Kauno apylinkės teismo nutartis

Bylos Nr. PK-2558-593/2013Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00171-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.1.1; 1.2.8.2.1.; 2.9.7.2; 2.9.6

2013 m.spalio 03 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, gavusi nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. S. atstovės pagal įstatymą A. V. skundą dėl privataus kaltinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, jog nukentėjusiosios buvęs sutuoktinis ir jos sūnaus Aivaro tėvas G. S. sistemingai ją ir jos sūnų A. S. šmeižia, t.y. nuolat ir sistemingai kėsinasi į jų garbę ir orumą, o būtent:

2013-07-10 9 val. teismo posėdžio, vykusio Kauno apylinkės teisme metu, kuriame yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-779-713/2013 dėl deliktinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo A. S., tyčia, suvokdamas, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ją ir sūnų Aivarą, suprasdamas, kad žemina jų garbę ir orumą ir to norėdamas, per spaudinį paskleidė apie ją ir sūnų melagingą informaciją, pranešdamas, kad:

„neturiu galimybės bendrauti su sūnumi kadangi jo motina jei galėčiau ja taip vadinti yra ji atskyrusi nuo manės. Tai yra pastoviai ji kursto ir nuteikinėja prieš mane...>". „<vaikas yra psichologiškai sugniuždytas, jis neturi savo nuomonės nes turi kęsti motinos psichologini manau ir fizini smurtą". "<nepalaikau šio visiškai absurdiško ieškinio kuris manau yra paremtas melu bei juo yra siekiama paprasčiausiai pasipinigauti>, „<...siekiama pasipelnyti". "<ar tai yra motina kuri išviešina toki skaudu vaikui įvyki praktiškai visai Lietuvai, bei Įdeda jo nuotrauka} laikraštį taigi ji pati tuom skatina tolimesnes patyčias"."Kadangi aš ją puikiai pažystu tai žinau kad vaiko interesai jai visai nerūpi jai rūpi tik pinigai>; <...puikiai pažystu Aivaro motina kuriai niekada nerūpėjo vaiko interesai ir dabar nerūpi jai rūpi tik pinigai". "<mums gyvenant kartu jai visiškai nerūpėdavo vaikas ji ne karta išvykdavo į užsienį vaiką palikdavo man nors aš dirbdavau valdiškame darbe". "Ji pastoviai mane šmeižia turiu atsiusta laišką kuriame ji mane šmeižia kad aš pastoviai vartoju alkoholi nemoku jai alimentų, siūlo man kad aš atsisakyčiau savo vaiko, galiu atsakingai pareikšti kad tokias nesąmones gali rašyti tik žmogus turintis psichiniu sutrikimu". "<...visais neleistinais budais motina siekia atskirti mane nuo vaiko bet aišku kad atsakingos institucijos to nenori matyti, nes taip joms yra patogiau, bet dėl šito aš jau nebeturiu jokiu vilčių nes vaikas jau yra visiškai sutraumuotas"<... pergyvenu dėl savo sūnaus kad jis taip yra ir toliau traumuojamas".

Nukentėjusioji nurodė, kad šiais G. S. melagingais teiginiais G. S. per spaudinį t.y. 2013-07-04 paaiškinimą teismui, kuris buvo pagarsintas 2013-07-10, 9.00 val., teismo posėdžio, vykusio Kauno apylinkės teisme metu, tyčia, puikiai suvokdamas, kad skleidžiama informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, ir ta informacija neatitinka tikrovės, t.y. yra melaginga, o taip pat konkreti, nes paskleistus faktus galima patikrinti, paskleidė ją ir jos sūnų A. S. žeminančią melagingą informaciją, kuri juos pažemino kitų žmonių akyse, galėjo pakirsti mūsų reputaciją, sumenkinti kitų žmonių pasitikėjimą jais.

Be to, G. S. ją ir jos sūnų A. S. įžeidė, t.y. kėsinosi į jų garbę ir orumą, o būtent minėto 2013-07-10 9 val. teismo posėdžio metu buvo paskelbtas G. S. raštas, kuriame jis tyčia, suvokdamas užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį jos ir sūnaus atžvilgiu ir norėdamas juos pažeminti, o taip pat suprasdamas, kad žemindamas savo sūnaus motinos garbę ir orumą kartu žemina ir savo sūnų, neigiamai atsiliepdamas apie jo mamą ir to norėdamas, per spaudinį neigiamai ir užgauliai atsiliepė apie jų asmenybes ir savybes, tokiais žodžiais: „<jo motina, jei galėčiau taip vadinti>", „<ar tai yra motina>", „<vaiko interesai jai visai nerūpi jai rūpi tik pinigai>", „<jai visiškai nerūpėdavo vaikas>", „<...puikiai pažystu Aivaro motina kuriai niekada nerūpėjo vaiko interesai ir dabar nerūpi jai rūpi tik pinigai>", „<tokias nesąmones gali rašyti tik žmogus turintis psichiniu sutrikimu>" „<vaikas yra psichologiškai sugniuždytas>", „<jis neturi savo nuomonės>".

Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. nustatyta, kad privataus kaltinimo tvarka teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-1/2009). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas: faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių po­žy­mių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai melagingos informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai ati­tin­ka­mo turinio žinios tampa žinomos pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Šiuo at­veju nėra jokių duomenų, kad G. S. paaiškinimo turinys būtų paskleistas tretiesiems asmenims, nesu­­sijusiems su civilinės bylos Nr. 2-779-713/2013 nagrinėjimu. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo G. S. byloje, kurioje jis protokoline nutartimi įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu, pateikė paaiškinimą, jame išdėstė aplinkybes, kurios jam buvo žinomos, nurodė asmenis (kitus duo­menis), kurie galėtų patvirtinti jo nurodytą informaciją. Todėl jo kreipimasis į teismą dėl jo vaiko motinos elgesio – negali būti laikomas tikrovės neatitinkančios ir nuken­tėjusiuosius žeminančios informacijos paskleidimu.

Įžeidimu pagal BK 155 str. 1 d. laikoma veika, kai asmuo viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus, užgaulus žmogaus įvertinimas, že­mi­nantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimas pa­daromas tiesiogine tyčia. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta įvertinimo, veiksmo nepadorumo nei­giamos formos, pagal teismų praktiką tik tokia forma išreikšti vertinimai, veiksmai pripažįstami įžei­dimu, ir atvirkščiai – padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir su­kė­lęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas. Šiuo atveju teismas G. S. paaiškinime išdėstytus teiginius vertina kaip nesančius savaime užgauliais, niekinančiais, jie buvo parašyti visuomenėje priimtina forma, nenaudojant nepadorių formuluočių apie A. V. asmenybę. Teismas mano, kad G. S., remdamasis ilgą laiką trunkančiu nesutarimu su savo buvusia su­tuok­tine ir vaiko motina, jų tarpusavio ginčais teismuose, padarė savo as­menines išvadas, jos elgesį įvertino ir savo neigiamą nuomonę apie as­me­ni­nes savybes iš­dėstė paaiškinime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“ Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog G. S. – paaiškinime, pagarsintame teismo posėdžio metu civilinėje byloje dėl deliktinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo A. S., išdėstydamas privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes – nepadarė veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK BK 154 str. 1, 2 d., 155 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu būdu, teismui nustačius, jog G. S. pateikta informacija, išdėstyta teismui rašytame paaiškinime, negali būti laikoma nei asmenį šmeižiančia nei įžeidžiančia, todėl tokie veiksmai nesudaro nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių ir privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, 412 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo A. S. atstovės pagal įstatymą A. V. skundą, kuriuo prašoma iškelti baudžiamąją bylą dėl G. S. veiksmų, jam duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu, neesant veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1, 2 d., 155 str. 1 d. požymių (LR BPK 3 str. 1 d.).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.