Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, 12 klasės moksleivė, nedirbanti, neteista,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d., 187 str. 3 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-05-14, apie 17.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmenį, kuriuo pataikė į nukentėjusiajam V. V. priklausančio automobilio Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės sparną, jį apgadino ir padarė 277 Eur turtinę žalą.

Be to, E. A. smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui asmeniui, o būtent:

2018-07-25, apie 11.30 val., būdama neblaivi (nustatytas 2,75 promilės girtumas) viešoje vietoje, daugiabučio namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, smurtavo prieš mažametį vaiką – M. F., gim. (duomenys neskelbtini), kas pasireiškė tuo, kad ji be jokios priežasties, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam M. F. į nosį dėl ko nukentėjusiajam M. F. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, apdraskė kaklą, po ko koja įspyrė jam į koją, šiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam M. F. nosies odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų dilbių, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (specialisto išvada Nr. G 2553/2018 (01)).

Kadangi veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamoji, kuri yra kaltinama nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

E. A. pareikštą kaltinimą dėl BK 187 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamosios E. A. parodymai, kad su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodymus apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes duoti sutinka bei nori paaiškinti, kad 2018-05-14 laiką leido mieste. Mieste vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.30 val. kažkas ją pavežė iki namų esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau kas būtent ją atvežė namo pasakyti negali, kadangi buvo neblaivi. Kas vyko namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje nieko papasakoti negali, buvo neblaivi, tad tiesiog nieko neatsimena. Pamena tik kad jai būnant sulaikytai 2 policijos komisariate policijos pareigūnui pranešė, kad ji yra įtariama automobilio apgadinimu. Automobilį apgadino sviesdama į jį akmenį, tačiau ji pati to visiškai nepamena. Žinant savo charakterį, t. y. kai išgeria būna agresyvi, neprognozuojama ir tokiam jos elgesiui nereikia priežasties, paprasčiausiai užtenka išgerti alkoholio, automobilį nurodytą pranešime apie įtarime, apgadinti galėjo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Padarytą nukentėjusiajam žalą artimiausiu metu atlygins (t. 1, b. l. 64–65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamosios E. A. parodymai, kad su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, esmę supranta. Savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodymus apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes duoti sutinka bei nori paaiškinti, kad gerai pamena pirminės apklausos metu duotus parodymus, juos tvirtina ir teisme prašo vadovautis jais. V. V. atsiprašė, jis jai atleido, žalą dėl apgadinto automobilio jam atlygino. Jis jai pretenzijų neturi. Jiems sutaikius, žalą atlyginus prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 80–81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. V. parodymai, kad jis gyvena bute esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-05-14 apie 17.30 val. jam būnant bute, per langą išgirdo kieme triukšmą. Pažiūrėjęs per langą pamatė kieme stovintį automobilį BMW, juodos (arba tamsiai mėlynos) spalvos, modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Jis matė, kaip iš minėto BMW automobilio išlipo iš matymo pažįstama moteris, kaip vėliau nustatyta E. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri ėmė ginčytis su BMW vairuotoju (kurio jis nepažįsta). Vėliau pribėgo dar kažkos jaunuolis, kuris ėmė aiškintis su BMW vairuotoju. Tuo tarpu E. A. paėmusi nuo žemės kažkokį daiktą (galimai akmenį) metė ir pataikė į šalia minėto BMW stovėjusį jo automobilį Peugeot 207 v/n (duomenys neskelbtini). Tuomet jis išėjo į kiemą, kur pamatė, kad yra sugadintas jam priklausantis automobilis, t. y. įlenktas galinis kairės pusės sparnas. Jis iškvietė policiją ir paprašė BMW automobilio vairuotojo nepasišalinti kol atvyks policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams jis viską papasakojo. Pareigūnai sulaikė kieme buvusią E. A., kurią pasisodino į savo tarnybinį automobilį. Jis matė kaip policijos pareigūnai pabendravo su BMW vairuotoju, vėliau davė jam parašyti pareiškimą ir išvažiavo. Jis pastebėjo, kad įvykį galėjo matyti kai kurie namo gyventojai. Kiek žino įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Dėl šio įvykio jam padaryta moralinė ir 240 Eur materialinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam priklausančio turto sunaikinimo (t. 1, b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausto liudytojo V. V. parodymai, kad prie savo anksčiau duotu parodymų nori pridurti, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra adresu (duomenys neskelbtini). 2018-05-14 apie 17.30 val. jam būnant bute išgirdo namo kieme triukšmą. Pasižiūrėjus pro langą pamatė kaip kieme vyksta konfliktas tarp merginos, kurią pažįsta iš matymo, kiek žino ji gyvena tame pačiame name, ir automobilio BMW vairuotojo. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas negirdėjo. Iš minėto automobilio išlipo vairuotojas jiedu toliau ginčijosi. Mergina pakėlusi nuo žemės panašų daiktą į akmenį sviedė į BMW automobilį, tačiau pataikė į šalia stovėjusi jam priklausantį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek žino šį įvykį matė dar keli namo gyventojai. Sužinojus jų kontaktus iš karto praneši. Jis iš karto išėjo į kiemą. Apžiūrėjus savo automobilį pamatė, kad yra apgadintas automobilio kairės pusės galinis sparnas. Jam padaryta 277 Eur turtinė žala. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Nori patikslinti, kad su minėtą mergina nekonfliktavo, su ja net nėra bendravęs. Ryšių su minėtą merginą nepalaiko. Tiesiog kelis kartus ją matė namo kieme (t. 1, b. l. 36–37).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausto liudytojo V. V. parodymai, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad E. A., dėl jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo atsiprašė, o jis jai atleido. Žala jam yra atliginta, pretenzijų jai neturi. Civilinio ieškinio nereikš. Su E. A. susitaikė, kaip minėjo žala jam yra atlyginta, jai pretenzijų neturi. Tuo pagrindu prašo ikiteismųnį tyrimą nutrauktų (t. 1, b. l. 46-47)

2018-05-14 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, jog buvo apžiūrėtas V. V. priklausantis automobilis Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėtose fotonuotraukose matyti, jog yra apgadintas šio automobilio kairės pusės sparnas (t. 1, b. l. 18–25).

Automobilio Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta remonto darbų sąmata, kurioje nurodoma, kad apgadinimų remonto kaina lygi 277,60 Eur sumai (t. 1, b. l. 38–39).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 kvitas, patvirtinantis, kad 2018-05-14 20.56 val., E. A. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,45 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 50).

E. A. pareikštą kaltinimą dėl BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina ir kiti byloje esančiais įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamąja E. A. parodymai, kad su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta pilnai. Psichinėmis lygomis neserga, galvos traumų neturėjo. Narkotinių medžiagų nevartoja. Alkoholį vartoja retai, bet daug. Dėl alkoholio priklausomybės lankėsi pas psichologą. Ar yra įtrauktą į priklausomybių įskaitą nežino. Šių metu gegužės mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 str. 3 d., tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju buvo atleista. Parodymus apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes duoti sutinka bei nori paaiškinti, kad 2018-07-26 naktį ir ryte vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip ji 2018-07-25 apie 11.30 val. atsidarė savo gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), kieme pasakyti negali, kadangi buvo neblaivi. Galimai ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio. Buvo neblaivi, todėl nesupranta, dėl kokių priežasčių užpuolė tuo metu kieme buvusį vaiką – M. F. Kadangi buvo neblaivi negali konkretizuoti savo nukreiptų veiksmų prieš M. F., tačiau galėjo jam suduoti į nosį, apdraskyti kaklą bei spirti iš kojos į pilvą. Ji nepastebėjo ar tuo metu kieme buvo žmonių, tad nurodyti ar kas dar matė jos veiksmus, pasakyti negali. Žino savo charakterį, t. y. kai išgeria būna agresyvi, neprognozuojama ir tokiam jos elgesiui nereikia priežasties, paprasčiausiai užtenka išgerti alkoholio. Išgėrus tampa agresyvi. Nuo šių metų gegužės mėn. tai yra antras jos toks užgėrimas. Labai gailisi dėl savo poelgio, mano taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivi ir nesuprato ką daranti (t. 1, b. l. 158–159).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamąja E. A. parodymai, kad su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodymus apie pranešime apie įtarime nurodytas aplinkybes duoti sutinka bei nori paaiškinti, kad gerai pamena pirminėse apklausose duotus parodymus, todėl teisme prašo vadovautis būtent jais. Savo kaltę pripažįsta visiškai, žalą nukentėjusiajam atlygino, visų nukentėjusiųjų atsiprašė, gailisi dėl savo veiksmų. Darant nusikalstamas veikas buvo apsvaigusi nuo alkoholio, savęs nekontroliavo. Šiuo metu mokosi, alkoholio nevartoja visai (t. 1, b. l. 174).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytoja nukentėjusiosios J. F. parodymai, kad 2018-07-25 apie 11.30 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jos mažametį sūnų M. F., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivi kaimynė E. A., o būtent: ji be jokios priežasties ranka sudavė jos sūnui M. F. į veido sritį, į nosį, dėl ko jam (M. F.) pradėjo bėgti kraujas iš nosies, be to jam (M. F.) apdraskė kaklą, po ko spyrė koja jos sūnui į pilvą. Jos sūnus M. F. patyrė fizinį skausmą. Kaip jos sūnų sumušė kaimynė Evelina matė M. draugas M., pavardės nežino, 12 metų amžiaus, kuris jai su sūnumi M. ir papasakojo įvykio aplinkybes. Jos sūnus namo kieme pamatęs prie savęs skraidančią bitę, norėjo ją nuvyti ir pasakė žodį „durna“, kaimynė E. galimai pagalvojo, kad jos sūnus ją taip pavadino ir todėl jį užsipuolė. Kaimynė E. A. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, yra konfliktinė. Buvo atvykusi GMP brigada, apžiūrėjo sūnų, į ligoninę sūnaus M. F. nevežė. Šiuo metu sūnaus M. būklė gera, dėl patirtų sužalojimų su sūnumi M. F. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. F., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai, kad jam įkando bitė ir jis pasakė, kad durna bitė. Tada ta mergaitė jį mušė per galvą 3 kartus ir tempė už plaukų ir perdrėskė per kaklą. Tada mergaitė jam davė per nosį vieną kartą ir jam pradėjo bėgti kraujas. Jis pradėjo šaukti „mama, mama“. Pakui spyrė į koją kelis kartus. Mama atėjo ir paskambino į policiją ir greitajai. Jis verkė. Mergaitė spyrė dar jam į kojas. Mergaitė jį mušė iki 8 minučių. Jam visur skaudėjo (t. 1, b. l. 142–143).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2553/2018(01), kurioje fiksuota, kad M. F. nustatyti kūno sužalojimai – nosies odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų dilbių, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, padaryti kietu buku daiktu, galimai prieš 3–7 paras; kairės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, padaryti kietu buku daiktu, galimai prieš 3–7 paras. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 126–127).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 kvitas, patvirtinantis, kad 2018-07-25 12.15 val., E. A. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,75 promilės etilo alkoholio (t. 1., b. l. 145).

Byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiojo V. V. ir kaltinamosios E. A. parodymais, 2018-05-14 apžiūros protokolu, matavimo alkotesteriu kvitu – nustatyta, kad E. A. 2018-05-14, apie 17.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metė akmenį, kuriuo pataikė ir apgadino nukentėjusiajam V. V. priklausančio automobilio Peugeot 207, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės sparną. Automobilio remonto sąmata patvirtina, kad V. V. buvo padaryta 277 Eur turtinė žala.

E. A. teisminio nagrinėjimo, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad akmenį metė į ją atvežusio pažįstamo, BMW vairuotojo pusę, kilus tarpusavio konfliktui. Tačiau kaltinamoji suvokė, kad mesdama į asmenį (jo automobilį) akmenį elgiasi pavojingai, nes gali sužaloti tiek patį asmenį, tiek apgadinti šalia jo stovėjusius automobilius. Taigi, V. V. priklausantis automobilis buvo apgadintas kaltinamajai veikiant netiesiogine tyčia, t. y. nekonkretizuojant kokią žalą ir kokiems asmenims padarys atliekami veiksmai. Todėl E. A. veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius.

Apskaičiuojant V. V. padarytos žalos dydį, išreikštą MGL, atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu, V. V. buvo padaryta didesnė negu 5 MGL (277 Eur : 50 = 5,54 MGL) žala, todėl E. A. veika kvalifikuotina kaip BK 187 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. A. veikoje yra visi BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl ji baustina už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Teismo motyvai ir išvados dėl pagal BK 140 str. 3 d. pareikštų kaltinimų

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 3 d. nustatyta, jog tas, kas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., visiškai įrodyta.

Byloje esančiais įrodymais – ikiteisminio tyrimo metu teiktais liudytojos J. F., nukentėjusiojo M. F. parodymais; pačios kaltinamosios E. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais; matavimo alkotesteriu kvitu – nustatyta, kad E. A. 2018-07-25, apie 11.30 val., būdama neblaivi daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia sudavė M. F. ranka į nosį dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, taip pat apdraskė M. F. kaklą, įspyrė jam į koją. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2553/2018(01), konstatuota, kad M. F. nustatyti kūno sužalojimai – nosies odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, abiejų dilbių, dešinės blauzdos poodines kraujosruvos – padaryti kietu buku daiktu; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. F. nusikalstamo veikos padarymo buvo 7 metų amžiaus, taigi mažametis.

Tokiu būdu E. A. tyčiniais smurtiniais veiksmais mažamečiui M. F. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. A. pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kas „ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui“. Kita vertus, kaltinimuose nurodoma, kad remiantis specialisto išvadą M. F. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aptartas kaltinimų netikslumas, kuris neturi įtakos veikos kvalifikavimui, vertinamas kaip rašymo apsirikimas, todėl ištaisytinas. Taip pat tikslintinos pačios veikos aplinkybės, nurodant, kad E. A. nukentėjusiajam įspyrė ne į pilvą, o į koją.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. A. veikoje yra visi BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl ji baustina už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Skirdamas kaltinamajam E. A. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytos dvi nesunkios, tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos), padarymo aplinkybes.

E. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

E. A. abi veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Teismo vertinimu, o ir pati kaltinamoji tai pripažino, jos girtumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Ši aplinkybė sunkina jos atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – teisiama pirmą kartą (b. l. 185); ne kartą bausta administracine tvarka, o daugelis jos administracinių pažeidimų (viešosios tvarkos trikdymas; alkoholio vartojimas būnant nepilnamete) buvo padaryti neblaiviame stovyje (b. l. 42–43).

BK 140 str. 3 d. sankcijoje alternatyviai matytos tokios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Taigi, aptartos bausmės nusikaltusiam asmeniui numato arba neigiamas turtines pasekmes, arba griežčiausius savo turiniu laisvės apribojimus – areštą, laisvės atėmimą.

Kita vertus teisminėje praktikoje ne kartą pažymėtą, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, t. y. tokios bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingos bausmės paskyrimas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau ir tai, kad įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taigi, teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę pirmiausiai sietinas ir su kaltinamojo asmenybės įvertinimu.

Teismo vertinimu, BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšys, įvertinus veikų padarymo, o taip pat ir kaltinamąją E. A. charakterizuojančias aplinkybes, savo turiniu konkrečiu atveju neatitinka BK 41 str. keliamų tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog E. A. yra jauno amžiaus, anksčiau teista nebuvo, jos turtinė padėtis nėra gera, nes šiuo metu mokinasi ir nedirba, prieš tai dirbo tik periodiškai, tačiau pastovaus darbo, kurį galėtų tinkamai atlikti derindama su mokslais, nepavyko susirasti. Šiuo metu E. A. siekia įgyti specialybę, lanko mokymus, savo nusikalstamas veikas vertina išskirtinai neigiamai, nuoširdžiai gailisi. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, pripažintina, jog BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatytos net ir minimalios bausmės – baudos – paskyrimas jai sukeltų tokias turtines prievoles, kurios būtų sunkiai įvykdomos, taip pat nesuderinamos su bausmės tikslais. Kitos BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės – arešto ar laisvės atėmimo, teismo vertinimu, būtų akivaizdžiai per griežtos.

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo principu yra pagrindas E. A. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir už jos padarytą BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei įstatymo numatytos, o būtent laisvės apribojimo bausmę. Pažymėtina, kad E. A. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad tik būdama girta negali susivaldyti, nori, jog jai būtų skiriama pagalba, iš esmės sutinka būti gydoma nuo priklausomybės alkoholiui. Todėl, teismo vertinimu, būtent laisvės apribojimo bausmės, kurios vykdymo metu kaltinamoji būtų įpareigota nevartoti alkoholio, taip pat jai teikiamas tinkamas gydymas, paskyrimas savo turiniu labiausiai atitiks BK 41 str. nustatytus ir bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; taip paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai E. A. tokias bausmes: už BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t. y. prie griežtesnės 12 mėn. laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 6 mėn. laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskiriant 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad E. A. savo kaltę pilnai pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ str. jai paskirta subendrinta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 10 mėn. laisvės apribojimo, nustatant tokius įpareigojimus ir draudimus: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) visą bausmės laiką uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 3 p.).; 3) visą bausmės laiką gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (BK 48 str. 6 d. 4 p.). Kaip minėta, E. A. nori, kad jai būtų teikiama visokeriopa pagalba, įskaitant ir gydymą nuo priklausomybės alkoholiui.

E. A. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018-05-14 21.02 val. iki 2018-05-15 13.31 val. ir nuo 2018-07-25 15.15 iki 2018-07-26 12.17 (2 paras). Šis laikinojo sulaikymo terminas įskaičiuotinas į jai paskirtą bausmę vadovaujantis BK 65 1 d. 2 p. c) pap., 66 str. nuostatomis, t. y. 1 arešto parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b. l. 162) – paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius:

1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. A. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., t. y. prie griežtesnės 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti subendrintą 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., E. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant jai Baudžiamojo kodekso 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1 ir 4 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi;

2) visą bausmės laiką uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;

3) visą bausmės laiką gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. c) pap., 66 str. nuostatomis į E. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos nuo 2018-05-14 21.02 val. iki 2018-05-15 13.31 val. ir nuo 2018-07-25 15.15 iki 2018-07-26 12.17 (viso 2 paras) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, 1 laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

Išaiškinti E. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.