- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- 1-3629-818/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30530-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. S., 2025 m. rugpjūčio 27 d. apie 13:50 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini)pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio: ties pastatu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai tikrinimo metu 14.17 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.
D. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu namuose išgėrė apie 300 gramų degtinės, po kurio laiko nusprendė važiuoti į parduotuvę. Bevairuojant jam priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojant (duomenys neskelbtini), kliudė priešais atvažiojančią kitą transporto priemonę „Citroen“, kurią apgadino. Dėl eismo įvykio atvažiavę policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė 2,98 promilių girtumą. Savo veiksmus vertina labai blogai. Šiuo metu savo noru gydosi Kauno klinikoje psichiatrijos skyriuje pagal Minesotos programą. Jis ankščiau nėra teistas, palaiko savo prašymą dėl laidavimo instituto taikymo.
Kadangi kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-28 kaip įtariamasis D. S. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka duoti parodymus lietuvių kalba, vertėjas jam nereikalingas. Psichiatrinėse įstaigose negydytas, priklausomybių ligų centre neregistruotas. Automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Šiuo automobiliu naudojasi tik jis. 2025-08-27 apie 12 val., būdamas vienas namuose išgėrė apie 300 mililitrų degtinės. Apie 13.00 val., automobiliu išvažiavo iš namų, kadangi reikėjo nuvažiuoti iki prekybos centro "Senukai", adresu (duomenys neskelbtini). Apsipirkęs parduotuvėje grįžo į automobilį ir pradėjo judėti atgal link namų. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl be baimės ir vairavo automobilį. Jam pasukus į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvę, jam iš dešinės pusės buvo sustatyti automobiliai. Jis juos bandė apvažiuoti, ko pasekoje neprasilenkė su iš priešais važiuojančiu automobiliu, dėl ko įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio iš karto sustojo tiek jis, tiek kitas automobilis. Automobilio vairuotoja jam pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Su jos pasakymu sutiko ir pasakė, kad gerai. Atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su jų nurodymais sutiko. Su alkotesterio parodymais sutiko, nors tiesą pasakius buvo nustebęs, kadangi jautėsi tikrai gerai. Galimai suveikė faktorius, kad minėtą alkoholio kiekį išgėrė labai greitai (maždaug per 15 minučių). Pareigūnai įteikę jam šaukimą leido vykti namo, o jo automobilį atvažiavo pasiimti draugas. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko neturi (tomas 1, b. l. 89-92).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-27 liudytoja D. S. parodė, kad su liudytojo teisėmis ir pareigomis yra susipažinusi, norėtų nurodyti, kad 2025-08-27 apie 13:50 val. jai važiuojant raudonos spalvos automobiliu „Citreon", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties namu pažymėtu (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuoja mėlynos spalvos "Subaru" automobilis, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g., pradėjo važiuoti ties kelio viduriu, vėliau galimai pamatęs jos vairuojamą automobilį, bandė trauktis į šalį, kad pravažiuotų, tačiau prasilenkti nesigavo, jis kliudė jos vairuojamą automobilį, kurio metu apgadino kairės (vairuotojo) pusės galinį sparną bei įbrėžė šoninio matymo veidrodėlį. Ji matė, kad automobilyje "Subaru" yra tik vienas asmuo (vairuotojas) - tamsių, trumpų plaukų vyras su akiniais. Po susidūrimo ji iš karto sustojo, sustojo ir "Subaru" automobilio vairuotojas. Kartu su ja automobilyje taip pat važiavo jos mama - M. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir jos dukra G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Joms su mama išlipus iš automobilio pradėjo bendrauti su "Subaru" automobilio vairuotoju, aiškintis situaciją. Iš asmens nesukoncentruoto žvilgsnio, lėtos kalbos ir jo tembro joms kilo įtarimas, jog šis asmuo yra neblaivus, todėl nedelsiant apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu - 112. Iš "Subaru" automobilio daugiau niekas nebuvo išlipęs ar įsėdęs, buvo tik vienas vairuotojas. Po skambučio bendruoju pagalbos telefonu, daugiau su "Subaru" vairuotoju nei ji, nei jos mama nebendravo. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos pateikti neturi (tomas 1, b. l. 62-63).
2025-08-27 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025-08-27 apie 13.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-to punkto reikalavimus vairavo transporto priemonę „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilės etilo alkoholio koncentracija (tomas 1, b. l. 1-8).
Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-27 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra važiuojamoji kelio dalis adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į įvykio vietą iš (duomenys neskelbtini) g. matomos dvi ant važiuojamosios kelio dalies stovinčios transporto priemonės: raudonos spalvos automobilis „Citroen eC4X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir mėlynos spalvos lengvasis automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais avarinio sustojimo šviesos signalais. Važiuojamoji kelio dalis nepaženklinta horizontaliuoju kelio ženklinimu, Eismas kelyje vyksta dvejomis kryptimis. Automobilis „Citroen eC4X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi dešinėje kelio pusėje šalia kelkraščio, priekine dalimi nukreiptas į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Apžiūrėjus automobilio išorę ant automobilio kėbulo kairės pusės matomi apgadinimai: galinis bamperis kairėje pusėje, galinis kairės pusės sparnas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Apžiūrėjus automobilio saloną viduje matomi sudėti įvairūs asmeniniai daiktai. Už maždaug 10-ies metrų stovi mėlynos spalvos lengvasis automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi viduryje važiuojamosios kelio dalies, (duomenys neskelbtini), priekine dalimi nukreiptas į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Apžiūrint automobilio išorę matyti, kad automobilio kairė pusė yra apgadinta. Matomi akivaizdūs įbrėžimai ant automobilio galinio bamperio kairėje pusėje, ant kairės pusės galinio sparno, ant galinių kairės pusės durelių, ant priekinių kairės pusės durelių, ant priekinio sparno, bei priekinio bamperio kairėje pusėje. Ant automobilio galinio bamperio dešinėje pusėje matomi seni apgadinimai. Apžiūrėjus automobilio saloną, jo viduje matomi įvairūs asmeniniai daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta. Automobiliuose vaizdo stebėjimo registratoriai neįrengti. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (tomas 1, b. l. 15-38).
2025-08-27 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 24 val., alkotesteriu Alcotest NR. ARKB-0104, 14:17 val., nustatytas 2,98 promilių girtumas, 14:32 val., nustatytas 3,16 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais asmuo sutiko (tomas 1, b. l. 39-42).
AB "Regitra" duomenimis, automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. S. (tomas 1, b. l. 45).
VšĮ "Emprekis" duomenimis, automobilio „Subaru Forester“, vertė 2560 eurų (su PVM) (tomas 1, b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos iškvėptame ore buvo 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina D. S. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad D. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, policijos įvykių registro išrašas, 2025 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2025 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas su fotonetelėmis, kuriuose užfiksuoti automobilių „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Citroen eC4X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai apgadinimui (tomas 1, b. l. 18-38), D. S. neblaivumo faktą (2,98 promiles) įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo žmonos vyras (svainis) yra jam autoritetas, jie nuolat tarpusavyje bendrauja, L. V. duoda gerų patarimų, santykiai su L. V. labai geri. Pasak kaltinamojo, jie dažnai leidžia kartu laisvalaikį, jis įsiklauso į svainio patarimus.
Galimas laiduotojas L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra dirbantis, dirba chirurgu Klaipėdos ligoninėje, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, sužinojęs iš kaltinamojo apie jo elgesį, juo nusivylė, iš karto po įvykio paskambino D. S., jie kalbėjosi. Laiduotojo manymu, jis taip pat yra autoritetas D. S. teisinėse situacijose. Apie įvykį daug kalbasi, diskutuoja, nuo to įvykio D. S. yra atsargus, o ateityje ir toliau stengsis bendrauti apie tai, nepamiršti šio įvykio ir prisiminti tai visą laiką. Pasak laiduotojo, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad D. S. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekė neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Antra, D. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (tomas 1, b. l. 72) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo žmonos vyrą (svainį) L. V., su kuriuo kaltinamasis dirba vienoje darbovietėje, tarpusavyje palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. S. su L. V. sieja artimi draugiški ryšiai, L. V. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. V. yra dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas D. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo L. V., atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti D. S. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
D. S. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinamasis vairavo automobilį Vilniaus miesto gatvėmis, kur eismas yra pakankamai intensyvus, bevairuojant jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę „Citroen eC4X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip ją apgadindamas. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turtui. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 1–2 val. iki nagrinėjamo įvykio. Neblaivus ketino važiuoti ilgesnį atstumą į parduotuvė. Prieš sėsdamas prie automobilio vairo, jis jautėsi gerai, alkoholio poveikis pasireiškė vėliau. Šios aplinkybės rodo D. S. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į D. S. nustatyto neblaivumo laipsnį (nemažai viršija 1,51 promiles, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per penkerius metus trauktas administracinėn atsakomybėn tik du kartus už nešiurkščių KET padarymą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, D. S. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau skiriant uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą, būtina įvertinti aplinkybių visumą, o ne vien kaltinamąją teigiamai apibūdinančias aplinkybes.
Taigi, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, D. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 28 d. Skirti D. S. didesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė prokurorė, ar dar mažesnį, kaip prašė gynėja, nėra tikslinga.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Nagrinėjamu atveju D. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 45). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, D. S. priklausantis automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2 560 Eur (su PVM) (b. l. 46), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – D. S. priklausančio automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nagrinėjamu atveju D. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. Be to, kaltinamasis teismo posėdyje pareiškė, jog turi problemų su alkoholiu, todėl mano, jog gydymas nuo šios ligos yra tikslingas.
Teismo vertinimu, šiuo atveju tikslinga D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
VI. Kiti klausimai
D. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 93-98). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos pirmo tomo viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su Body vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. S. priklausančiam automobiliui „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. (b. l. 47-48). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09591 dėl 154,17 Eur už D. S. gynusios advokatės E.Žilėnienės darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajai gynėja paskirta nepriklausomai nuo jos valios, todėl išieškoti iš jos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. S., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti D. S. priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmo tomo bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su Body vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Iš D. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.
Išaiškinti D. S. ir L. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.