Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo numatyta tvarka asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos sąlygos teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K803033974 (pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti 2 980,39 Eur suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 372,73 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,00 procentų), 213,30 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. rugpjūčio 13 d.). Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, suteikto kredito bei kitų mokesčių laiku negrąžino, todėl ieškovė atsakovui 2020 m. liepos 15 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2020 m. liepos 21 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovui nevykdant paimtų kreditų dalinių grąžinimų ir susidarė įsiskolinimas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 176,44 Eur negrąžinto kredito pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. sutartį (CK 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 175,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 21 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 175,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

7. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 20,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 176,44 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 20,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 8302 176,44 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 13 d.).

8. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš viso 1 066,62 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pagal sutarties 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimosi platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė ieškovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. punktas: Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2 punktas: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Iš sutarties sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida sudaro 213,30 Eur, tuo tarpu paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1 372,73 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sutarčių bendrųjų sąlygų 5.2 punktu ir sutarties specialiosimis sąlygomis bei CK 6.189 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistina 213,30 Eur tarpininkavimo mokesčio.

9. Be kita ko, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 8,52 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 14 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 21 d. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto, šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 8,52 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 14 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 21 d., atmetamas.

10. Taip pat ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 20,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2176,44 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 20,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą 2176,44 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

11. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimis, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 565,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 77,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 200 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį. Iš dalies patenkinus ieškinį (patenkinta 75 procentai reikalavimų), iš atsakovo priteistina 207,75 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

13. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 265, 285-286 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (į. k. 303225546) 2 176,44 Eur negrąžintą kredito dalį, 175,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 21 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 20,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 176,4 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 13 d.), 213,30 tarpininkavimo mokestį, iš viso – 2 565,57 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 57 ct) sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 565,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 207,75 Eur (du šimtus septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.