Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2021 m. liepos 18 d., apie 14 val., atėjusi į Z. K. namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėlę, tyčia, vieną kartą plastikiniu dubeniu sudavė Z. K. į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir vieną kartą į kairiąją ranką, taip padarė nukentėjusiajai Z. K. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. M. parodė, kad ėjo pas Z. K. pasiaiškinti dėl pavogtų pinigų. Pamena, kad su vyru S. M. 2021 m. liepos 18 d., antroje dienos pusėje, užvažiavo pas Z. K. pasiaiškinti kur pavogti brolio A. pinigai, kurie vėliau paaiškėjo, kad buvo pragerti. Jos vyro nebėra gyvo, jis po įvykio nusižudė. Nuvažiavusi pas Z. K., ji ėjo link lauko virtuvėlės ir pamatė, kad užsidaro durys. Pasirodo, kad Z. K. ją pamatė ir ten nubėgo slėptis. Ji patraukė už durų rankenos, ten buvusi Z. traukėsi atbulom ir „dėjosi“. Z. krisdama rankose laikė „bliūdą, todėl ji dar bandė ją gaudyti už to „bliūdo“, bet Z. jį paleido, ar vertėsi per kažką – nematė per ką, ar kojos susipynė – neatsimena, ir nusivoliojo. Z. labai smarkiai griuvo. Jos abi dar „pasikoliojo“. Tarp jų nebuvo baisaus konflikto, bet ji Z. paklausė, kiek laiko dar pinigus vogs. Ji visą tą laiką taip ir laikė rankose tą „bliūdą“. Z. atsikėlė, atsistojo. Ji Z. nepadėjo atsikelti, nes turi neįgalumą, negali kelti. Paklausė Z. K., kur R., t. y. sugyventinis R. S., su kuriuo ji gyvena. Tada ji nuėjo į kambarį pas R. S., padaužė su tuo „bliūdu“ į stalą (paskui tą „bliūdą“ numetė) ir paklausė, kada jie baigs vogti pinigus iš tų invalidų, durnelių. Jie tuos pinigus „monija“ iš jos „švogerio“, iš kitų „nesveikų“, kurie turi invalidumus. Prašo jų jiems nupirkti alkoholį, maisto produktus. Tai tęsiasi jau daug metų. Nuėjusi į namą su „bliūdu“ pas R. S., šis pradėjo teisintis, kad nieko neėmė, kad jie patys pinigus išleidžia. Ji pasakė, kad atsiveš tuos žmones ir jie išsiaiškins. Vėliau atsivežė tuos žmones ir paaiškėjo, kad jie patys norėjo gerti, todėl pasirodė, kad tie ginčai nereikalingi buvo. „Pasikoliojo“ ir viskas. Paskui R. pradėjo grasinti, kad jos pirštų antspaudai ant jų durų, kad ją apskųs, atkeršys. Ji neprisimena dėl pripažintos amnezijos, kuri atsirado po vyro savižudybės, kur viso to įvykio metu buvo jos vyras. Per tą įvykį, jai atrodo, kad Z. K. buvo neblaivi, nes nuo jos sklido kvapas. Ji pati buvo blaivi. Savo kaltę neigia. Pripažįsta, kad „koliojosi“, bet tikrai nieko nemušė. Z. K. pažįsta jau seniai, ši buvo ištekėjusi už jos „švogerio“ A.. A. yra jos vyro Stasio brolis. Po jų skyrybų jos bendravo normaliai, nesipyko, nekariavo.

Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad mirė R. S. mama ir jie ruošėsi į laidotuves. Ji nuėjo pasiimti „bliūdo“ ir šampūno, nes norėjo nusiprausti, išsiplauti galvą. Ji buvo blaivi, ruošėsi eiti į virtuvėlę. Virtuvėlės durų neužsidarė, jos buvo atviros. Įėjo J., paėmė iš jos rankos „bliūdą“ ir sudavė į kairę ranką. Ranką jai labai skaudėjo. „Bliūdas“ plastmasinis, jai kliuvo jo kampu. Apsiginti ji neturėjo sveikatos. J.reikalavo pinigų, o ji jų neturėjo. J. užsimojo „bliūdu“ ir iš šono sudavė jai į ranką, po to į galvą. Smūgiai buvo vienas po kito. Ji nenugriuvo, tik jai pasidarė bloga. Virtuvėlėje grindys lygios, užkliūti ir nugriūti ji negalėjo. Ji paklausė, kodėl J. ją daužo. Po dviejų valandų J. atvažiavo atsiprašyti, prašė dovanoti. J. atsivežė A. ir G., kad išsiaiškintų dėl tų pinigų. J. sakė, kad daugiau jos nebemuš, bet to niekas daugiau negirdėjo tik ji. Niekas nematė kaip jai sudavė su „bliūdu“, tik kaimynė išgirdo jos riksmus, nes ji rėkė iš skausmo. Jos rėkimą girdėjo ir vyras. Vėliau nuėjo pas kaimynę I. prie tvoros ir pasakė, kas atsitiko ir parodė ranką. J. „bliūdą“ iš jos atėmė ir išsinešė ir juo puolė jos draugą. Į policiją tą dieną nesikreipė, nes bijojo J., kad vėl „atlėks“. Į policiją tą dieną kreiptis negalėjo, nes buvo laidotuvės, į kurias ji tą dieną ėjo. Apie tai, kas įvyko niekam nesakė. Pasakė sugyventiniui, kad ją primušė, jis matė sužalojimus. Įvykio metu ji nebuvo girta. Buvo policiją išsikvietę ir tą patį vakarą, o „ant rytojaus“ ją išvežė į ekspertizę. Konfliktas vyko apie 14 val., ir viskas vyko apie 10 minučių. Policiją ją paskatino kviesti R. S. ir kaimynė. Kai atvyko policija jai buvo nustatytas girtumas, bet į laidotuves ji ėjo blaivi. Norėtų, kad jos atsiprašytų.

Liudytoja I. J. parodė, kad su Z. K. yra kaimynės. O su J. M. sieja ūkiniai reikalai, nes ji su vyru atvažiuodavo pas jos vyrą dėl daržo suarimo. Įvykis buvo 2021 m. liepos 18 d. Ji dirba naktinį darbą ir grįžusi iš darbo ji viską susitvarko ir eina pailsėti. Po darbų atsigulė pailsėti. Po kiek laiko į kiemą atvažiavo J. su vyru ir paklausė, ar brolis A. jų tvorą išvartė. Ji pasakė, kad ne jų. J. su vyru atsiprašė ir išvažiavo. Tai buvo jau po pietų. Ir jau po kurio laiko pas kaimynus policija atvažiavo, jie pradėjo rėkauti, kad jiems kažkas kažką padarė, kad gyvenimo kažkas netvarkys. Apie tai, kas nutiko, Z. K. ir R. S. nepaklausė ir negali pasakyti. Tik iš kaimo kalbų kažkiek žino. Ar J. M. prieš atvažiuodama pas ją buvo pas Z. K. ir R. S., ji nematė ir nežino.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad 2021 m. liepos 18 d. ruošėsi su Z. K. eiti į laidotuves pas tetą. Z. nuėjo į lauko virtuvę, pasiėmusi dubenį, nusiprausti. Jis nuėjo į „salioną“ ir įsijungė pažiūrėti televizorių. Išgirdo kieme triukšmą, Z. verksmą. Nuėjo prie valgomojo lango pažiūrėti. Jam įėjus į valgomąjį, pamatė kaip J. M. įbėga į namus su dubeniu rankoje. Jis pakėlė ranką, kad ji jam į galvą nepataikytų, o ji porą kartų smogė tuo dubeniu jam į ranką, ir dubeniu trankė į stalą. Mano, kad tai, jog ji smogė, viską galėjo matyti jos, dabar jau miręs, vyras, nes jis stovėjo tarpdury. J. pas juos atvažiavo, nes ieškojo kažkokių pinigų, tačiau jie tų pinigų neėmė, pinigai buvo pas G.. Po visko J. išvažiavo. Vėliau, už valandos, J. atvažiavo antrą kartą ir atsivežė A. ir G. L. ir jie išsiaiškino, kur tie pinigai. J. pati neatsiprašė, bet buvo atsiuntusi A., kad už ją atsiprašytų Z.. Su Z. kai kalbėjo apie įvykį, ji jam viską papasakojo, kaip J. paėmė dubenį ir per ranką, per galvą juo jai daužė. Jis matė ant Z. rankos mėlynę ir sutinimą, o galvoje „guzą“. Tą dieną jie alkoholio negėrė, nes kaip jie būtų girti ėję į laidotuves. Po laidotuvių buvo išgėręs. Policijai paskambino jis, nes Z. dejavo, kad jai skauda ranką ir galvą. Z. paprašė, kad jis paskambintų policijai. Policijai skambino kitą dieną, nes tą dieną vyko laidotuvės. Per visą įvykį buvo ir S. M., jis buvo kieme, paskui buvo atėjęs į vidų ir jie kalbėjosi. Šį kartą į policiją nusprendė kreiptis, nes J. M. jau ne pirmą kartą prieš juos smurtauja Anksčiau jie dėl to nesikreipdavo, nutylėdavo. J. M. buvo žiemą jį ir Z. iki nuogumo išrengus. Plastikinis dubuo, kuriuo buvo mušama Z. – apie 20 cm, gylio ir 50 cm skersmens, su briauna. Jų virtuvėlė yra pakankamo dydžio, kad joje būtų galima užsimoti dubeniu.

Liudytoja I. K. parodė, kad įvykis buvo rugpjūčio mėnesį, sekmadienį, kai ji išgirdo triukšmą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kieme išgirdo bildesius, kritimą, kaip kažkoks daiktas, gal dangtis, kad kristų, riksmus, šunys lojo, toks sujudimas, kaip ne kiekvieną dieną, kad būna. Bet ji nekreipė dėmesio, vaikščiojo, dirbo savo darbus. Po kiek laiko ją pašaukė kaimynė Z. K.. Jų kiemus skiria 160 cm aukščio tvora. Ji pasilipo ant stalo ir pamatė, kad Z. verkia užsiėmus už peties. Ji paklausė, kas atsitiko. Z. pasakė, kad buvo atvažiavusi M. ir jai trenkė su „baleika“, kai ji prausėsi ir ruošėsi į šermenis, visokiais žodžiais ją išvadino. Jos pasišnekėjo ir tuo baigėsi. Stovėdama ant stalo prie tvoros ji Z. kieme matė tik R. S., kuris turėjo rankoje „baleiką“, t. y. plastikinę vonelę. Ji su R. nebendravo. Pamena, kad per tą kilusį triukšmą, ji girdėjo kaip R. S. nusikeikė, klausė: „ - Ką tu čia darai? Aš tau policiją iškviesiu“. Bet ji tuo metu nežinojo, kam tą policiją kvies. Kai vėliau Z. ją pasikvietė ir viską papasakojo, ji buvo užsiėmusi už rankos. Ji mano, kad visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad Z. giminaitis A. M. prisigėręs daužė ir suspardė bei sugadino jos tvorą ir ji parašė pareiškimą. Vėliau J. atvažiavo pas Z. ir ją primušė, kad ji girdė tą M.. Nežino tiksliai, ar dėl to. Iki šiandien ji nebuvo mačiusi J. M.. Be to, jai Z. sakė, kad ją primušė dėl to, kad M. pas juos gėrė. Z. per tą įvykį buvo blaivi. Jie kaimynai jau 8 m., jei reikia pagalbos – paprašo, bendrauja. Kokie santykiai tarp Z. ir M., ji nežino ir apie jokius konfliktus iki to momento nežinojo.

Liudytojas G. L. parodė, kad jis ir R. pas R. namuose gėrė, nes „A.“ M. davė 50 Eur, kad jis nupirktų alaus. Jis dar savo pinigų turėjo ir nusipirko pakuotę ir dar dvi „pūsles“ papildomai. R. – jo draugas. Paskui A. M. atvažiavo jo ieškoti ir jis grąžino jam likusius pinigus. A. M. už grąžintus pinigus nusipirko alaus. Kitą dieną jam R. pasakė, kad Z. sumušta, o paskui Z. parodė sumušimus. Z. jam skundėsi, kad ją „iš bliūdo“ primušė, kad jai skauda petį ir ranką skauda, ir jam pasirodė, kad jos petys mėlynas. Z. pasakojo, kad atėjo pas juos į kiemą, o ji buvo verandoje, kažką ten darė, ten buvo „bliūdas“, plastmasinis. Jis nepamena, ką Z. sakė apie tai, kas jai sudavė. Prisimena, kad A. buvo sakęs, kad iš jo pavogė pinigus, bet jis jam juos grąžino. Niekas iš A. pinigų nepavogė. Kai atvažiavo J. M., jo jau ten nebuvo. Pamena, kad buvo su M. atvažiavęs pas Z. į namus, bet kada, nepamena. Viskas buvo kitą dieną, ne tą pačią dieną. Jam yra tekę girdėti, kad tvora sulaužyta, bet jo jau ten nebuvo.

Liudytojas S. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nes liudytojas mirė iki bylos nagrinėjimo teisme) parodė, kad J. M. yra jo žmona. Jis prižiūri brolį A. M.. Kadangi brolis girtuokliavo pas R. S., kuris gyvena tame pačiame kaime kaip ir brolis, tai įtarė, kad jis galėjo pavogti iš jo brolio pinigus, jam trūko 50 Eur. Jis ir jo žmona J. nuvažiavo į R. S. namus su juo pasikalbėti. Lipant iš automobilio lauk, pamatė, kad užsidarė lauko virtuvėlės durys, pagalvojo, kad ten R. slepiasi, todėl abu su žmona ėjo link lauko virtuvėlės, jis ėjo iš karto už J.. J. atidarė duris, pamatė, kad ten stovi Z., ji rankoje turėjo plastikinį dubenį. Iš išvaizdos ir nuo jos sklindančio alkoholio kvapo, Z. atrodė neblaivi, pamačiusi juos ji atbula paėjo kelis žingsnius ir aukštielninka griuvo, už kažko užkliuvo, kažkokio baldo. Nematė tiksliai, nes J. jam užstojo vaizdą, jis į virtuvėlę nėjo, J. buvo įėjusi, jis viską stebėjo tarpduryje. J. griebė už plastikinio dubens, norėjo, sulaikyti Z., kad ši neužsigautų, bet ši vis tiek griuvo, o dubuo paliko J. rankose. Jis Z. sušuko „kur R.“, ši pasakė, kad kambaryje, todėl abu su J. iš karto ėjo į namo vidų. J. rankoje nešėsi dubenį, dėl ko, jis nežino. Kai namo viduje R. paklausė, kur pinigai, šis aiškino, kad nieko nežino, J. supykusi tuo dubeniu trenkė į stalą, lygtai vieną kartą. Jis visą įvykį matė, todėl yra tikras, kad J. Z. nesudavė jokio smūgio. Vėliau abu išėjo iš R. namų ir išvažiavo (1 t., b. l. 96–99).

2021 m. liepos 23 d. akistatos protokolu užfiksuota, jog liudytojas S. M. patvirtino liudytojo R. S. parodymus, kad jis girdėjo R. parodymus su jais sutinka. Pas R. S. namuose tą pačią dieną aiškintis dėl brolio pinigų atvyko du kartus, tačiau, ar J. smogė dubeniu R. nematė, bet galėjo to nepastebėti, buvo už J., ėjo jai iš paskos (1 t., b. l. 112–115).

2021 m. liepos 23 d. akistatų metu prieštaravimų tarp nukentėjusiosios, įtariamosios, liudytojų parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 104–107, 2 t., b. l. 33–36, 41–44).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta: (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas plastikinis dubuo (1 t., b. l. 30–36).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas iš BPC gautas garso įrašas, užfiksuota, kad vyriškis operatoriui nurodė, jog greitosios pagalbos nereikia, bet sugyventinei yra didelė mėlynė ant rankos. Vyriškis operatorei nurodo, kad J. M. paėmė jų „prausiamą bliūdą“ ir pradėjo mušti. Vyriškis operatoriai prisistato S. R.. Taip pat nurodo, kad J. M. yra pasišalinusi, gyvena P. Pagalbos lauks namuose (1 t., b. l. 51–52).

Asmens apžiūros protokolu aprašyta nukentėjusiosios Z. K. kūno apžiūra. Ant jos kairės rankos žasto 3 cm skersmens kraujosruva (1 t., b. l. 54–57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 848/2021(04) nurodyta, kad Z. K. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti parytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio. Z. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį apžiūrai pateiktu plastikiniu dubeniu (1 t., b. l. 67)

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas liudytojos I. K. elektroniniu paštu pateiktas vaizdo ir garso įrašas (1 t., b. l. 85–86).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepripažino tyčia smurtavusi prieš nukentėjusiąją Z. K., nurodydama, kad ji pati nugriuvo užkliuvusi už kažkokio daikto (baldo). Tokius kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip jos gynybinę versiją.

Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji, taip pat ir liudytojai S. M., R. S. patvirtino, kad 2021 m. liepos 18 d., apie 14 val., J. M. buvo atvykusi pas Z. K., kuri tuo metu buvo prie namų esančioje lauko virtuvėlėje, aiškintis dėl galimai pavogtų pinigų.

Nukentėjusioji Z. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai būnant lauko virtuvėje, J. M. įėjo į ją, klausė apie pinigus, paėmė turėtą dubenį ir sudavė juo nukentėjusiajai į kairę ranką ir kairę galvos pusę. Nugriuvusi ji nebuvo. Šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, vertina kaip nuoseklius: parodymai nekito nei ikiteisminio tyrimo metu (nukentėjusiosios apklausa (1 t., b. l. 14–18), akistatos protokolas (2 t., b. l. 3–35)), nei teisiamajame posėdyje.

Minėtus tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios parodymus, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką mačiusių tiesioginių liudytojų nėra, todėl vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, objektyvumą, ypatingai svarbūs kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų parodymais nebuvo nustatyta ant Z. K. kūno sužalojimų buvus iki aptariamo įvykio. Liudytoja I. K. patvirtino, kad kaimynų kieme girdėjo sujudimą, po kiek laiko Z. K. verkdama ir susiėmusi už peties jai paklausus paaiškino, kad jai dubeniu trenkė J. M., išvadino ją visokiais žodžiais. Nors ir negalėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duoto paaiškinimo, jog Z. K. jam nurodžiusi jai sudavusį asmenį, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir liudytojas G. L. nurodė, jog Z. K. jam skundėsi, kad ją „iš bliūdo“ primušė, jai skauda ranką. Matė pamėlusį Z. K. petį. Taigi, kaip matyti iš liudytojų parodymų, tiek iš karto, tiek ir kiek vėliau po įvykio Z. K. nurodė, jog sužalojimas atsirado jai sudavus dubeniu. Nors teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada (1 t., b. l. 67) specialistas nepateikė kategoriškos išvados apie sužalojimo atsiradimo aplinkybes, tačiau tikimybė, jog poodinė kraujosruva kairiajame Z. K. žaste galėjo būti padaryta suduodant apžiūrai pateiktu plastikiniu dubeniu, neatmesta (1 t., b. l. 67).

Vertinant kaltinamosios parodymus, pastebėtina, kad jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, J. M. parodymai nebuvo pakankamai nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apklausiama įtariamąją ji nurodė, jog į lauko virtuvėlę, net nebuvo įėjusi (2 t., b. l. 20–23), tačiau šių parodymų nepatvirtina, o priešingai – paneigia jos sutuoktinio S. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, jog jis į virtuvėlę nėjo, stebėjo viską tarpduryje, o J. buvo įėjusi (1 t., b. l. 96–99). Skirtingai J. M. nurodė ir Z. K. susižalojimo nugriuvus aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, jog Z. K. pamačiusi ją kelis žingsnius paėjo atbula ir aukštielninka griuvo, persivertė per suolą (2 t., b. l. 20–23, 33–35), teismo posėdžio metu nurodė, jog Z. „dėjosi“ jai patraukus už durų rankenos. Pastebėtina, jog skirtingai aiškintos ir aplinkybės dėl ne/padėjimo nukentėjusiajai atsikelti. Nors liudytojas S. M. ir nurodė, jog J. Z. nesudavė jokio smūgio, o ši pati už kažko užkliuvusi nugriuvo, tačiau paaiškino, jog tiksliai nematė, kaip viskas atsitiko, nes jam stovint tarpduryje J. jam užstojo vaizdą (1 t., b. l. 96–99). Be to, minėtas liudytojas buvo kaltinamosios sutuoktinis, kuris apklaustas vėliau nei J. M., todėl jo parodymai vertintini kritiškai ne tik dėl minėtų aplinkybių, bet ir dėl anksčiau minėto jų nesutapimo su kaltinamosios parodymais, bei paties nurodyto riboto galimumo matyti situaciją. Abejones įvykių versija, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti griūdama, kelia ir tai, jog tiek kaltinamoji, tiek liudytojas jos sutuoktinis nurodė, jog Z. K. griuvo aukštielninka, o sužalojimas nukentėjusiajai nustatytas kairiajame žaste, ne nugarinėje jo pusėje, o iš šono (1 t., b. l. 54–57), nenustatyta jokių sužalojimų nugarinėje kūno pusėje.

Atsakant į gynybos argumentus, jog apie sudavimą į galvą nukentėjusioji pradinėse apklausose net nekalbėjo, šią aplinkybę nurodė tik vėliau, pastebėtina, kad pirminiuose pranešimuose prieš Z. K. atlikti veiksmai buvo apibūdinami bendrai žodžiu „sumušė“ (1 t., b. l. 1, 7, 51–51). 2021 m. liepos 19 d. pagal iškvietimą atvykus pareigūnams, jau buvo nurodyta ir apie sudavimą į galvą (1 t., b. l. 7), analogiški paaiškinimai teikti ir atliekant kitus procesinius veiksmus (1 t., b. l. 68–69, 2 t., b. l. 33–34). Nors sužalojimų galvos srityje Z. K. nenustatyta, tačiau nukentėjusioji nurodė, jog suduodant dubeniu į galvos sritį jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Apie tai, jog nukentėjusioji skundėsi skausmu ne tik rankoje, bet ir galvos srityje, nurodė ir liudytojas R. S. (1 t., b. l. 90–91).

Papildomai pastebėtina, jog nors tiek J. M., tiek S. M. nurodė, kad įvykio metu Z. K., jų manymu, buvo neblaivi, tačiau neblaivumas jai nebuvo nustatytas, o pati nukentėjusioji, jos sugyventinis, taip pat ir liudytoja I. K. nurodė, jog nukentėjusioji buvo blaivi. Teismo vertinimu, pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nesudaro pagrindo ir ta aplinkybė, jog į policiją buvo kreiptasi ne tuoj pat po įvykio, juolab, kad nukentėjusioji paaiškino tokio savo elgesio motyvus. Atsakant į kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji su sugyventiniu siekia tik gauti iš jos finansinės naudos, pastebėtina, kad byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Teismui nekyla abejonių ir dėl J. M. nusikalstamos veikos padarymo motyvų. Tiek iš nukentėjusiosios, liudytojo R. S., I. K. parodymų, tiek iš byloje pateikto vaizdo ir garso įrašo (prie 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolo), matyti, kad konfliktinės situacijos būta. To neneigia ir kaltinamoji, nurodydama, jog su Z. K. ir jos sugyventiniu atvyko aiškintis dėl dingusių pinigų.

Ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad 2021 m. liepos 18 dieną, apie 14 val., atėjusi į Z. K. namų lauko virtuvėlę J. M. tyčia vieną kartą plastikiniu dubeniu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir vieną kartą į kairiąją ranką, taip padarė nukentėjusiajai Z. K. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos pripažinimo mažareikšme

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai Z. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (apie 3 cm kraujosruva žaste, sužalojimas padarytas ne gyvybiškai svarbioje kūno vietoje), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios (ir jos sugyventinio) ir kaltinamosios buvo kilę konfliktų dėl dingusių pinigų. Nors kaltinamajai atvykus aiškintis aplinkybių ši sudavė nukentėjusiajai, tačiau jos atžvilgiu atlikti veiksmai nebuvo intensyvūs, ilgai trunkantys, nebuvo padaryta daugybinių trauminių poveikių. Kaltinamosios veiksmai, teismo vertinimu, buvo spontaniški, neturint išankstinių ketinimų sužaloti, atsitiktinai pasitaikiusiu daiktu, kuriuo dėl jo fizikinių savybių nėra galimybės sunkiai sužaloti. Dėl patirto sužalojimo liekamųjų reiškinių nenustatyta, konstatuotas sužalojimas iš esmės nereikalavo būtinumo kreiptis į gydymo įstaigą, vartoti medikamentus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad J. M. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiant į sveikatos būklę, turtinę padėtį ir kt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 24–25) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš BPC, kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais pateiktas I. K. elektroniniu paštu, kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu iš policijos pareigūnų kamerų (voke prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Plastikinis dubuo, saugomas Šiaulių AVPK daiktų saugykloje ( 1 t., b. l. 41), grąžintinas Z. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

- kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro

- kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais pateiktas I. K.

- kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu iš policijos pareigūnų kamerų

nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje;

- plastikinis dubuo, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje

grąžintinas Z. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.