- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-635-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00466-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Skolininkas
- D. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės D. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. liepos 16 d. buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininkės D. J. 1198,34 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. liepos 16 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BRC finance“ naudai.
2. 2019 m. rugpjūčio 2 d. gautas skolininkės D. J. prašymas panaikinti teismo įsakymą dėl 400 Eur skolos priteisimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, likusią skolos dalį 798,34 Eur išdėstyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti D. J. prieštaravimus dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9843-1065/2019, skolininkės prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo dalyje ir likusios skolos dalies išdėstymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininkės pateiktas dokumentas pagal savo esmę ir turinį negali būti vertinamas kaip prieštaravimas dėl teismo priimto įsakymo, kadangi juo dėl teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-9843-1065/2019, pagal kreditorės UAB „BRC finance“ pareiškimą, iš esmės nėra prieštaraujama. Priešingai, skolininkė nurodo, kad dalį skolos jau sumokėjo, tačiau nurodo aplinkybes, dėl kurių negali sumokėti iš karto visos likusios sumos. Prieštaravimas dėl teismo įsakymo nėra suformuluotas, todėl pateiktas dokumentas teismo nepriimtas kaip prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo. Teismas pažymėjo, kad skolininkė D. J. prie savo prašymo nepateikė kreditorės UAB „BRC finance“ sutikimo dėl likusios skolos mokėjimo išdėstymo. Taip pat skolininkė nesikreipė į kreditorę dėl taikos sutarties sudarymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu skolininkė D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, tenkinti skolininkės D. J. prašymą ir išdėstyti likusią 798,34 Eur skolos dalį, įpareigojant sumokėti kreditoriui UAB „BRC finance“ šia tvarka ir terminais: iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. - 266,34 Eur iki 2019 m. rugsėjo 30 d. - 266,00 Eur, iki 2019 m. spalio 30 d. - 266,00 Eur. Taip pat prašo panaikinti teismo įsakymo dalį dėl 400 Eur skolos ir 8 Eur žyminio mokesčio priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Mano, kad teismas turėjo 400 Eur sumos dalyje teismo įsakymą panaikinti, o kitoje dalyje atidėti likusios skolos mokėjimą.
4.2. Skolininko prieštaravimai neprivalo būti motyvuoti, o laiku pateiktų prieštaravimų teismas neturi teisės atsisakyti priimti.
4.3. Kadangi skolininkė skolą pripažįsta, tai teismo nuoroda į CPK 439 str. yra teisiškai ydinga.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl atskirojo skundo esmės
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti D. J. prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir netenkino skolininkės prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo dalyje ir likusios skolos dalies išdėstymo.
8. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Įstatymas numato, kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą.
9. Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. liepos 16 d. buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininkės D. J. 1198,34 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. liepos 16 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „BRC finance“ naudai. 2019 m. rugpjūčio 2 d. gautas skolininkės D. J. prašymas panaikinti teismo įsakymą dėl 400 Eur skolos priteisimo ir, vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, likusią skolos dalį 798,34 Eur išdėstyti.
10. CPK 439 straipsnio 4 dalis numato, jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Nagrinėjamos bylos atveju skolininkė pripažįsta visą kreditorės reikalavimą ir po teismo įsakymo išdavimo dalį kreditorės reikalavimų įvykdė, t. y. sumokėjo 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus. Kaip jau minėta, skolininkė nesutinka su teismo įsakymo dalimi dėl 400 Eur skolos dalies, kadangi šią suma ji sumokėjo (prašo šioje dalyje teismo įsakymą panaikinti). Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 4 dalimi, teismas priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo.
12. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013). Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016).
13. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas skolininkės prašymo dėl likusios skolos dalies išdėstymo, nurodė, kad skolininkė D. J. prie savo prašymo nepateikė kreditorės UAB „BRC finance“ sutikimo dėl likusios skolos mokėjimo išdėstymo, taip pat skolininkė nesikreipė į kreditorę dėl taikos sutarties sudarymo.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkė, teikdama prašymą dėl likusios skolos dalies išdėstymo, neturėjo pareigos pateikti kreditorės UAB „BRC finance“ sutikimo dėl likusios skolos mokėjimo išdėstymo, neprivalėjo kreiptis į kreditorę dėl taikos sutarties sudarymo. Tokie teismo motyvai yra nepagrįsti.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skolininkės D. J. prieštaravimų dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9843-1065/2019 priėmimo klausimą nagrinėti pakartotinai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti.
Perduoti skolininkės D. J. prieštaravimų dėl teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-9843-1065/2019 priėmimo klausimą nagrinėti pakartotinai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.