Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-238/2012;

Teisėja J. Jakubonienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00230-2009-1;

2012 m. birželio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei ir Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei D. S., nuteistajai J. D., jos gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. D. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant J. D. juos atlikti iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. bei bausmės vykdymo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. D. priteista D. B. 11149,46 Lt turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4235 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Be to, iš dalies patenkinus K. B. ieškinį, iš J. D. jam priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2009-05-01, apie 15 val., sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, ginčydama sklypo bendraturtės D. B. teisę sklype atlikti aplinkos tvarkymo darbus: įrengti laistymo sistemą, sodinti dekoratyvinius medelius, ištraukė iš žemės D. B. lėšomis ir iniciatyva įrengtus laistymo sistemos prietaisus, tuo sugadindama laistymo sistemos purkštukus, išrovė D. B. lėšomis ir iniciatyva pasodintus keturiasdešimt tujų medelių bei vieną kukmedžio medelį, sugadino D. B. sodo karutį bei durpėmis ištepė 50 m² D. B. naudojamo kiemo grindinio klinkerinių trinkelių, padarydama didelę žalą D. B. teisei naudotis sklypu, dėl ko pastaroji patyrė 10749,46 Lt turtinę žalą.

Be to, J. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji 2009-05-01, apie 15 val., viešoje vietoje - sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), K. B. atėjus pasikalbėti su J. D. po to, kai K. B. pamatė, jog pastaroji rauna D. B. lėšomis ir iniciatyva pasodintus tujų medelius, J. D., girdint pašaliniams asmenims, K. B. išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, į jį mėtė išrautus tujų medelius, kastuvu vieną kartą sudavė K. B. į koją, dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei vieną kartą rankos delnu sudavė į veidą, šiuo savo įžūliu elgesiu bei grasinimais J. D. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Gynėjo D. S. apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, nes apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių. (LR baudžiamojo proceso kodekso 326 straipnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Apeliacinis teismas vadovaujasi taisykle, kad visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami nuteistojo naudai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, išvados dėl įrodymų vertinimo, jų pripažinimo pagrįstais ir patikimais, patvirtinančiais J. D. kaltumą, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė nepagrįstą nuosprendį dėl J. D. pripažinimo kalta pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepatvirtina byloje surinkti duomenys, taip pat nepagrįstos apylinkės teismo išvados dėl nusikalstamų veikų sudėčių ir nusikalstamų veikų įrodytumo. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kaip minėta anksčiau, BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog baudžiamojo įstatymo sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas - tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos asmens teisėms (teisėtiems interesams) masto nustatymui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnio 1 dalis) požymius. Pabrėžtina, kad BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra gana abstrakti, pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Tokia asmenų veika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, kolegijos nuomone, baudžiamųjų įstatymų paskirties neatitinka.

Be to, vertinant nukentėjusiajai padarytos žalos dydį ir darant išvadas apie nusikaltimo (savavaldžiavimo) objektyvųjį požymį – padarytą žalą nukentėjusiosios teisėms, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir jos dydis baudžiamojoje byloje buvo nustatytas netinkamai įvertinus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (toliau – Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Spręsdamas apie turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog J. D. pripažino išrovusi tik 4 tujas, o laistymo sistemos ir karučio negadinusi, kiemo dangos neištepusi. Tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas vadovavosi nukentėjusiųjų D. B., K. B., liudytojo A. B. parodymais, kuriais nustatė, kad J. D. išrovė visus tą dieną nuo ryto pasodintus 40 tujų medelių, vieną kukmedį, raudama medelius sugadino prie medelių įrengtą laistymo sistemą, mesdama sugadino sodo karutį bei žemėmis užteršė kiemo klinkerinių plytelių grindinį. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šiuos parodymus visiškai patvirtino liudytojo R. S., A. D., R. B. bei G. V. parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (prie jo pridėtos fotonuotraukos), kuriais nustatyta, kad buvo išrautos ir nepataisomai sugadintos smaragdinės tujos, buvę pasodintos sklypo riboje šalia garažo, išrautas ir nepataisomai sugadintas vienas kukmedžio sodinukas, sugadinta vandens laistymo sistema, sulankstytas sodo-daržo karutis, kiemo trinkelės suteptos durpėmis, išmėtytos ir sugadintos durpės, tujų aukštis yra apie 2 metrus. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma 11149,46 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią, nukentėjusiosios manymu, sudarė: 1) 6200 Lt vertės išrauti ir nepataisomai sugadinti 40 tujų ir 1 kukmedžio medelis; 2) 2050 Lt dydžio įsipareigojimas už sodinimo darbus apželdinimo įmonei; 3) 1349,46 Lt žala už laistymo įrangos sugadinimą, iš kurių 962,71 Lt sugadintos įrangos dalis ir 386,75 Lt apmokėjimas už sugadintos laistymo sistemos įrengimo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“; 4) 150 Lt vertės sugadinto (sulankstyto) sodo-daržo karučio vertė; 5) 1000 Lt vertės išteptų grindinio trinkelių valymo darbai. Kolegijos nuomone, priteisdamas nukentėjusiajai D. B. 11149,46 Lt turtinei žalai atlyginti, jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai. Taip pat nepagrįstai padaryta išvada, kad J. D. padarė didelę žalą D. B. teisei naudotis sklypu ir ji patyrė 10749,46 Lt turtinę žalą, nes šiai išvadai pagrįsti byloje nesurinkta įrodymų.

Visų pirma D. B. parodymų, kad įvykio dieną buvo pasodinta 40 tujų ir 1 kukmedis, nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistoji J. D. neigia išrovusi ir nepataisomai sugadinusi minėtą kiekį sodinukų bei nepataisomai sugadinusi kitus daiktus (karutį, trinkeles, laistymo sistemą). Liudytojų K. B., A. B. parodymais nepatvirtintas pasodintų ir išrautų tujų kiekis. Nuteistoji J. D. pripažino, jog neteisėtai išrovė 4 tujų medelius. Liudytojai Marius ir M. D. nurodė, jog buvo pasodintos 4-5 tujos, jų motina (nuteistoji) išrovė 4-5 pasodintus tujų medelius, tujas nukentėjusieji persodino į kitą vietą, jos nežuvo. Liudytojas A. D. patvirtino, kad buvo išrautos 8 tujos. Liudytojas R. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, jog tujų buvo išrauta daug – tikrai daugiau nei 10, tačiau koks konkrečiai kiekis-nepatvirtino. Įvykio metu pas nukentėjusįjį darbus dirbęs liudytojas G. V. nurodė, jog matė išrautas 4-5 tujas, o kitas darbininkas liudytojas R. B. parodė, jog matė išrautas 7-10 tujų. Iš 2009-05-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog konstatuojant aplinkybes adresu (duomenys neskelbtini), irgi nebuvo nustatyta, kad buvo išrauti ir nepataisomai sugadinti būtent visi 40 smaragdinių tujų medeliai. Taigi, aptartų įrodymų analizė, kolegijos nuomone, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti, jog įvykio dieną buvo susodinti, o taip pat išrauti visi 2009-04-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1 už 6000 Lt įsigyti 40 vnt. smaragdinių tujų. Be to, neteisėtai išrauto kukmedžio vertė rašytiniais įrodymais apskritai nepagrįsta. Taip pat kolegijos vertinimu, nėra neginčijamai nustatyta, jog visos be išimties tujos buvo planuojamos sodinti būtent tarp bendraturčių sklypų faktinės naudojimosi ribos ir, kad jos visos be išimties buvo sugadintos nepataisomai, t. y. kad neteisėtai išrautos tujos bent laikinai negalėjo būti persodintos kitoje vietoje ar kitaip išsaugotos. Be to, iš byloje esančių įrodymų taip pat nebuvo galima nustatyti, kokia tiksliai turtinė žala buvo padaryta sugadinus laistymo sistemos įrangą (ieškinyje buvo teigiama, kad 1349,46 Lt žalą už laistymo įrangos sugadinimą sudaro 962,71 Lt sugadintos įrangos dalis ir 386,75 Lt apmokėjimas už sugadintos laistymo sistemos įrangos dalies įrengimą (ištaisymą) UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tačiau nebuvo pateikta nei vieno įrodymo apie laistymo sistemos įsigijimo, ištaisymo išlaidas. Byloje pateikta rangos sutartis (t. 1, b. l. 75-76), kuria rangovas įsipareigojo įrengti, išbandyti, apmokyti naudotis laistymo sistema, laistymo sistemos sąmata (t. 1, b. l. 77), komercinis pasiūlymas dėl trinkelių remonto (t. 1, b. l. 78), tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad tokie darbai atlikti ir kiek jie kainavo, ar kad nukentėjusioji už juos apmokėjo ir kiek. Nustatinėjant turtinės žalos dydį taip pat nebuvo įrodymais pagrįstas 2050 Lt dydžio įsipareigojimas už sodinimo darbus apželdinimo įmonei bei 1000 Lt vertės išteptų grindinio trinkelių valymo darbų išlaidos (byloje esanti šių darbų sąmata nepagrindžia, kad už darbus buvo sumokėtas būtent nurodomas nuostolių dydis). Objektyvių įrodymų, jog 150 Lt vertės sodo-daržo karutis buvo sugadintas nepataisomai, byloje irgi nebuvo pateikta. Byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina aplinkybę, kad karutis sulankstytas.

Taigi, įvertinus nurodytus argumentus, konstatuotina jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė ir darė išvadas, kad dėl J. D. neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala nukentėjusios D. B. teisei naudotis sklypu, dėl ko pastaroji patyrė būtent 10749,46 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas ir neįrodytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savavaldžiavimą būtinas objektyvusis požymis – didelės žalos padarymas asmens teisėms ar teisėtiems interesams – J. D. dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Apelianto ginamoji J. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteista už viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. už tai, kad viešoje vietoje (jai priklausančiame sklype) girdint pašaliniams asmenims, ji išplūdo K. B. necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, į jį mėtė išrautus tujų medelius, kastuvu vieną kartą sudavė K. B. į koją, dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei vieną kartą rankos delnu sudavė į veidą, šiuo savo įžūliu elgesiu bei grasinimais nuteistoji pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kolegija pažymi, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Tam, kad būtų galima kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius.

Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu J. D. nuteista už tai, kad viešoje vietoje – bendrosios dalinės nuosavybės teise nuteistajai ir nukentėjusiojo motinai priklausančiame žemės sklype, po to, kai nukentėjusysis pamatė, jog J. D. neteisėtai rauna jo motinos lėšomis ir iniciatyva pasodintus tujų medelius, girdint pašaliniams asmens, išplūdo K. B. necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti, į jį mėtė išrautus tujų medelius, kastuvu vieną kartą sudavė jam į koją, dėl ko pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei vieną kartą rankos delnu sudavė į veidą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuos nuteistosios veiksmus visiškai pagrindžia nuoseklūs K. B. parodymai, kuriuos patvirtina specialisto išvada ir paaiškinimas, asmens sveikatos istorija, liudytojų D. B., A. B., R. B. parodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su aptartomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į konflikto padarymo vietą ir jo priežastis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. D. neteisėtai išrovus K. B. motinos pasodintas tujas, į nuteistajai priklausančio žemės sklypo dalį nukentėjusysis atėjo pats. Iš kitų byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo K. B. šeimos narių, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, vyksta įvairūs su minėto daikto naudojimu ir valdymu susiję ginčai (pvz., dėl garažo ar kitų statinių statybos, apželdinimo ir t. t.). Taigi konfliktas tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo įvyko dėl asmeninių nesutarimų ir piktumų, jis vyko privačioje valdoje.

Pažymėtina, kad šiame epizode byloje esantys įrodymai yra prieštaringi. Viena konflikto pusė - K. B., D. B. teigia, kad J. D. atliko kaltinime minimus veiksmus, o kita konflikto pusė: J. D. ir jos šeimos nariai (M. D., M. D., A. D.) nurodo, kad nuteistoji tokių veiksmų neatliko.

Byloje nustatyta, kad įvykio metu pas nukentėjusįjį dirbę darbininkai R. B., G. V., kurie teisme apklausti liudytojais, nepatvirtino aplinkybių, kad būtų girdėję J. D. plūstantis ar smurtavus prieš K. B.. Be to, šie liudytojai nurodė, kad po konflikto su J. D. K. B. nesiskundė, jog būtų jos sužalotas. Be to, svarbi ta aplinkybė, kad K. B. tvirtina, jog nuteistoji jį sužalojo 2009-05-01, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tą pačią dieną dėl sužalojimo jis į medikus nesikreipė, tą padarė tik praėjus kuriam laikui, tai yra tik 2009-05-04 kreipėsi medicininės pagalbos į šeimos kliniką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės nepaneigia J. D. aiškinimo, jog 2009-05-01 ji nukentėjusiojo nesužalojo, jo atžvilgiu nesmurtavo, jo neplūdo necenzūriniais žodžiais. Kadangi nuteistosios kaltei pagrįsti nepakanka įrodymų, o byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, jų pašalinti teismui nepavyko, todėl visos abejonės turi būti vertinamos nuteistosios naudai. Taip pat daryti išvadas, kad J. D. turėjo tikslą be jokio aiškaus preteksto sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, kolegijos nuomone, nebuvo galima. Padarius išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nenustatytas privalomas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą būtinas subjektyvinės pusės požymis - tikslas sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, nenustatyti padariniai - demonstravimas nepagarbos aplinkiniams, visuomenės rimties sutrikdymas, nesurinkta pakankamai duomenų kaltei pagrįsti, J. D. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

BPK 3 straipsnyje išdėstytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį.

BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Esant šioms aplinkybėms, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendis, kuriuo J. D. nuteista pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinamas ir jos atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis. J. D. dėl kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Baudžiamoji byla ir baudžiamasis procesas nutraukiamas. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, D. B. ir K. B. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

nuteistosios J. D. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendį, kuriuo J. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant J. D. juos atlikti iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. bei bausmės vykdymo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, ir kuriuo iš J. D. priteista D. B. 11149,46 Lt turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4235 Lt išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, bei priteista K. B. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir J. D. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Baudžiamąjį procesą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Civilinių ieškovų D. B. ir K. B. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti palikti nenagrinėtus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. D. panaikinti.

Daiktus: kompaktinį diską grąžinti D. B., medicininę dokumentaciją- UAB „(duomenys neskelbtini)“, medžiagą Nr. 20-25-AP-1171-Kauno m. Žaliakalnio PK.