prašo priskirti prie šių statinių naudotis 40 kv. m žemės sklypo plotą, tai praktiškai atitinka jų turimas dalis dalinėje nuosavybėje. Tačiau prašomas priskirti 713 kv. m. bendram naudojimui žemės sklypo plotas, praktiškai atsakovės nuosavybės sąskaita ir neturit šio sklypo dalyse kitų statinių, toks trečiųjų asmenų reikalavimas yra niekuo nepagrindžiamas, kadangi akivaizdu, jog tokios didelės žemės sklypo dalies prieiti ar privažiuoti prie šių statinių, ar jiems eksploatuoti, tretiesiems asmenims tiesiog nereikia. Tai, kad ieškovė pareiškė niekuo nepagrįstą ieškinį siekdama naudotis daug didesne žemės sklypo dalimi nei jai priklauso nuosavybės teise, nereiškia, kad visiems bendraturčiams reikalingas tokia žemės sklypo dalis naudotis jiems priklausančiais pastatais, vertinat pastatų kiekį ir užimamą plotą.
Įvertinus trečiųjų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą pripažintina, kad jis praktiškai nesiskiria nuo ieškovės pateikto plano išskyrus 40 kv. m žemės sklypo dalį pažymėta raide „E“ priskirtą naudotis tretiesiems asmenims, teismas konstatuoja, kad ir trečiųjų asmenų siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka negali būti vertinama kaip proporcinga ir racionali, todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu trečiųjų asmenų reikalavimas nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą planą vertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas pažymi, kad tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį atmetus, tai neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, parengus naujus naudojimo žemės sklypu tvarkos projektus, kurie atitiktų išanalizuotus teisinius reikalavimus, keliamus bendraturčių naudojimo žemės sklypu tvarkai. Teismas negali tvirtinti naudojimo žemės sklypu tvarkos, kuri neišsprendžia tarp šalių ginčų, pažeidžia šalių nuosavybės teises, bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nes toks teismo sprendimas neatitiktų teisėtumo reikalavimų, nepagrįstai būtų ribojamos bendraturtės daiktinės teisės, ir iš esmės tokiu būdu nebūtų realiai pasiektas Civilinio proceso tikslas atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šių principų įgyvendinimas bendraturčiams realizuojant bendrosios dalinės nuosavybės teises valdant ir naudojantis bendru turtu pasireiškia tuo, kad bendraturčiai negali beatodairiškai siekti tik savo interesų patenkinimo, o turi atsižvelgti ir į kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, kooperuotis ir siekti visiems priimtino naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto. Teismas šioje civilinėje byloje nustatė, kad šalys, tiek ieškovė I. K., tiek tretieji asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus, pateikdamos tvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkas teismui, jas parengė nesivadovaudamos proporcingumo principu, neatsižvelgė į bendraturčių nuosavybės turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat į atsakovės daiktines teises, todėl teismo vertinimu pateiktus tik žemės sklypo planus, kurie neabejotinai pažeidžia atsakovės interesus, neišnaudojo visų galimybių pasiekti visiems bendraturčiams priimtiną naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą, ir tai sudaro savarankišką šalių reikalavimų atmetimo pagrindą (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 4.75 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai atmesti, todėl ieškovė ir tretieji asmenys privalo atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės pateiktos sąskaitos detalizacijos ir pateikto pinigų priėmimo kvito už teisines paslaugas matyti, kad atsakovė patyrė 750 Eur išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Šias išlaidas sudaro atsakovės atsiliepimo į trečiųjų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus parengimas ir atstovavimo teisme išlaidos. Teismas įvertinęs patirtas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamo trukmę, atsakovės ruoštų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad atsakovės advokato pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės ir trečiųjų asmenų pareiškusių savarankiškus reikalavimus lygiomis dalimis, atsakovų naudai priteistinos 750 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bei 140,81 Eur išlaidos valstybės naudai susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės I. K. ieškinį atmesti.
Trečiųjų asmenų J. K., R. K. ir G. N. pareiškusių savarankiškus reikalavimus ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 35,20 Eur (trisdešimt penkis eurus 20 ct) išlaidas iš kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.