- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2-779-198/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00221-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- BUAB „Inrent“
- Atsakovas
- UAB „VEKADA“
- Advokatai
- Rimvydas Jasevičius
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo BUAB „Inrent“ atstovui L. P.
trečiojo asmens restruktūrizuojamos UAB „AKS projektai“ atstovui E. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios UAB „Inrent“ ieškinį atsakovei UAB „VEKADA“, trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai UAB „AKS projektai“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį (toliau Laidavimo sutartis), sudarytą 2009 m. balandžio 10 d. UAB „Inrent“ ir UAB „VEKADA“, kuria UAB „Inrent“ laidavo už UAB „AKS projektai“ tinkamą įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu bendrai 930 0 000 Lt sumai vykdymą. Ieškovo atstovas nurodė, kad UAB „Inrent“ Panevėžio apygardos teismo 2010-05-05 nutartimi iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto eiga“. Ginčijama sutartis, ieškovo teigimu, pažeidžia ieškovo kreditorių ir paties ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, teises ir teisėtus interesus. Įmonės administratoriaus pareigą ginčyti sandorius, kurie pažeidžia įmonės kreditorių interesus, numato Įmonių bankroto įstatymo 11 str. ir kitos nuostatos. Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia prašo CK 6.66 str. ( actio Pauliana) pagrindu. Mano, kad yra actio Pauliana sąlygų visetas laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovas neturėjo pareigos pasirašyti Laidavimo sutartį. Sudaręs Laidavimo sutartį ieškovas negavo jokio atlyginimo ar pelno, t.y. neatlygintinai laidavo už trečiojo asmens prievoles, nors tokios pareigos neturėjo. Laidavimo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Pasirašydamas Laidavimo sutartį ieškovas dirbo nuostolingai. Šią aplinkybę patvirtina įmonės finansinių ataskaitų duomenys byloje. Ieškovas savo veiklos pradžioje vertėsi tik Šilagalio k., Panevėžio r. esančių sandėlių nuoma. Vienintelė pastatų nuomininkė buvo MAXIMA LT, UAB. Iš MAXIMA LT, UAB gaunamas nuomos mokestis buvo vienintelis realus ieškovo pajamų šaltinis. Nurodė, kad Ieškovas iš MAXIMA LT, UAB praktiškai negaudavo apmokėjimų už nuomą. Kaip pavyzdį nurodo, kad MAXIMA LT, UAB 2009-07-17 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.E001/SK/2009-07-17/1 iš UAB „Ermitažas“ įgijo 1 398 485.05 Lt dydžio reikalavimą į ieškovą, susidariusį pagal tarp UAB „Ermitažas“ ir ieškovo sudarytas laidavimo už tretįjį asmenį sutartis. MAXIMA LT, UAB 2009-07-22 raštu dėl reikalavimų perleidimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo informavo ieškovą, jog perimtą 1 398 485,05 Lt dydžio reikalavimą įskaito į mokėtino nuomos mokesčio už 2009 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir dalies rugsėjo mėnesius ieškovui sumą. Vėliau ieškovas 2009-09-15 pranešimu informavo AB SEB banką dėl nuomos sutarties su MAXIMA LT, UAB pasibaigimo. Mano, kad Laidavimo sutartis turėjo įtakos ieškovo mokumui, nes dėl jos ieškovo turtinės prievolės nepagrįstai išaugo 915 000 Lt dydžio suma. Iš Laidavimo sutarties ieškovas neturėjo jokios naudos, tačiau prisiėmė papildomus įsipareigojimus, taip pažeisdamas kitų savo kreditorių interesus. Ieškovas, būdamas nemokus, be šiuo ieškiniu ginčijamos Laidavimo sutarties beveik tuo pačiu metu sudarė dar 5 laidavimo už tą patį tretįjį asmenį sutartis, kurios visos šiuo metu yra ginčijamos teisme. Skolininkas sandoriais prisiimdamas vis naujus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalėjo, pažeidė kreditorių interesus. Ieškovas pasirašydamas Laidavimo sutartį buvo nesąžiningas, nes veikė priešingai įmonės tikslams, numatytiems įmonės įstatuose. Ieškovo direktoriui buvo žinoma apie sudėtingą įmonės finansinę situaciją, jos nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, gręsiantį bankrotą dėl įmonei nenaudingų ir priešingų įmonėms tikslams sandorių sudarymo. Ginčijama Laidavimo sutartimi buvo prisiimami papildomi įsipareigojimai, kurie įmonei buvo nenaudingi. Neatlygintinai prisiimamos prievolės, įmonei esant nemokiai, įrodo ieškovo nesąžiningumą ir žinojimą apie įmonės kreditorių teisių ir interesų pažeidimus. Ieškovo atstovo nuomone, nesąžiningumą įrodo ir abejotinos Laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės. Ieškovas buvo terminalo su administracinėmis patalpomis ir parduotuve Šilagalio k., Panevėžio r. statybos objekto užsakovas, tretysis asmuo – generalinis rangovas, atsakovas – generalinio rangovo pasitelktas subrangovas. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ( 6.650 str.3 d.). Užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis ( CK 6.650 str.4 d.), t.y. objekto užsakovas turi piniginę prievolę generalinio rangovo atžvilgiu, o generalinis rangovas veikia kaip užsakovas savo pasitelktų subrangovų atžvilgiu. Ieškovui sudarius ginčijamą Laidavimo sutartį ir atsakovui pareiškus reikalavimą ieškovui, susidarė situacija, jog ieškovas, laiduodamas už generalinį rangovą jo subrangovui, liko skolingas ne tik trečiajam asmeniui, tačiau ir jo pasitelktam subrangovui. Ieškovo atstovo nuomone, ieškovas be teisinio pagrindo įgijo naujų kreditorių. Tai, ieškovo nuomone, įrodo sandorį sudariusių subjektų nesąžiningumą. Atsakovas yra nesąžiningas, nes kaip verslininkas turėjo suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Sąžiningam sandorio dalyviui yra nustatyta pareiga veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, t.y. ar sandoriu nebus pažeisti įstatymai, kitų šalių teisės ir interesai, ar šalis turi kreditorių, kurių interesams sandorio sudarymu gali būti padaryta žalos. Terminas actio Paulina ieškiniui nepraleistas, nes vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2010-09-16. Ieškovo atstovo nuomone patenkinus ieškinį ir pripažinus Laidavimo sutartį negaliojančia, restitucija galima – bus galima spręsti ieškovo finansinių įsipareigojimų kreditoriams sumažinimo klausimą. Laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia sukels teisines pasekmes trečiajam asmeniui UAB „AKS projektai“, nes atsakovas turės reikalavimo teisę į UAB „AKS projektai“.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „VEKADA“ ieškinio nepripažįsta, prašo atmesti kaip nepagristą. Atsakovo manymu, Laidavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia , nes nėra sąlygų viseto actio Paulina ieškiniui. Laidavimo sutartis nepažeidžia kreditorių teisių, skolininkas sudarydamas ginčijamą sandorį nebuvo nesąžiningas. Be to, net ir patenkinus ieškinį nebūtų įgyvendinta actio Paulina kompensacinė paskirtis, nes actio Paulina instituto taikymo tikslas yra atkurti skolininko pažeistą mokumą. Nurodo, kad tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Ieškovas iš vis neįrodinėja, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Atsakovė neginčija, kad įmonės administratorius turi teisę įmonės vardu pareikšti actio Pauliana ieškinį, tačiau teisė pareikšti ieškinį ir neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė nėra tapačios sąvokos, nes ne ieškovas, o atsakovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kilusią 2010-01-22 įsiteisėjusio Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje 2-199-425/2010 pagrindu. Nurodo, kad ieškovui privalomumas sudaryti ginčijamą Laidavimo sutartį kilo dėl šių faktinių aplinkybių: ieškovas, kaip užsakovas už jam atsakovės (subrangovo) atliktus statybos rangos darbus liko skolingas trečiajam asmeniui UAB „AKS projektai“ (generaliniam rangovui); kadangi ieškovas neatsiskaitė su trečiuoju asmeniu, tretysis asmuo negalėjo atsiskaityti su atsakove. Todėl mano, kad ieškovo UAB „Inrent“ laidavimas už tretįjį asmenį, kad bus atsiskaityta su atsakove už atliktus statybos rangos darbus buvo normalus ir privalomas ieškovui. Pagal patvirtintą ieškovo kreditorių sąrašą, ieškovas trečiajam asmeniui, kaip generaliniam rangovui liko skolingas 4 726 940,99 Lt. Dėl ieškovo neatsiskaitymo su trečiuoju asmeniu UAB „AKS projektai“, tretysis asmuo tapo nemokiu (jam iškelta restruktūrizavimo byla) ir jis negalėjo atsiskaityti su subrangovais, tame tarpe ir su atsakove. Ši aplinkybė, atsakovės nuomone, patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Paaiškino, kad ieškovas įsteigtas buvo tik 2008 metais ir už banko paskolintus pinigus pradėjo statyti terminalą, kurį ketino nuomoti ir tokiu būdu vykdyti veiklą. Pagal ginčijamą Laidavimo sutartį ieškovas nieko negavo, todėl atsakovė nesutinka, kad ieškovui būtų atlyginta dar už tai, kad jis neatsiskaito su trečiuoju asmeniu. Jei ieškovas būtų vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu, laiduoti nebūtų reikėję. Ieškovui buvo sukurtas turtas atsakovės ir kitų statybininkų, su kuriais ieškovas per tretįjį asmenį neatsiskaitė. Ginčijama laidavimo sutartimi ieškovas jokių papildomų įsipareigojimų neprisiėmė, naudos iš ginčijamo sandorio negalėjo gauti. Ginčijamo sandorio sudarymas ieškovo mokumui reikšmės neturėjo, todėl atsakovė mano, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 str.. CK 6.67 str. įtvirtintas baigtinis nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Skolininko nesąžiningumą turi įrodyti šią aplinkybę teigiantis asmuo – kreditorius, ginčijantis skolininko sudarytą sandorį. Nurodo, jog šiuo atveju skolininkas yra ieškovas, todėl jis privalo įrodyti savo nesąžiningumą, sudarant ginčijamą sandorį. Ieškovas neturėjo pinigų atsiskaityti su statybininkais, todėl pasielgė sąžiningai subrangovams papildomai laiduodamas už tai, kad generalinis rangovas su jais atsiskaitys. Laidavimu gali būti užtikrinamos tiek esamos, tiek būsimos prievolės įvykdymas (CK 6.78 str. 1 d.), todėl atsakovės manymu laidavimas už jau egzistuojančią prievolę yra ne tik sąžiningas, bet ir numatytas įstatyme. Atsakovė Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį, prašo ieškovui skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ginčija Laidavimo sutartį, sudarytą 2009-04-10 UAB „Inrent“ ir UAB „VEKADA“, kuria UAB „Inrent“ laidavo UAB „AKS projektai“ (trečiajam asmeniui šioje byloje) už tinkamą UAB „VEKADA“ įsipareigojimų pagal 2008-08-01 Rangos sutartį Nr.44 ir 2008-01-05 Rangos sutartį Nr.12 atsakovės atžvilgiu bendrai 930 000 Lt sumai vykdymą ( b.l.25). Šį sandorį ieškovas ginčija LR CK 6.66 str. pagrindu. Nurodo, kad ieškovas neturėjo pareigos sudaryti Laidavimo sutartį; Laidavimo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių interesus; ieškovas pasirašydamas Laidavimo sutartį buvo nesąžiningas; ieškinio senaties terminas ginčyti sandorį nepraleistas.
Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
BUAB „Inrent" Ieškinys atmestinas nes nėra actio Pauliana sąlygų viseto. Ieškovo teiginiai apie BUAB „Inrent" kreditorių teisių pažeidimus ir Laidavimo sutarties šalių nesąžiningumą neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Actio Pauliana bylose yra nustatinėjami tik tų kreditorių interesų pažeidimai, kuriems įsiskolinimai jau buvo pradelsti ginčijamo sandorio sudarymo metu. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė nė vieno kreditoriaus, kurio teisės ginčijamos Laidavimo sutarties metu ar šiuo metu buvo pažeistos. Atsakovės UAB „VEKADA“ reikalavimas, kylantis iš ginčijamos Laidavimo sutarties neįvykdytas iki šiol, todėl darytina išvada, kad Laidavimo sutartis neįtakojo ieškovo UAB „Inrent“ nemokumo, kuriam atsiradus Panevėžio apygardos teismo 2010-05-05 nutartimi UAB „Inrent“ buvo iškelta bankroto byla (b.l.10-15 ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 apžvalgoje dėl actio Pauliana instituto taikymo akcentuota, kad siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeidžiamos kreditoriaus teisės, reikia palyginti skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas. Ieškovo UAB „Inrent“ turtinė padėtis po Laidavimo sutarties sudarymo nepasikeitė, nes atsakovei piniginės lėšos nebuvo pervestos. Penkių laidavimo sutarčių sudarymas už tą patį tretįjį asmenį neįrodo ieškovo kreditorių teisių pažeidimo, nes tai prieštarautų sutarčių laisvės principui. Teismas sutinka su trečiojo asmens paaiškinimu, kad iš esmės ieškovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos CK 6.67 straipsnyje nurodytais atvejais. Ieškovas nenurodė nei vienos šiame straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kuriai esant sandorio šalys galėtų būti pripažintos nesąžiningos. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad patenkinus ieškovo ieškinį nebūtų įgyvendinta actio Pauliana instituto kompensacinė paskirtis, nes sandorį pripažinus negaliojančiu, reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju restitucija negalima. Ieškovas, net jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, jokios turtinės naudos negautų. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuojantis teismų praktiką dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo yra nurodęs, kad „ sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys LR CK 6.66 str. pagrindu neturėtų būti tenkinamas." Pažymėtina, kad atsakovės UAB „VEKADA“ kreditorinis 915 000,00 Lt dydžio reikalavimas UAB „Inrent“ bankroto byloje (b.l. 48, 49) patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2010-01-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje 2-199-425/2010, pagrindu (b.l. 100,101). Sprendimas įsiteisėjęs ir yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Todėl Laidavimo sutarties nuginčijimas ieškovui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Ieškovas actio Pauliana ieškinio sąlygos dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės iš vis neįrodinėja. Ieškovas administratoriaus teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį nepagrįstai sutapatina su neabejotina ir galiojančia reikalavimo teise.
Atsakovės prašymas ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama įstatymu, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė kreiptis į teismą gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Teismas nenustatė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą teisminės gynybos piktnaudžiavo procesine teise. Iš ieškovo CPK 98 str. pagrindu priteistinos advokato pagalbos išlaidos, kurios yra 3630 Lt ir pagrįstos pateiktais dokumentais (b.l.106,107) bei LR CPK 88 str.1 d. 3p., 92 str. pagrindais priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l.2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu
nusprendžia:
bankrutuojančios UAB „Inrent“ ieškinį atsakovei UAB „VEKADA“, trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai UAB „AKS projektai“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.
UAB „VEKADA“ prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Priteisti iš bankrutuojančios UAB „Inrent“, juridinio asmens kodas 301742153, 3 630,00 Lt advokato pagalbos išlaidų UAB „VEKADA“ , juridinio asmens kodas 147815824, naudai ir 11,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.