Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-03-26 · Administracinė byla Nr. I-460-244/2010

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-26
Bylos Nr.
I-460-244/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01823-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Administracinė byla Nr. I-460-244/2010Proceso Nr. 3-61-3-01823-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPREN DIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui G. V., jo atstovui Mindaugui Kukaičiui, atsakovės atstovui Andriejui Bielinskiui, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl potvarkio panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. V. skunde (b. l. 2–7) ir patikslintuose skunduose (b. l. 74, 96) prašė: 1) panaikinti LR sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio 2009-09-30 potvarkį Nr. P-K-225 (toliau – Potvarkis) ir grąžinti G. V. į LR sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus (toliau – Vidaus audito skyrius) vedėjo pareigas (karjeros valstybės tarnautoju, A lygio, II kvalifikacinės klasės, 16 kategorijos); 2) priteisti G. V. naudai iš LR sveikatos apsaugos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo dienos bei bylos vedimo išlaidas; 3) priteisti G. V. iš LR sveikatos apsaugos ministerijos 19 336 Lt dydžio neturtinę žalą. Paaiškino, kad nuo 2001 m. spalio mėn. buvo paskirtas Audito skyriaus vedėju – A lygio karjeros valstybės tarnautoju, jam buvo suteikta II kvalifikacinė klasė. Jo pareigų vykdymas buvo vertinamas gerai ir jam suteikta 18 kategorija. 2009-09-14 pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie jo pareigų panaikinimą nuo 2009-10-01. 2009-09-29 pareiškėjui buvo įteiktas pasiūlymas Nr. 23-2463, kuriuo jam buvo siūloma užimti Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas (karjeros valstybės tarnautojo, A lygio, II kvalifikacinės klasės, 16 kategorijos). Pareiškėjas su pasiūlymu nesutiko, nes manė, kad jis yra neteisėtas. 2009-09-30 pareiškėjui buvo įteiktas Potvarkis, kuriame nurodyta 2009-09-30 atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų, atleidimo data perkelta į 2009-11-16. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2009-09-11 įsakymu Nr. K-135 patvirtintą Vidaus struktūrą Vidaus audito skyrius ir jo vadovas yra tiesiogiai pavaldūs sveikatos apsaugos ministrui, kuris buvo tiesioginis pareiškėjo vadovas ir darbdavys, taigi ministerijos kancleris neturėjo teisės priimti skundžiamo potvarkio. LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme nustatyta, kad vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui. Pagal minėto įstatymo 7 str. 5 p. viešojo juridinio asmens vadovas, prieš atleisdamas iš pareigų vidaus audito tarnybos vadovą, apie atleidimą praneša Finansų ministerijai, nurodydamas priežastis. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. valstybės tarnautojas apie pareigybės panaikinimą turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Pareiškėjas pranešimą apie pareigybės panaikinimą gavo prieš 16 dienų – 2009-09-14. Po ministerijos pertvarkymo Vidaus audito skyrius ir jo vadovo pareigybė išliko, jo funkcijos nepasikeitė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta ir vietoj jos įsteigta kita. LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 str. detaliai nustatytos vidaus audito tarnybos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė. Šios įstatymo nuostatos nebuvo pakeistos, taigi ir pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, faktiškai neįvyko joks pertvarkymas. Pareiškėjui neteisėtai buvo pasiūlyta užimti tas pačias pareigas, nustatant žemesnę kvalifikacinę kategoriją, nes nebuvo atliktos kvalifikacijos patikrinimo procedūros, negautas neigiamas pareiškėjo veiklos įvertinimas. Pareigų pertvarkymas tik sumažinant kategoriją nėra laikytinas struktūriniu pertvarkymu. Atsakovės sprendimas panaikinti pareiškėjo pareigas ir vėl jas sukurti nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nebegali atlikti darbo funkcijų ar kad jų nebelieka. Nepagrįstas ir neteisėtas pareiškėjo pareigybės panaikinimas ir jo atleidimas iš pareigų sukėlė jam neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, pareiškėjui padaryta moralinės žalos. Neteisėtu pareiškėjo atleidimu buvo sudarytos prielaidos pakenkti jo tolesnei veiklai, sukelti nepasitikėjimą juo kaip valstybės tarnautoju. Jei atleidimas iš darbo būtų įvykdytas teisėtai, pareiškėjui priklausytų keturių jo darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, todėl pareiškėjas prašo jam priteisti tokio pat dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė LR sveiktos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostata dėl Vidaus audito skyriaus vadovo tiesioginio pavaldumo institucijos vadovui netaikytina darbo santykių pradžiai ir pabaigai, ji reglamentuoja darbo organizavimo ir atskaitomybės santykius. Vidaus audito skyriaus vedėjas priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų kaip ir kiti ministerijos tarnautojai, t. y. ministerijos kanclerio, kuriam šios funkcijos deleguotos LR sveikatos apsaugos ministro 2009-09-09 įsakymu Nr. N-733. Nesant kanclerio, ministerijos tarnautojų ir darbuotojų priėmimo ir atleidimo funkcijas atlieka Sveikatos politikos ir ekonomikos departamento direktorė. LR sveikatos apsaugos ministras 2009-09-11 įsakymu Nr. K-135 patvirtino naują LR sveikatos apsaugos ministerijos struktūrą, kuri įsigaliojo 2009-10-01, o 2009-09-11 įsakymu Nr. K-136 patvirtino pareigybių ir jas atitinkančių etatų, lygių, kategorijų ir tarnybinių koeficientų sąrašą. Ministerijos kancleris 2009-09-14 pranešimu Nr. 23-2296 įspėjo pareiškėją apie jo pareigybės panaikinimą. Pareiškėjo atleidimas iš pareigų buvo nukeltas 2009-11-16, t. y. terminui, per kurį turėjo pasibaigti įstatymų nustatytas pareiškėjo įspėjimo apie jo pareigybės panaikinimą laikas. G. V. iki tol buvo mokamas nustatytas darbo užmokestis, atleidimo dieną išmokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei keturių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują ministerijos struktūrą, pareigybes ir jų kategorijas. Vadovaujantis teisės aktais, įstaigos vadovas turi teisę pagal suvienodintą pareigybių sąrašą ir nustatytas ribas suteikti pareigybių kategorijas. Pareiškėjo teiginys, kad jam buvo suteikta 18 kategorija, yra nepagrįstas, nes kategorija suteikiama ne konkrečiam asmeniui, o nustatoma pareigybei. Pertvarkius LR sveikatos apsaugos ministerijos struktūrą buvo panaikinta Vidaus audito skyriaus vedėjo A lygio 18 kategorijos pareigybė ir įsteigta Vidaus audito skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybė. Šios pareigybės yra panašios, bet skiriasi jų turinys. Minėtas naujos pareigybės įsteigimas nesietinas su pareiškėjo atestacija. Atleidimo dieną pareiškėjas jau buvo sukakęs pensinio amžiaus ir turėjo teisę gauti senatvės pensiją, be to, jam buvo pasiūlyta užimti po pertvarkymo Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybę, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl jam padarytos moralinės žalos yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovės potvarkio matyti, kad jis yra priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo procedūra bei garantijos, kurios yra taikomos šiuo pagrindu atleidžiamam karjeros valstybės tarnautojui, nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas; valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo; neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad iš esmės jis neigia jo iki atleidimo užimtos atsakovės Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimo faktą, todėl nagrinėjamoje byloje būtina išaiškinti, ar ši pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyrius kaip atsakovo struktūrinis padalinys realiai egzistavo pareiškėjui einant šio skyriaus vadovo pareigas ir liko po ginčijamo pareigybės panaikinimo. Vertinant šią faktinę bylos aplinkybę Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1349 redakcija) pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (aktuali redakcija) patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) taikymo požiūriu, darytina išvada, kad atsakovo struktūrinio padalinio - Vidaus audito skyriaus – vedėjo pareigybė yra išlikusi, t. y. nėra panaikinta. Pažymėtina, kad šios pareigybės pavadinimas „Skyriaus vedėjas“ liko tas pats ir pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. K-136 (toliau – Įsakymas Nr. K-136). Iš Įsakymo Nr. K-136 matyti, kad juo buvo patvirtinta nauja LR sveikatos apsaugos ministerijos struktūra, pagal kurią buvo panaikinta Vidaus audito skyriaus vedėjo A lygio 18 kategorijos pareigybė ir įsteigta Vidaus audito skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybė. (b. l. 24-28). Įvertinęs šiuos struktūrinius pakeitimus, teismas daro išvadą, kad tai yra ministerijos struktūrinis pertvarkymas, kuris savaime nelemia nei pačios ministerijos funkcijų pakeitimo, nei Vidaus audito skyriaus vadovo pagrindinių funkcijų (atsakyti už skyriaus veiklą ir organizuoti skyriaus darbą) pakeitimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis ir veiklos sritys, nurodyti atsakovo 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-780 patvirtintame pareigybės aprašyme (b. l. 39-40), iš esmės yra tokie patys kaip ir atsakovo 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-295 patvirtintame pareigybės aprašyme (b. l. 42-43). Pagal bylos duomenis pareigybės kategorijos sumažinimas atsakovės traktuojamas kaip naujos pareigybės įsteigimas. Nuo 2008 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Metodikos nuostatos dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir įvertinimo yra taikomos tik laisvoms ir steigiamoms naujoms valstybės tarnautojų pareigybėms. Dėl anksčiau pateiktų argumentų atsakovo 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. K-136 patvirtinta Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybė negali būti pripažinta nei laisva, nei naujai steigiama.

Taigi konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo prasme pareiškėjo užimama pareigybė negali būti pripažinta panaikinta.

Remiantis išdėstytais motyvais skundžiamas potvarkis naikintinas ir pareiškėjas yra gražintinas į Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas (16 kategorija). Kadangi skundžiamas potvarkis naikintinas dėl anksčiau išdėstytų motyvų, teismas nevertina kitų pareiškėjo skundo argumentų.

Tenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nes teismas, atsižvelgdamas į prieš tai padarytą išvadą, pripažįsta jį iš esmės pagrįstu. Pareiškėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 286,81 Lt (b. l. 90) Pareiškėjui priteistinas iš atsakovės vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-11-17 atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi pareiškėjui buvo išmokėta keturių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa (b. l. 64), tai ši suma įskaitytina į priteistą pinigų sumą už visą priverstinės pravaikštos laiką ir atitinkamai šios sumos dydžiu vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką yra mažintinas.

Pareiškėjui priteistina už 8 darbo dienas 2294,48 Lt (286,81 X 8 d. d. = 2294,48 Lt).

Pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovės 19 336 Lt neturtinės žalos atmestinas. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti pripažintas pagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas yra grąžinamas į darbą, atsakovės veiksmai dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų iš dalies yra sąlygoti (neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymo požiūriu) nepakankamai aiškaus ginčo santykių teisinio reglamentavimo, todėl neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.).

Teismas nesprendžia pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nes jis nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. rugsėjo 30 d. potvarkį Nr. P-K-225 ir pareiškėją G. V. grąžinti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas.

Priteisti G. V. iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2294,48 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt keturis litus 48 ct).

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Liudmila Zaborovska