Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ž. B., Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O. Ž., A. Ž., Ž. A. ir E. Ž. atstovo advokato M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. Ž., A. Ž., Ž. A. ir E. Ž. dėl žemės sklypo dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Alytaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo (trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų – A. T.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Byloje ginčas vyko ne tarp tų pačių šalių, kaip ir šioje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 atsakovais buvo Ž. A. ir O. Ž., o šioje byloje atsakovai yra ne tik Ž. A. ir O. Ž., bet ir A. Ž. bei E. Ž., kuriems civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 nustatyti faktai neturi įrodomosios reikšmės, be to, bylose yra ginčijami visiškai skirtingi sandoriai, todėl teismas netinkamai ir neteisėtai taikė CPK 182 str. 2 p. ir 279 str. 4 d. nuostatas. Teismas privalėjo tirti ir nustatyti atsakovų iškeltus ieškinio nepagrįstumo motyvus ir įrodymus, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai pasirėmė prejudiciniais faktais ir net netyrė atsakovų išsakytų faktų ir įrodymų, motyvuojant, jog jie iš naujo negali būti tiriami.

Dėl nuosavybės neliečiamybės principo, sąžiningo įgijėjo, restitucijos taikymo. A. O. Ž. ir Ž. A., nebūdamos teisėtomis ginčo žemės sklypo savininkėmis, negalėjo ginčo žemės sklypo dalis neatlygintinai perleisti atsakovams A. Ž. ir E. Ž., todėl teismas teisėtai ir pagrįstai 2012-04-30 sudarytas dovanojimo sutartis Nr. 2864 ir Nr. 2869 pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis, kadangi jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu taikė restituciją ir įpareigojo atsakoves O. Ž. ir Ž. A. grąžinti 2,42 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini)., į valstybės žemės fondą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu 3,8423 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trims asmenims – atsakovams A. Ž., O. Ž. ir E. Ž. – pripažinus dovanojimo sandorius negaliojančiais, šie atsakovai įpareigotini grąžinti 2,42 ha minėto žemės sklypo į valstybės žemės fondą.

Dėl senaties termino. Žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3328/0003:219), esančio(duomenys neskelbtini)., bendras plotas iš 4 ha į 3,8423 ha buvo pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymu Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“. Šį administracinį aktą keitė kitas, vėlesnis – 2010-11-24 N ŽT Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž2-459-(1.1.) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“. Tačiau pastarasis, kaip jau minėta, buvo panaikintas civilinės bylos Nr. 2-408-179/2011 sprendimu, Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ iki šiol galioja. Prieštaraujančiu įstatymams administracinio akto priėmimu įgyto žemės sklypo vėlesnis kadastro duomenų keitimas yra niekinis ir negaliojantis, todėl minėtas Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 taip pat turi būti panaikintas. Apie administracinį aktą –Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ – prokuratūra sužinojo tik 2014-03-19, kuomet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir pranešė, kad liko nepanaikintas minėtas Alytaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo po kadastrinių matavimų buvo patikslintas žemės sklypo plotas iš 4 ha į 3,8423 ha. Ieškinį prokuroras pareiškė 2014-04-14, t. y. nesuėjus 30 dienų terminui, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

Dėl juridinio fakto nustatymo, ekspertizės, restitucijos taikymo. Apeliantų pateikti dokumentai šioje nagrinėjamoje byloje nevertintini, kadangi šios bylos dalykas nėra nuosavybės teisių atkūrimo pripažinimas ar naikinimas. Todėl negali būti tenkintini apeliantų prašymai dėl juridinio fakto nustatymo, ekspertizės skyrimo ir pan. Atsakovo nurodytos aplinkybės, dokumentai bei teiginiai, kad „teismas šį faktą (grąžintinos žemės plotą) patvirtino neturėdamas objektyvių ir archyvinių duomenų ir jų negretindamas“, galimai vertintini kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės proceso atnaujinimui. Kaip žinoma, tų pačių faktinių aplinkybių bei įrodymų pagrindu atsakovai šia galimybe jau pasinaudojo, tačiau 2013-03-12 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje, o Kauno apygardos teismas 2013-05-29 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad apeliantų veiksmai, siekiant iš byloje esančių ir teismo įvertintų dokumentų sukurti naujus, yra tik siekis dar kartą pasibylinėti ir išvengti neigiamų pasekmių jų atžvilgiu, tikintis kitokio teismo sprendimo.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Netiesa, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimas, kurį paliko galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012-10-23 nutartis, nesukėlė A. Ž. ir E. Ž. teisinių pasekmių. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu panaikino O. Ž. ir Ž. A. nuosavybės teises į 2,42 ha žemės, kurią šie asmenys padovanojo A. Ž. ir E. Ž.. Šiose bylose buvo pateikti dokumentai ir buvo įrodinėjama, kiek žemės savo nuosavybėje turėjo trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų senelis V. M. ir kur ta žemė buvo. Teismas nustatė, kad dalis žemės, t. y. 2,42 ha, patenka į O. Ž. ir Ž. A. tuo metu valdomą žemę. Teismas pagrįstai vadovavosi jau suformuota teismų praktika, kad šiuo atveju ieškinio senaties eiga prasideda nuo sužinojimo dienos. Prokuroras apie šį įsakymą sužinojo tik gavęs Nacionalinės žemės tarnybos raštą, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Be to, įsakymas keisti viešojo registro duomenis naujų civilinių teisinių santykių nesukuria, o tik fiksuoja esamus duomenis, todėl, net ir nepanaikinus šio įsakymo, šios bylos atsakovai daugiau teisių neįgytų. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad yra surinkta duomenų, jog V. M. žemės valda buvo mažesnė ir kad ne tokios žemės ribos. Prašoma skirti ekspertizę ir siūloma vadovautis UAB „Pasoda“ specialisto 2013-01-09 išvada, kad neva ne 2,42 ha V. M. žemės patenka į O. Ž. ir Ž. A. suteiktą žemę. V. M. žemės dydžio ir ribų klausimas buvo išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu, kuris galėjo būti peržiūrėtas atnaujinant procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau V. M. žemės plotas ir ribos liko tos pačios, kokios buvo konstatuotos priimant apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą. Tas plotas buvo nustatytas remiantis ne tik archyvo dokumentais, bet ir vietoje suderinus su gretimų žemių savininkais. Atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas dar tada, kada dar nebuvo išvados iš ankstesnės vietos apie jų teisę į žemę. Pareiškimas dėl teisės į žemę perkėlimo parašytas asmens, neturinčio teisę paveldėti po pretendento į atkūrimą V. S. mirties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantų argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Kolegijos nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai ištyrė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo sprendimą priėmė nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, nenukrypdamas nuo LAT formuojamos praktikos ir CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų.

Kolegija pažymi, jog tiek šioje byloje ginčijamas Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, tiek ginčijami 2012-04-30 dovanojimo sandoriai Nr. 2864 ir 2869 taip pat yra administracinio akto – 2001-10-31 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 33-15256, kuris dalyje yra panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu, materialiniai teisiniai padariniai. Kitaip tariant, panaikinus kaip neteisėtą apskrities viršininko sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių į 2,42 ha žemės sklypo dalį V. S. atkūrimo, negaliojančiais turi būti pripažinti ir visi vėliau dėl to paties turto priimti administraciniai aktai, tame tarpe ir tarpinis 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ (tuo labiau, kad vėlesnis Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-11-24 įsakymas Nr. Ž2-459-(1.1.), kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo(duomenys neskelbtini). (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto kadastro duomenys, teismo jau yra pripažintas negaliojančiu), o taip pat ir sudaryti sandoriai dalyse dėl 2,42 ha žemės. K. M. S, nebūdama teisėta savininkė, negalėjo ginčo žemės sklypą padovanoti O. Ž., o pastaroji negalėjo 1/2 dalį šio žemės sklypo dovanoti Ž. A., kolegijos nuomone, visiškai teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovės O. Ž. ir Ž. A., nebūdamos teisėtomis ginčo žemės sklypo savininkėmis, taip pat negalėjo ginčo žemės sklypo dalis neatlygintinai perleisti atsakovams A. Ž. ir E. Ž.. Vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur). Šių fundamentalių teisės principų svarbą yra ne kartą akcentavęs LR Konstitucinis Teismas bei LAT (Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas, LAT 2000-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-905; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512; 2007-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2007; 2007-09-24 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-338/2007, ir kt.). Tai reiškia, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai.

Visiškai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovai, ginčydami buvusio žemės savininko V. M. turėto žemės sklypo ribas, iš esmės ginčija įsiteisėjusiu teismo 2011-03-10 sprendimu nustatytas aplinkybes, kas prieštarauja CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatoms. Atsakovai buvo pateikę prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimtas jiems nepalankus teismo 2013-03-12 sprendimas, šį prašymą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y., kad jiems priklausanti žemė įsiterpusi į V. M. žemę ne 2,42 ha, o 1,8277 ha, tačiau apylinkės teismas atsakovų prašymo atnaujinti procesą netenkino, su tuo sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, kolegijos nuomone, visiškai pagrįstai rėmėsi prejudicinę galią turinčiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011. Šioje byloje ginčijami administracinis aktas ir sandoriai, kaip minėta, yra tiesiogiai, t. y. kaip materialiniai nuginčytų administracinių aktų ir sandorių teisiniai padariniai, susiję su civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 nuginčytais administraciniais aktais ir sandoriais, todėl apeliantai visiškai nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju negalima remtis civilinės bylos Nr. 2-408-179/2011 sprendimu, kad bylose yra ginčijami visiškai skirtingi sandoriai, kad civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 nustatyti faktai neturi įrodomosios reikšmės byloje nedalyvavusiems A. Ž. ir E. Ž.. Nors atsakovai A. Ž. ir E. Ž. civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 ir nebuvo dalyvaujančiais asmenimis, tačiau šiuo atveju lemiama aplinkybė, nulemianti prejudiciją, kolegijos nuomone, yra tai, jog civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 dalyvaujančiais asmenimis buvo O. Ž., būtent kurios atžvilgiu ir buvo priimtas šioje dabar nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, ir Ž. A., būtent kurios, kaip dovanotojos, sudarė ginčijamas 2012-04-30 dovanojimo sutartis, kurių pripažinimui negaliojančiu šių atsakovių atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 priimtas sprendimas turi tiesioginę prejudicinę galią.

Kadangi atsakovės O. Ž. ir Ž. A., nebūdamos teisėtomis ginčo žemės sklypo savininkėmis, negalėjo ginčo žemės sklypo dalis neatlygintinai perleisti atsakovams A. Ž. ir E. Ž., todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai 2012-04-30 sudarytas dovanojimo sutartis Nr. 2864 ir Nr. 2869 pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu taikė restituciją ir įpareigojo atsakoves O. Ž. ir Ž. A. grąžinti 2,42 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini)., į valstybės žemės fondą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu 3,8423 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trims asmenims – atsakovams A. Ž., O. Ž. ir E. Ž. – pripažinus dovanojimo sandorius negaliojančiais, šie atsakovai įpareigotini grąžinti 2,42 ha minėto žemės sklypo į valstybės žemės fondą.

Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)bendras plotas iš 4 ha į 3,8423 ha buvo pakeistas šioje byloje ginčijamu Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymu Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“. Kaip jau minėta, šį administracinį aktą keitė kitas, vėlesnis – 2010-11-24 NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž2-459-(1.1.) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“, kuris yra panaikintas civilinės bylos Nr. 2-408-179/2011 sprendimu, tačiau Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, kaip matyti iš registro duomenų, iki šiol tebegalioja, nors, kaip nustatyta, šiuo aktu buvo atliktas prieštaraujančiu įstatymams ir teismo pripažinto negaliojančiu administracinio akto priėmimu įgyto žemės sklypo kadastro duomenų keitimas, kuris, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, taip pat yra niekinis ir negaliojantis, todėl turi būti panaikintas. Apie administracinį aktą – Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ – prokuratūra sužinojo tik 2014-03-19, kuomet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir pranešė, kad liko nepanaikintas minėtas Alytaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo po kadastrinių matavimų buvo patikslintas žemės sklypo plotas iš 4 ha į 3,8423 ha. Ieškinį prokuroras pareiškė 2014-04-14, t. y. nesuėjus 30 dienų terminui, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog prokuroras, gindamas viešą interesą civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011, 2010–2011 metais jau privalėjo žinoti apie tokį Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymą Nr. 33-Ž-792, kuris buvo registruotas nekilnojamojo turto registre kartu su Alytaus apskrities viršininko 2001-10-31 sprendimu Nr. 33-15256 ir 2006-11-28 dovanojimo sandoriu, kuriuos prokuroras ginčijo minėtoje civilinėje byloje, todėl senaties terminas (pagal ABTĮ 1 mėnuo, o pagal CK 1.125 str. – 3 mėnesiai) ieškovui taikomas ne nuo tos dienos, kai NŽT nurodė prokurorui, kad įsakymą reikia panaikinti, o nuo įsakymo paviešinimo viešame registre. Kaip numatyta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ginčijamas įsakymas dėl kadastro duomenų keitimo ir buvo registruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau, kolegijos nuomone, yra akivaizdu, jog ieškovei teisme ginčijant dėl to paties žemės sklypo kadastro duomenų keitimo priimtą vėlesnį – 2010-11-24 NŽT Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž2-459-(1.1.), anksčiau priimto, tarpinio įsakymo dėl kadastro duomenų keitimo nebuvo pagrindo laikyti kaip pažeidžiančio asmens teises ir trukdančio patenkinti ieškinį, įpareigojant atsakoves O. Ž. ir Ž. A. grąžinti 2,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., į valstybės žemės fondą (tuo labiau, kad taip nelaikė ir LAT, kuris Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą paliko nepakeistą), iki Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014-03-14 raštu informavo ieškovę apie tai, jog Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas 2014-01-27 priėmė sprendimą, kuriuo netenkino prašymo išregistruoti dalį ginčo žemės sklypo pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą dėl tos priežasties, kad Alytaus apskrities viršininko 2007-04-02 įsakymas Nr. 33-Ž-792 yra nepanaikintas. Kadangi apie šioje byloje ginčijamą administracinį aktą, kaip pažeidžiantį viešąjį interesą, prokuratūra sužinojo tik 2014-03-19 gavusi apie tai informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o ieškinį prokuroras pareiškė 2014-04-14, t. y. nesuėjus 30 dienų terminui, todėl konstatuotina, jog atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį pirmosios instancijos teismas atmetė visiškai pagrįstai.

Apeliantų argumentai, jog pagal archyvinius duomenis apie Kabinių kaimo koordinates ir V. M. valdytas žemės valdas (duomenys neskelbtini) (27,9958 ha) ir (duomenys neskelbtini) (1,1197 ha) kaimuose bei juos sugretinus yra pakankamai duomenų teigti, kad V. M. valdyta nuosavybė į atsakovams priklausantį žemės sklypą įsiterpusi yra ne 2,42 ha, o ženkliai mažiau – 1,8277 ha, kas, apeliantų teigimu, įrodo, jog šioje byloje paskiriant ekspertizę būtina naujai nustatyti tikslias buvusias V. M. ribas atsakovų žemėje, kurias nepagrįstai nenustatė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-03-10 sprendime, ir atsakovų pateikti dokumentai šioje nagrinėjamoje byloje nevertintini, kadangi šios bylos dalykas nėra nuosavybės teisių atkūrimo pripažinimas ar naikinimas. Atsakovų nurodytos aplinkybės, dokumentai bei teiginiai, kad ,,Civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 nagrinėjant prokuroro ieškinį nebuvo atliekamas juridinio fakto nustatymas kiek tiksliai ir kur konkrečioje vietoje buvo V. M. nuosavybės valdos, o buvo apsiribota tik Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto R. P. ranka nubrėžtu planu, kuriame ranka įrašyta, jog tai galėtų būti apytiksliai 2,42 ha ir ranka nubrėžta linija padalija Atsakovų pastatytą namą, priskirdama 2/3 namo V. M. valdytai žemėvaldai, o likusią – A. L. valdytai žemėvaldai“, taip pat ,,kad ,,Šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus skyriui paženklinus 2,42 ha plotą, Atsakovų pastatytas namas 100 proc. ir dar 2 metrai už namo patenka V. M. valdytai žemėvaldai. Šis faktas aiškiai parodo, kad nurodytas 2,42 ha plotas yra neteisingas“, kolegijos nuomone, galėjo būti vertinama tik kaip vienas iš pagrindų proceso atnaujinimui. Tačiau, kaip žinia, tų pačių faktinių aplinkybių bei įrodymų pagrindu atsakovai šia galimybe jau pasinaudojo, Alytaus rajono apylinkės teismas 2013-03-12 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje, o Kauno apygardos teismas 2013-05-29 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutartį paliko nepakeistą, pažymėdamas, kad apeliantų veiksmai, siekiant iš byloje esančių ir teismo įvertintų dokumentų sukurti naujus, yra tik siekis dar kartą pasibylinėti ir išvengti neigiamų pasekmių jų atžvilgiu, tikintis kitokio teismo sprendimo.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kaip visiškai nepagrįstą atmeta ir apeliantų šioje byloje pareikštą prašymą skirti teismo ekspertizę, nustatant tikrąsias buvusias V. M. žemės sklypo ribas, nustatant, kiek V. M. buvusi nuosavybė yra įsiterpusi į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini).. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino prašymo ir neskyrė byloje ekspertizės, ir nenustatyta, kad ekspertizės akto pateikimo būtinybė būtų iškilusi vėliau.

Apeliantai apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pažymėtina, jog šis prašymas nepagrįstas jokiais argumentais ar motyvais. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., LAT 2013-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012-09-26 nutartis a civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002-11-12 sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95). Tokio (išimtinio) pobūdžio aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, kurios pirmosios instancijos teismo būtų likę nenustatytos, teisėjų kolegija. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl apeliantams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių, reikšti prašymus. 2014-09-02 parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi pagrįstai netenkinus atsakovų atstovo prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, kolegijai nenustačius jokio pagrindo tenkinti šį apeliaciniame skunde pakartotinai pareikštą prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, atsakovų apeliacinį skundą kolegija išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Kadangi apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.