- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-578-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01328-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- O. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3166-676/2021, kuria pareiškėjos O. G. pareiškimas (ieškinys) atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu laikytas nepaduotu, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti A. B. Ž., E. Ž. 2017 m. rugsėjo 20 d. varžytynių aktą Nr. 01 suklastotu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį; pripažinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, susijusį su vandens tiekimo į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nutraukimu, pertekliniu ir absoliučiai negaliojančiu pagal BK 228 straipsnį ir 300 straipsnį; panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą M. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; pripažinti nuosavybės teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nuo 2002 m. gegužės 17 d.; pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 1996 m. gegužės 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti – pateikti procesinį dokumentą, kuris atitiktų Civilinio proceso kodekse nustatytus formos ir turinio reikalavimus: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjai taip pat išaiškinta, kad, teismo nustatytu terminu nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties patvirtinta kopija išsiųsta pareiškėjos pareiškime nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu ir jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Lazdijai, Lazdijų rajono sav., tačiau procesinių dokumentų įteikti nepavyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjos O. G. pareiškimą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo motyvai:
3.1. Teismas pažymėjo, kad procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, ir šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje ir 121 straipsnyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos.
3.2. Teismas konstatavo, kad pareiškėja O. G. 2021 m. vasario 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi nustatytų procesinio dokumentų trūkumų nepašalino, civilinės bylos eiga visiškai nesidomėjo (nuo pareiškimo padavimo teismui momento), jos pačios teismui raštu nurodytu adresu teismo procesiniai dokumentai neįteikiami, pareiškėja neinformavo teismo apie adreso pašto korespondencijos siuntoms galimą pasikeitimą. Visos neigiamos anksčiau nurodytų procesinių pareigų nesilaikymo pasekmės tenka pačiai pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja O. G. prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo daug faktinių aplinkybių, susijusių su ankstesniais teismų procesais kitose bylose, tačiau jų nesieja su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumu ar nepagrįstumu. Atskirajame skunde iš esmės nenurodo motyvų ir argumentų, kurių pagrindu turėtų būti tenkinami atskirojo skundo reikalavimai. Kiek tai susiję su skundžiama nutartimi, pareiškėja tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės nieko neišsprendė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas.
8. Pirmosios instancijos teismas, pareiškimą laikydamas nepaduodu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui, konstatavo, kad pareiškėja O. G. civilinės bylos eiga visiškai nesidomėjo (nuo pareiškimo padavimo teismui momento), jos pačios teismui raštu nurodytu adresu teismo procesiniai dokumentai neįteikiami, pareiškėja neinformavo teismo apie adreso pašto korespondencijos siuntoms galimą pasikeitimą. Pareiškėja nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės nieko neišsprendė. Pareiškėja taip pat nurodė daug faktinių aplinkybių, susijusių su ankstesniais teismų procesais kitose bylose, tačiau jų nesieja su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumu ar nepagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas pagal pareiškėjos atskirajame skunde nurodytus argumentus ir motyvus neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).
11. Pareiškėja pateiktu procesiniu dokumentu prašė teismo pripažinti A. B. Ž., E. Ž. 2017 m. rugsėjo 20 d. varžytynių aktą Nr. 01 suklastotu pagal CPK 184 straipsnį, BK 235 straipsnį; pripažinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, susijusį su vandens tiekimo į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nutraukimu, pertekliniu ir absoliučiai negaliojančiu pagal BK 228 straipsnį ir 300 straipsnį; panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą M. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; pripažinti nuosavybės teisę CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nuo 2002 m. gegužės 17 d.; pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 1996 m. gegužės 27 d.
12. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai O. G. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo reikalavimus teikia ir ginčo teisenos tvarka, taigi tuo atveju procesinis dokumentas turėtų būti įvardytas kaip ieškinys, tačiau ieškinyje nenurodyti kiti dalyvaujantys asmenys (atsakovai, tretieji asmenys), kurių teisėms ir pareigoms galėtų turėti įtakos būsimas teismo procesinis sprendimas. Taip pat pareiškėjos reikalavimai yra ir turtinio pobūdžio, tačiau ieškinys neįkainotas, nenurodyta ieškinio suma bei nesumokėtas nustatytas žyminis mokestis, taip pat nepateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Taip pat pareiškėja reiškia reikalavimus ir dėl BK taikymo vertinant jos nurodytas situacijas. Taigi pareiškėja turi labai aiškiai nurodyti, ar ji kreipiasi į teismą CPK nustatyta tvarka, ar BPK nustatyta tvarka.
13. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutarties patvirtintą kopiją išsiuntė pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Lazdijai ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Lazdijai, Lazdijų rajono sav., tačiau teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikti nepavyko. Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, pareiškėja nedirba.
14. Pažymėtina, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privatinių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypatingai priešingus interesus turinčių dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis (teise reikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti procesinius teismų sprendimus ir kt.) naudotis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesų. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 42 straipsnio 5 dalyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes.
15. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja O. G. civilinės bylos eiga visiškai nesidomėjo, neužtikrino, kad jos nurodytu (kartu ir deklaruotu) gyvenamosios vietos adresu teismo siunčiami procesiniai dokumentai būtų įteikti, teismui nenurodė kito adreso korespondencijai, neinformavo teismo apie esamo adreso galimą pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis) todėl laikytina, kad jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
16. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog apeliantė jos 2021 m. vasario 18 d. pateikto procesinio dokumento trūkumų, kurie nurodyti 2021 m. vasario 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nepašalino nei per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nesąžiningai naudojosi jai CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje ir 121 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
17. Apeliantei išaiškintina, kad jai pašalinus 2021 m. vasario 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje ir šioje nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus, apeliantei išlieka galimybė kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.