Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyv. vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. A. Ž. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2023 m. balandžio 15 d. apie 22.36 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes-Benz B250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilių alkoholio, iki kol policijos pareigūnai jį sustabdė ir patikrino jo blaivumą (22.36 val. jam buvo nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, o 23.11 val. – 3,26 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino visiškai, gailisi dėl to, ką padarė. Nurodė, kad jis nieko neprisimena, viską sužinojo iš tyrėjos. Perskaitęs bylą, suprato, kad automobilyje tiesiog miegojo, policija signalizavo jam, kad pasitrauktų iš kelio, turbūt pabudo ir pavažiavo apie 20 m. Ko gero sukėlė pareigūnams įtarimą. Iš tikrųjų negali kažko papasakoti, nes neprisimena. Apie šį faktą sužinojo tik po kelių dienų, kai jam paskambino tyrėja ir pakvietė atvykti apklausai. Pripažįsta, kad patraukė automobilį. Jam rodė vaizdo medžiagą, pradžioje galvojo, kad tokiame stovyje negalėjo vairuoti. Automobilis priklauso jam. Kiek pamena jis gėrė automobilyje degtinę, kurią turėjo iš seniau ir tiesiog užmigo, atvykusi policija turbūt negalėjo pravažiuoti. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), balandžio 15 d., šeštadienį, mano, kad jau buvo vėlu, nes tamsu, apie 21-22 val. Atsimena, kad tą dieną dirbo iki 12 val., susipyko su drauge ir pradėjo gerti automobilyje, visą dieną gėrė, tiksliai kiek, negali pasakyti. Tiesiog sėdėjo mašinoje, muzikos klausėsi ir gėrė degtinę. Anksčiau turėjo didelių problemų dėl alkoholio, viskas prasidėjo po avarijos (duomenys neskelbtini), jį 2018 m. lapkritį buvo nutrenkęs automobilis ir nuo to viskas pradėjo rutuliotis, labai daug operacijų iškentėjo, metus reabilitavosi, pradėjo progresuoti su alkoholiu. Grįžo į (duomenys neskelbtini) tęsti gydymo, liga progresavo, prasidėjo įvairios bėdos yra neįgalus. Šiuo metu alkoholio nevartoja, gydosi, mokosi biuro administratoriumi, dirba, pajamos apie 800-850 eurų. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). jų santykiai labai geri, mama įtakoja jo sprendimus, jis klauso jos, pačiai pirmai pasakė apie įvykį, ji patenkinta nebuvo, liepė nevartoti alkoholio, nes toliau jam gerti negalima, pikta buvo, daug moralų atskaitė. Mama serga, jai yra 4 stadijos vėžys ir ji niekur nedirba, tik 30 proc. darbinga. Dabar mamos sveikata geresnė, gydymas padeda.

3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

4. Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5-7), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8-19), informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b. l. 20), VŠĮ „Emprekis“ pažyma apie transporto priemonės kainą Lietuvoje (b. l. 21), tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 22-23), neblaivumo nustatymo aktas (b. l.24), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 25), išrašas iš neblaivumo nustatymo žurnalo (b. l. 26), kitų objektų apžiūros protokolas (body kameros) (b. l. 27-31), liudytojo R. B. apklausos protokolas (b. l. 34-37), liudytojo J. S. apklausos protokolas (b. l. 40-43), tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio automobilio vaizdo įrašų (b. l. 44-45), kaltinamojo charakteristika (b. l. 49-78).

5. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis žinodamas jog yra vartojęs alkoholio tyčia vairavo būdamas neblaivus kai jam nustatytas didesnis nei 1, 51 promilių girtumas, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojai R. Ž..

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Teismui yra pateiktas R. Ž. prašymas (b. l. 147), kur ji tiek raštu, tiek ir apklausus žodžiu prašė jai leisti laiduoti už sūnų A. Ž. ir perduoti jį jos atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje padarė pirmą kartą (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 75-78), administracine tvarka baustas (b. l. 64-74), nuteistojo paaiškinimais jis dirbo (duomenys neskelbtini), todėl dėl darbo specifikos pasitaikė ir administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės iš tiesų leidžia teigti, jog administracinių nusižengimų dažnumas buvo sąlygotas darbo specifikos, t. y. dėl ilgo laiko, praleidžiamo vairuojant transporto priemonę, todėl negalima teigti, jog A. Ž. yra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas ir jas pažeidinėja tyčia. Iš išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad A. Ž. nuo 2023 m. spalio 12 d. įsidarbino į (duomenys neskelbtini) (b. l. 154). Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų kabineto apskaitoje nėra (b. l. 57), tačiau (duomenys neskelbtini) gydytas stacionare, nuo (duomenys neskelbtini) prisirašė Priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės sindromo (b. l. 59), psichiatrijos konsultacija netikslinga (b. l. 60).

10. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-181-788/2021).

11. Nagrinėjamoje byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš pat pradžių nurodė, kad dėl didelio girtumo jam buvo sutrikusi atmintis. Neneigė, jog vartojo alkoholį, tam tikras aplinkybes atsimena miglotai, bet manė, kad tokio neblaivumo jis tikrai nebūtų sugebėjęs vairuoti automobilio (b. l. 91-94). Papildomos apklausos metu A. Ž. nurodė, kad labai gailisi, nes gal ir galėjo vairuoti būdamas stipriai neblaivus (b. l. 103-105). Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, todėl nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas su šia pozicija nesutinka ir sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi jis pats parodė, kad buvo tikrai labai girtas, tačiau neneigė, kad galėjo vairuoti, dėl didelio jam nustatyto girtumo. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad A. Ž. savo kaltės neneigė bei pilnai tikėtina, jog dėl didelio jam nustatyto girtumo (3, 26 promilės) galėjo neprisiminti įvykio aplinkybių. Remiantis tuo, teismo įsitikinimu, pripažintina viena A. Ž. atsakomybę švelninanti atsakomybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu konstatuotina, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

12. Taigi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad A. Ž. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis šiuo metu dirba, mokosi, savo problemų dėl alkoholio vartojimo neneigė, stengiasi šią problemą spręsti, nuo 2022 m. liepos mėn. gydosi. Nors jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau, kaip ir minėta anksčiau, jų kiekį sąlygojo pavėžėjo darbas, baudas moka. Teismas atkreipia dėmesį, kad padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokios turtinės žalos, savo pobūdžiu nebuvo itin pavojinga, kadangi A. Ž. vartojo alkoholį automobilyje, esančiame pravažiavime į (duomenys neskelbtini), esantį namą ir tik policijos pareigūnams pasignalizavus šviesomis patraukti automobilį, A. Ž. patraukė transporto priemonę apie 20 metrų ir pastatė (duomenys neskelbtini), pastato sienos, šios aplinkybės nustatytos iš 2023 m. balandžio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 22-23). Iš paminėto pranešimo taipogi matyti, kad A. Ž. buvo stipriai neblaivus – sėdėjo nuleidęs galvą, nesiorientavo aplinkoje.

13. Teismas atkreipia dėmesį, kad įvykis įvyko namų kieme, kaltinamasis viešajame eisme miesto gatvėmis nedalyvavo, automobilį patraukė tik po policijos pareigūnų signalizavimo, apie jo ketinimą vairuoti transporto priemonę miesto gatvėmis, duomenų nėra, pats A. Ž. nurodė, kad automobilyje tiesiog vartojo alkoholį, nes buvo susipykęs su savo drauge. Teismas akcentuoja, jog šios išvardintos aplinkybės nepateisina tokių kaltinamojo veiksmų, tačiau teismo vertinimu, mažina nusikaltimo pavojingumą, o kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad A. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

14. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

15. Nagrinėjamu atveju A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kad jam nebūtų teistumo, prašo jo mama R. Ž.. Ji nurodė, kad su sūnumi jų santykiai geri, jis jos klauso. Sūnus atsižvelgia į jos nuomonę. Supranta, kad laiduodama už sūnų turės prisiimti didelę atsakomybę, turės sūnų kontroliuoti. Prašo laidavimo be užstato, nes jos pajamas sudaro tik neįgalumo išmoka. Nėra teista ir bausta. Prašo ją skirti sūnaus laiduotoja.

16. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. Ž. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 146), yra neteista, jos atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų (b. l. 145), gauna tik 398,51 Eur dydžio socialinę išmoką (b. l. 143-144).

17. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja R. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiamai apibūdinama ir manytina, kad ji gali daryti sūnui A. Ž. teigiamą įtaką, nes kaltinamajam svarbi mamos nuomonė, jis jos klauso, po nusikaltimo padarymo kaltinamasis jai papasakojo apie nusikalstamą veiką, ji dėl to kaltinamąjį barė, kaltinamojo ir mamos tarpusavio santykiai labai geri (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

18. Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, A. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą, be užstato, atsižvelgiant į R. Ž. nurodytas aplinkybes apie sunkią jos materialinę padėtį, nes ji yra nedirbanti ir gauna tik 398,51 Eur pajamų.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

19. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

20. Kadangi nusikalstamą veiką A. Ž. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgtina į tai, kad A. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, yra neteistas, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas lygus vidurkiui, t. y. treji metai. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2023-05-02, kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (b. l. 108-111).

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

22. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 str. numatytus požymius, konfiskuojami.

23. Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – A. Ž. (b. l. 20).

24. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tokios teismų praktikos laikomasi ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

25. Byloje nėra nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje išvardintų aplinkybių dėl kurių negalima būtų konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio. Kaltinamasis jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo nusikalstamai veikai daryti, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui ateityje, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam A. Ž. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas kaltinamojo A. Ž. vardu registruotas ir jam priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo būdamas neblaivus.

V. Procesiniai klausimai

26. Kaltinamajam A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 106-115), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

27. A. Ž. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“. Automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti A. Ž. laiduotojos R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą. Laidavimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d. bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn A. Ž. vardu registruotą ir jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. Ž., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.