- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-30
- Bylos Nr.
- 1A-381-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08243-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- V. Č.
- Civilinis ieškovas
- G. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Saulius Kinderis
- Kategorijos
- 25.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo
V. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 36 MGL (1 800 eurų) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. Č. skirta sumažinta 24 MGL (1 200 eurų) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, nuspręsta priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 9 920 (devynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.
Iš nuteistojo V. Č. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K. priteistos 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio advokato atstovavimo išlaidos.
Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
nustatė :1.
Žemesnės instancijos teismas
1. V. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2023 m. kovo 6 d. apie 11.56 val., privažiavęs reguliuojamą (duomenys neskelbtini), kurioje šviesoforas buvo išjungtas, neatsargiai vairuodamas transporto priemonę – vilkiką VOLVO FH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 167 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais, bei 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, jis, esant išjungtam šviesoforui, nesilaikė sankryžoje esančio kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimo, vairuodamas transporto priemonę nelygiareikšmių kelių sankryžoje su šalutiniu keliu, išvažiuodamas iš šalutinio kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio automobilio Mitsubishi L200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio Mitsubishi L200, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), keleivis G. K., kuriam konstatuota dešinės mentės skeveldriniai, krūtinkaulio ir dešinio gaktikaulio šakų skeveldriniai lūžimai, dešinės pusės I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, kairės pusės IV, V, VI, VII šonkaulių lūžimai, stuburo krūtinės dalies VII bei juosmeninės dalies I, II, III slankstelių lūžimai, širdies ir plaučių sumušimas, trauminės kilmės kraujo ir oro susikaupimas krūtinplėvės ertmėse, šokas po nukraujavimo, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, o taip pat muštinė žaizda kaktoje, kirstinė žaizda dešinio nykščio srityje, nubrozdinimas nugaroje, kraujosruvos kairiajame žaste ir kojose, kas sukėlė nukentėjusiajam G. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, bei šio automobilio vairuotojas V. L., kuriam konstatuota dešinės akies viršutinio voko muštinė žaizda, veido sumušimas, o taip pat nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis V. Č. apeliaciniu skundu prašo:
- panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį dėl V. Č. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais – esant BK 40 straipsnyje numatytam pagrindui atleisti V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant laiduotojos sutuoktinės R. Č. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti;
- panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės, rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. Č. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Apeliaciniame skunde nuteistasis:
2.1. cituoja BK 40 straipsnio nuostatas ir su jų taikymu susijusią kasacinio teismo praktiką. Nuteistojo vertinimu, šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi: padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis); nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, anksčiau neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); proceso metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat nurodo, kad jo eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo AB „Lietuvos draudimas“. Kaip ir konstatavo teismas, nukentėjusysis (nukentėjusieji) pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo (jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ iš dalies atlygino nukentėjusiajam patirtą turtinę ir neturtinę žalą, šiuo nuosprendžiu iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam G. K. priteista 9 920 (devynis tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti. Be to, yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta aplinkybė);
2.2. atkreipia dėmesį į tai, kad jo padaryta veika yra neatsargi, anksčiau jis yra neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų nėra, nors ir yra baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nėra piktybiniai ar sistemingi. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –- prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Savo elgesį dėl neatsargumo vertina kaip netinkamą poelgį, jog būdamas neatidus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Jis pilnai suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo elgesį vertina neigiamai, todėl ateityje tikrai pasižada laikysis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas);
2.3. taip pat nesutinka su nuosprendyje teismo padarytomis išvadomis, kad jo sutuoktinė R. Č. kaip galima laiduotoja tik formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytus reikalavimus. Cituoja su laiduotojo skyrimu susijusią kasacinio teismo praktiką. Nurodo, kad R. Č. yra jo sutuoktinė, todėl galės daryti teigiamą įtaką jam, kaip savo sutuoktiniui. R. Č. charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista. Sutuoktinė jam yra autoritetas ir jos nuomonė įvairiais gyvenimo klausimais jam yra labai svarbi. Mano, kad sutuoktinė R. Č. atitinka laiduotojui keliamus glaudaus ir artimo ryšio reikalavimus, taip pat asmeninės laiduotojo savybės nekelia abejonių dėl jos gebėjimo daryti jam, kaip nuteistajam, teigiamą įtaką;
2.4. apibendrina, kad esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti jį, nuteistąjį V. Č., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato. Pažymi, kad R. Č. teisme pateiktam prašymui dėl laidavimo instituto taikymo jo atžvilgiu neprieštaravo nei vienas proceso dalyvis;
2.5. toliau nurodo, kad pirmos instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu padarius neatsargią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliantas nesutinka, skunde cituoja šiuo klausimu aktualią kasacinio teismo praktiką;
2.6. nurodo, kad jis BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą neatsargią nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, išgyveno dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoširdžiai gailisi. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, tuo metu dirbo, šiuo metu irgi turi pasiūlymą pradėti dirbti vairuoto pareigose. Išdėstytos aplinkybės leidžia jį, kaip nuteistąjį, charakterizuoti kaip pavyzdingą vairuotoją ir sudaro pagrindą manyti, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo tik atsitiktinio pobūdžio;
2.7. pažymi, kad dėl įvykusio eismo įvykio buvo sunkiai sužalota nukentėjusiojo G. K. sveikata, tačiau eismo įvykio metu jis buvo blaivus, vairavo apdraustą automobilį, eismo įvykį lėmė tik atidumo stoka, o ne sąmoningas Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų ignoravimas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Byloje nėra jo galimą didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jam būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Sutiktina, kad eismo įvykio metu jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos buvo paskirtos už nešiurkščius nusižengimus, todėl šios aplinkybės dar nerodo jo sistemingo piktybiško dėl KET pažeidinėjimo. Visos praeityje skirtos administracinės baudos buvo sumokėtos, o tai rodo, kad jis nevengia atsakomybės dėl savo nusižengimų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, neturėtų būti skirtina, todėl panaikintina;
2.8. pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės jam skirti neprašė ir prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimą byloje;
2.9. nori pažymėti, kad iki įvykusio eismo įvykio jis dirbo (duomenys neskelbtini). Prie bylos pateiktose jo buvusių darboviečių charakteristikose jis yra charakterizuojamas kaip sąžiningas, nuoširdus, atsakingas, pareigingas darbuotojas, kruopštus, imlus naujovėms, besilaikantis darbo tvarkos ir saugos taisyklių, užsirekomendavęs kaip geras, nekonfliktiškas, sąžiningai atliekantis darbo funkcijas darbuotojas. Šiuo metu taip pat yra reali galimybė toliau dirbti pagal profesiją – vairuotojo ekspeditoriaus pareigose, yra gavęs pasiūlymą nuo 2024 m. liepos mėnesio įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tai paliudija pateikiama šios įmonės direktoriaus charakteristika). Todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, šiuo atveju suvaržo jo teises į darbą;
2.10. taip pat akcentuoja, jog nori pažymėti, kad 2024 m. balandžio 26 d. jis yra kreipęsis į Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus su pareiškimu dėl savo motinos Č. V., kurią globoja ir prižiūri, pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse bei globos nustatymo (civilinė byla Nr. e2Y-4444-443/2023). Motinai yra nustatytas sunkiausias specialusis I-o lygio nuolatinės slaugos poreikis. 2024 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi motinai paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, jis buvo įpareigotas pristatyti ją ekspertizei, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, apsunkina galimybę tinkamai ir laiku pasirūpinti neįgalios savo motinos slaugos ir poreikių užtikrinimu.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama V. Č. kaltė ar jo veikos kvalifikavimas, prašoma atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį minėtose apeliacinio skundo ribose.
6. Apelianto V. Č. teigimu, yra visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos sąlygos taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o pateikusi prašymą perduoti sutuoktinį pagal laidavimą R. Č. atitinka BK 40 straipsnio 3 dalies keliamus reikalavimus. Su šiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
7. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).
8. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V. Č. atžvilgiu nustatė, kad nuteistajam yra inkriminuota viena nusikalstama veika, kuri priskirtina neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis), anksčiau neteistas, nėra pradėtų jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų, viso proceso metu jis kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį, atsiprašė nukentėjusiųjų, kuriems turtinę ir neturtinę žalą iš dalies atlygino draudikas, o iš V. Č. duotų parodymų matosi, jog jis nevengia pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad yra nustatytos trys pirmosios BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, tai yra asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Be to, apylinkės teismas nustatė, kad kaltinamasis (tuo metu) charakterizuojamas teigiamai, kartu su sutuoktine R. Č. yra žemės ūkio valdos valdytojas. Tačiau, įvertinęs administracinių nusižengimų registro duomenis, apylinkės teismas nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog V. Č. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra ketvirtosios BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
9. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024.
10. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas, ar V. Č. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, atkreipė dėmesį į tai, kad nors kaltininkas praeityje ir neteistas, tačiau tris kartus baustas administracine tvarka, tai yra baustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 6 d. 12.51 val. vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad viršijo leistiną greitį 12 km / val.; pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už tai, kad viršijo leistiną greitį 28 km / val. Už šių administracinių nusižengimų padarymą paskirtąsias baudas V. Č. sumokėjo. Apibendrindamas šiuos duomenis apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamasis (tuo metu) veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas, kurios skirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad administraciniai nusižengimai fiksuoti tiek iki veikos padarymo, tiek ir po jos. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido teigti, kad kaltinamasis (tuo metu) yra linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis (tuo metu) ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl laikė, kad nėra ketvirtosios BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
11. Aukštesnio teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pernelyg suabsoliutino šiuos iš administracinių nusižengimų registro gautus duomenis, jų kontekste iš esmės sumenkindamas prieš tai nustatytas aplinkybes, apylinkės teismui leidusias padaryti išvadą, kad V. Č. atitinka visas kitas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas laidavimo taikymo sąlygos. Kaip minėta, V. Č. praeityje neteistas, nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo draudikas iš dalies nukentėjusiesiems atlygino padarytą žalą, kurios atlyginti nevengia ir pats V. Č.. Ankščiau jo atžvilgiu laidavimo institutas nebuvo taikomas. Apibūdinant V. Č. padarytos nusikalstamos veikos realų pavojingumo laipsnį, aukštesnio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. Č. nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeniškų nuostatų ar polinkio nusikalsti, kadangi veika buvo padaryta spontaniškai, dėl neatsargaus nuteistojo elgesio.
12. Įvertinusi nuteistojo atsitiktinai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, paties kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką ir elgesį viso proceso metu, teisėjų kolegija pažymi, jog trijų savo esme nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymas negali būti aplinkybe, leidžiančia manyti, kad asmuo ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto. Įvertinusi pirmiau paminėtas V. Č. teigiamai apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog V. Č. atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnis). Aukštesnis teismas mano, kad laidavimo instituto taikymas šioje byloje būtų veiksminga priemonė, kuri akivaizdžiai teigiama linkme koreguotų nusikaltusio asmens elgesį. Pastebėtina ir tai, kad baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė teismui taip pat siūlė V. Č. atžvilgiu taikyti laidavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei pirmosios instancijos teismas teisėjų kolegija sprendžia, kad V. Č. atžvilgiu galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė nepagrįstas išvadas dėl laiduotojos tinkamumo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nusprendęs, kad laidavimo institutas V. Č. atžvilgiu apskritai netaikytinas, visgi įvertino ir asmens, pateikusio prašymą būti laiduotoja, tinkamumą ir padarė išvadą, jog siūloma laiduotoja – nuteistojo sutuoktinė R. Č. kaip laiduotoja tik formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytus reikalavimus. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnis teismas nesutinka. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. Č. praeityje neteista (3 t., b. l. 109), administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 113), seniūnijos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 101). Ji yra kaltininko sutuoktinė, nuolat su juo palaiko ryšį, jos asmenybė teigiama, abu asmenys kritiškai vertina padarytą nusikaltimą ir iš to kilusias pasekmes, teigiama įtaka yra reali. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad R. Č. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo neatsargaus, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį R. Č. atsakomybei. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.
15. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, V. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, ir sprendžia, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį (kartu su sutuoktiniu R. Č. yra žemės ūkio valdos valdytoja, duomenų apie gaunamas pajamas nėra), laidavimas skirtinas be užstato.
16. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Prašo šią jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti.
17. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018 ir kt.). Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju, V. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi yra formalus pagrindas V. Č. taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo priemonę.
18. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.
19. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. Č. baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, savo sprendimą motyvavo tuo, jog kaltinamasis (tuo metu) pažeidė du Kelių eismo taisyklių punktus, nors kaltę pripažino, tačiau vis tik jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, turi galiojančių administracinių nuobaudų už pažeidimus, susijusius būtent su automobilio vairavimu.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Č. padarė neatsargų nusikaltimą, vienam iš nukentėjusiųjų padarydamas sunkų, o kitam nukentėjusiajam – nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau šiuo atveju įvertintina tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje neteistas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo. Administracine tvarka baustas tris kartus už savo esme nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs. Vedęs. Iki įvykusio eismo įvykio dirbo (duomenys neskelbtini). Pateiktose buvusių darbdavių charakteristikose charakterizuojamas teigiamai. Turi galimybę ir toliau dirbti pagal profesiją vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Netekus vairuotojo pažymėjimo, nuteistajam iškyla reali grėsmė prarasti įsidarbinimo poziciją, o tuo pačiu ir su darbo santykiais susijusias pajamas. Vairuotojo pažymėjimas V. Č. taip pat reikalingas siekiant pasirūpinti senyvo amžiaus sunkiai sergančia savo motina. Nors pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra natūralu, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sukels nuteistajam tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau šiuo atveju aukštesnis teismas, atsižvelgęs į ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, į tai, kad V. Č. praeityje neteistas, o nagrinėjamu atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, į nuteistojo asmenybę, jo teisinę poziciją viso proceso metu, nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:0), nuteistojo poreikį pasirūpinti artima aplinka (sunkiai sergančia motina), vertina, kad nagrinėjamu atveju visgi būtų teisinga ir protinga V. Č. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones neskirti. Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
V. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl V. Č. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirtos 24 MGL (1 200 eurų) dydžio baudos bausmės.
V. Č., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Č. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. Č. išaiškinti, kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).
Laiduotojai R. Č. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Likusią Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.