Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybei, VĮ Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

pareiškėja M. P. tikslu atlikti statinių daiktinių teisių įregistravimą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo statinius – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad likviduojant Prienų rajono žemės ūkio bendrovę „Šiauliškiai“, aukciono būdu pareiškėjos sutuoktiniui A. P. nutarta parduoti tvartą-karvidę in. Nr. (duomenys neskelbtini) , veršidės priestatą in. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluoną in. Nr. (duomenys neskelbtini). A. P. sumokėjo statinių kainą ir 1992 m. balandžio 22 d. pardavimo- priėmimo aktu komisija perdavė pareiškėjos sutuoktiniui statinius, tačiau neišsaugoti pinigų sumokėjimo kvitai bei nuosavybės teisės liudijimas. Nuosavybės teisės į turtą neįregistruotos, VĮ Registrų centras atsisakė registruoti nuosavybės teises, kadangi nebuvo pateiktas nuosavybės teisės liudijimas. Pažymi, kad nuo įsigijimo momento pareiškėja ir jos sutuoktinis A. P. turtą valdo kaip savą, šiais pastatais naudojasi ir dabar (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. b. l. 1-5). Pareiškėja prašė pateiktą pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pastatus pirko iš Žemės ūkio bendrovės „Šiauliškiai“.Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinis A. P., kuris 2016 m. rugpjūčio 8 d. mirė, kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pastatų teisinės registracijos, tačiau atsisakė registruoti ir buvo nurodyta, kad be 1992 m. balandžio 22 d. pardavimo-priėmimo akto būtina pateikti nuosavybės teisės liudijimą. Tačiau mokėjimą patvirtinantys dokumentai, nuosavybės liudijimai neišlikę, išlikęs tik priėmimo-perdavimo aktas. Archyvuose nuosavybės teisės liudijimas nėra išlikęs. Pareiškėja ir miręs sutuoktinis pastatus valdė, pareiškėja juos valdo iki šiol, juos prižiūri. Nurodo, kad nuosavybė įgyta nuo 1992 m. balandžio mėnesio, tačiau neišlikę dokumentai, būtini įregistruoti nuosavybės teises į statinius. 1992 m. balandžio 22 d. perdavimo priėmimo aktas patvirtina faktą, kad pareiškėja ir miręs sutuoktinis įgijo nuosavybę į turtą, turtas buvo perduotas, tačiau neišlikęs nuosavybės liudijimas.

I. S. asmenų paaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.2018 m. sausio 31 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis į statinius – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 32-33).Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus ir pateiktus dokumentus, atsisakė registruoti nuosavybės teises, kadangi su prašymu nebuvo pateiktas nuosavybės teisės liudijimas (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 29-30).Pareiškėja nurodo, kad su A. P. susituokė 1966 m. gruodžio 10 d. (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l. 6). Santuokos metu pastatus – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sutuoktinis įgijo iš likviduojamos Prienų rajono žemės ūkio bendrovės „Šiauliškiai“ aukciono būdu. Tuo metu žemės ūkio įmonių turto privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei LR Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą. A. P. pagal šias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamą žemės ūkio įmonių turtą, ratą. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. A. ūkininkų grupei, pasiūlius didžiausią kainą ir laimėjus parduodamo Šiauliškių žemės ūkio įmonės, technikos ir kito turto pardavimo aukcioną, kuris buvo vykdomas 1992 m. balandžio 13 d., nuosavybėn įsigijo Šiauliškių žemės ūkio įmonės turtą, kurio vertė 425 089,00 rubliai (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 28). Kad A. P. įsigijo pastatus, patvirtina Prienų rajono Išlaužo apylinkės viršaičio pažyma, kurioje nurodyta, kad P. A. vardu užregistruota karvidė su priestatu ir įrengimais, esanti (duomenys neskelbtini), (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 31). 1992 m. balandžio 12 d. pardavimo-priėmimo aktu A. P. perduota natūroje tvartas karvidė in. Nr. (duomenys neskelbtini), veršidės priestatas in. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluonas in. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. I., b.l. 34).Nekilnojamojo turto tvarkytojas atsisakė įrašyti į kadastrą prašomus duomenis, nes nebuvo pateiktas nuosavybės teisės liudijimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 420 patvirtintų Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų 29.-31 punktus, aukciono rezultatus privalėjo patvirtinti rajono privatizavimo komisija, kuriai apylinkės agrarinės reformos tarnyba turėjo pateikti privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolą (30.1 p.), banko įstaigos dokumentą, patvirtinantį, jog sumokėta už aukciono metu įgyto objektą (30.2 p.). Minėtų nuostatų 31 p. numatė, jog rajono privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų po aukciono turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisės dokumentus (pagal šių nuostatų 5 arba 6 priedą nuosavybės teisės liudijimą), jeigu per šį laikotarpį pasirašomas objekto turto, teisių bei pareigų perdavimo – priėmimo aktas (sutartis), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiau paminėto nekilnojamojo turto pardavimo – priėmimo aktas, kuriuo A. P. perduotas natūroje tvartas karvidė in. Nr. (duomenys neskelbtini), veršidės priestatas in. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluonas in. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas, aukciono rezultatus patvirtino Prienų rajono privatizacinės komisijos pirmininkas J. Montvila, tai įrodo 1992 m. liepos 7 d. įrašas ant Privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo Nr. 46 (b.l. 28). Byloje duomenų, kad rajono privatizavimo komisija būtų išdavusi nuosavybės teisės dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra, tačiau pirmiau aptarti bylos duomenys duoda pagrindą išvadai, kad už aukcione įgytą turtą pareiškėjos sutuoktinis po aukciono į nurodytą sąskaitą pervedė 214 536,00 rub., žemės ūkio išmokomis, 163 034,00 investicinių čekių, investicinių čekių balansinė dalis 26 275,00, iš viso 403 845,00 rub., tačiau neišlikę sumokėjimo kvitai, nes 1992 m. balandžio 22 d. pardavimo-priėmimo aktu įsigyti pastatai perduoti A. P., t. y. sandoris tarp šalių įvyko, už įsigytą turtą buvo pilnai atsiskaityta, kadangi 1992 m. balandžio 13 privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas Nr. 46 buvo patvirtintas apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko parašu 1992 m. liepos 7 d.Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodyta, kad šiai dienai dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog laimėjęs privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukcioną, kurio metu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, aukciono laimėtojas A. P. galimai įgijo ir turto nuosavybės dokumentus, nėra. Nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų neišlikimą sąlygoja ir ta aplinkybė, kad Prienų rajono privatizavimo komisija jau yra likviduota. Nekilnojamąjį turtą pareiškėjos sutuoktinis įsigijo 1992 m. balandžio 13 d. laimėjęs privatizuojamo Šiauliškių žemės ūkio įmonės turto aukcioną. Pagal tuo metu galiojusius Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatas (toliau – Nuostatos), per nustatytą laiką nesumokėjus minėtų Nuostatų 25 punkte nustatytų sumų, aukcionas laikomas neįvyksiu, tačiau, kadangi aukciono rezultatai buvo patvirtinti 1992 m. liepos 7 d. Prienų rajono privatizavimo komisijos pirmininko Montvilos tvirtinančiu parašu, esančiu ant privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolo Nr. 46, ši aplinkybė įgalina spręsti, kad Prienų rajono privatizavimo komisijai buvo pateikta ne tik privatizuojamo žemės ūkio įmonės turto aukciono protokolas, bet ir banko dokumentas, patvirtinantis apie sumokėtą Nuostatų 25 punkte nurodytą sumą, kuris liko privatizavimo komisijoje pagal Nuostatų 30.2 punktą. Tuo tarpu jokių duomenų, kad aukcionas neįvyko ar jo rezultatai buvo patvirtinti ir turtas buvo perduotas pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, nėra pateikta, tai nenustatyta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėja įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Tiek pareiškėja, tiek teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. J. ir M. Č. patvirtino, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis dirbo kolūkyje, A. P. dirbo mechaninių dirbtuvių vedėju, M. P. – fermoje. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) už pajus buvo perduotas Šiauliškių žemės ūkio turtas – kluonas, ferma, tvartas. M. Č. pasirašiusi ant turto perdavimo priėmimo akto, kaip materialiai atsakingas asmuo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog A. P., miręs (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė ir pareiškėja M. P., kuri yra A. P. įpėdinė (elektroninės bylos apyrašo t. I. b.l. 134) nuosavybės teise valdo fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisių tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės valdymo įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise valdė, pareiškėja M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,00 Eur (keturis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.