Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta bausmė – 21 (dvidešimt viena) para arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 14 (keturiolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. K. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2023 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 (keturiolika) parų arešto ir 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 290,17 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų 17 centų) turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir iš V. K. priteistas civilinio ieškovo naudai.

Iš V. K. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 272,25 Eur (du šimtai septyniasdešimt du eurai 25 ct) civilinės ieškovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

V. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktas galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K., nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 31 d. apie 23.54 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į automobilio „Toyota Yaris Cross“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, variklio dangtį taip jį įlenkdamas, tokiu būdu sugadino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 429,45 eurų vertės turtą.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jo pačio prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Kauno apylinkės teismas nustatė V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas V. K. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas bei charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kaltinamojo atžvilgiu apeliacine tvarka yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų ir trijų labai sunkių nusikaltimų padarymu) paskyrė sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3. Nuteistasis V. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

3.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Mano, jog jam paskyrus švelnesnę bausmę, t. y. paskyrus bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštu, nebus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliantas prašo nagrinėjant jo skundą atsižvelgti į tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo labai gailisi, yra vedęs, išlaiko šeimą, du mažamečius vaikus, dirba pagal individualią veiklą, turi pastovias pajamas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę konstatavo, jog jo atžvilgiu dar dvi bylos yra peržiūrimos apeliacine tvarka. Apeliantas paaiškina, kad minėtos bylos peržiūrimos apeliacine tvarka taip pat dėl bausmės švelninimo bei pažymi, kad gailisi dėl nusikalstamų veikų, laikotarpyje 2020 – 2022 m., padarymo. Taip pat apeliantas pripažįsta, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų yra baustas administracine tvarka. Pažymi, kad kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė R. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. K. kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. K. kaltu dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė 21 (dvidešimt vieną) parą arešto bausmės. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo.

8. BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu V. K. buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. K. praeityje teistas penkis kartus (b. l. 57–63). Be to, kaltinamojo atžvilgiu apeliacine tvarka yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų ir trijų labai sunkių nusikaltimų padarymu. Per paskutiniuosius vienerius metus nuteistasis aštuonis kartus baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 64–72). Pažymėtina, kad praeityje V. K. buvo skiriamos baudos, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad V. K. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinė nusikalstama veika yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10. Be to, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 14 (keturiolikos) parų arešto bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. skyrė arešto bausmę. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus V. K. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. spalio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. K., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė R. B., teikė antrinę teisinę pagalbą V. K. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 131,25 Eur (b. l. 142-144).

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. spalio 14 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja (b. l. 140). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam V. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 131,25 Eur (šimto trisdešimt vieno euro 25 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš V. K. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.