Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Ramanausko pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja E. S. ir skolininkas E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, vykusio teismo posėdžio metu antstolio pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad skolininkas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, vaiko neaugina ir juo geranoriškai nesirūpina. Teigė, kad E. S. yra nepastovaus gyvenimo būdo, teikia melagingą informaciją, kad išvengtų atsakomybių, nuolat keičia gyvenamąją vietą ir moteris, iš viso turi 5 vaikus, taip pat nesirūpina savo dukra iš pirmos santuokos. Patvirtino, kad bendrauti su sūnumi ir nusivežti jį į Angliją nedraudžia. Paaiškino, kad vaiko tėvas Anglijoje gyvena nuo 2015 metų, o teismui priimant 2018 metų sprendimą jam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka tiko. Nurodo, kad E. S. grįžęs į Lietuvą su sugyventine vaikšto po barus, nuolat girtauja ir konfliktuoja tarpusavyje. Buvo sūnų išleidusi į Angliją dviem savaitėms, tačiau jis grįžo primokytas ir prigąsdintas. Būdamas Anglijoje jis kartu su tėvu dėl jo konfliktų tris kartus bėgo iš namų į viešbutį. Nurodė, kad E. S. atvykęs į Lietuvą niekada nepranešdavo, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos niekada nesilaikė, vaiką atvykdavo pasiimti ir parveždavo kada nori. Pasiėmęs vaiką vedasi į kavines, kur su draugais vartoja alkoholį. Su vaiku tėvas nėra šventęs nei vieno vaiko gimtadienio, jokių švenčių. Patvirtino, kad sūnui tėvas yra reikalingas ir ji bendrauti nedraudžia. Nurodė, kad E. S. prieš savaitę buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau su sūnumi nesusitiko. Pagal nustatytą bendravimo tvarką, per metus tėvas su vaiku turi praleisti vieną mėnesį atostogų, tačiau su vaiku per vasaros atostogas Palangoje buvo tik dvi dienas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, mano, kad E. S. turi sulaukti pasekmių.

6. Į teismo posėdį neatvyko antstolis Saulius Ramanauskas, yra gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašė bylą nagrinėti iš esmės, teismas, išnagrinėjo bylą iš esmės antstoliui Sauliui Ramanauskui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pašymas tenkintinas.

7. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu nustatytos E. S. bendravimo su vaiku K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarkos. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė nustatyti atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku K. S., g. (duomenys neskelbtini): 1) kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.; 2) du kartus per savaitę darbo dienomis suderinus laiką tarp šalių iš anksto prieš vieną parą 3) keturias savaites per kalendorinius metus Lietuvos Respublikos ribose ir už jos ribų, atostogų laiką suderinus ne vėliau kaip prieš dvi savaites; 4) Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis nelyginiais metais gruodžio 25-26 d., lyginiais metais – gruodžio 31 - sausio 1 d., Velykų dienomis lyginiais metais – pirmąją Velykų dieną (sekmadienį), nelyginiais metais – antrąją Velykų dieną (pirmadienį); 5) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys apie tai informuoja viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

9. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog išieškotoja E. S. kreipėsi į antstolį nurodydama, kad E. S. nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 6-8, 11-11). Antstolis Saulius Ramanauskas 2024 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką vykdyti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus, susijusius su bendravimo su vaiku tvarka bei pateikti paaiškinimą dėl išieškotojos nurodytų nusižengimų teismo sprendimui, pateikti konkrečius duomenis, įrodymus patvirtinančius aplinkybes dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo/vykdymo, nurodyti duomenis kodėl nevykdomas teismo sprendimas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 14). 2024 m. rugsėjo 2 d. skolininkas pateikė antstoliui duomenis, kad yra pradėtas mediacijos procesas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 15). Kitų duomenų apie teismo sprendimo tinkamą vykdymą/nevykdymą skolininkas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis 2024 m. rugsėjo 9 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą prašydamas išspręsti teismo sprendimo nevykdymo klausimą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 1-2).

10. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas tinkamai nevykdė Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo dalies dėl E. S. bendravimo su sūnumi K. S., todėl civilinėje byloje 2022 m. gegužės 24 d. E. S. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

12. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

13. Kaip matyti iš antstolio Sauliaus Ramanausko teismui pateikto 2024 m. rugsėjo 9 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis kreipėsi į teismą nustatęs, kad E. S. tinkamai nevykdo 2022 m. gegužės 24 d. vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. patvarkyme dėl įpareigojimo vykdyti teismo sprendimą numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas E. S. nuo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo su nepilnamečiu sūnumi K. S. bendravo tik periodiškai, nesilaikydamas teismo sprendime nustatyto grafiko. E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad skolininkas nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė, sūnaus neaugina ir geranoriškai nebendrauja. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ir pats skolininkas. E. S. teigė, kad su vaiku bendrauti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo darbo pobūdžiu, kadangi daug laiko praleisdavo užsienyje. Su sūnumi bendrauja pagal galimybes, nurodo, kad šiuo metu dažniau grįžta į Lietuvą ir visada stengiasi susitikti su sūnumi, tačiau pati išieškotoja šiurkščiai pažeidinėja sprendimo vykdymo tvarką.

15. Teismo posėdžio metu E. S. su skolininko nurodytomis priežastimis, kliudžiusiomis bendrauti su sūnumi, nesutiko. Nurodė, kad bendrauti su vaiku nebuvo jokių kliūčių, ji suteikė visas sąlygas ir galimybes jų bendravimui. Skolininkas savo noru nusišalino nuo bendravimo su vaiku ir nesiėmė jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų.

16. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Vertinant nurodytas įstatymines nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pirmenybę skiria vaiko interesams, kurie yra prioritetiniai, užtikrinti, todėl tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Teismo nuomone, neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiais vaikais gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.

17. E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi bendrauti nori ir bendrauja pagal galimybes, grįždamas į Lietuvą visada stengiasi su juo pasimatyti, kitu laiku bendrauja nuotoliniu būdu per įvairias programėles. Gimtadienių ir švenčių kartu nešvenčia, kadangi išieškotoja nesudaro tam galimybių, sūnui neleidžia atvykti į Angliją, kur jis šiuo metu gyvena ir dirba. Byloje esantys duomenys, patvirtina nurodytas aplinkybes, kad skolininkas nori bendrauti su sūnumi , jų neginčija ir pati išieškotoja, tačiau teismas pažymi, kad epizodiški bandymai pabendrauti su vaiku, pakankamai ilgą laiką nesiimant jokios iniciatyvos atkuriant tėvo ir sūnaus ryšį, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas tinkamai vykdo vykdomajame dokumente nustatytą bendravimo tvarką. Vykdomajame dokumente aiškiai įvardinta, jog E. S. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, du kartus per savaitę darbo dienomis, keturias savaites per kalendorinius metus, švenčių metu. Skolininkas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustatytos bendravimo tvarkos buvo laikomasi. Darbo grafikas ar kiti užsiėmimai grįžus į Lietuvą yra paties skolininko pasirinkimas, todėl nėra nebendravimą su vaiku pateisinanti aplinkybė. Sutiktina su išieškotojos pozicija, jog skolininko ryšio su sūnumi nutraukimas, motyvuojant buvimu užsienio valstybėje, nepaneigia ir negali pateisinti vaiko teisės į bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad skolininkas, atsižvelgdamas į darbo pobūdį ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios kliudytų jam bendrauti su sūnumi, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų derinant kokybiškesnę ir patogesnę bendravimo tvarką. E. S. dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo į teismą nesikreipė, mediacijos procesą pradėjo tik 2023 m. metais, t. y. po to kai išieškotoja išsiėmė vykdomąjį raštą ir antstolis ėmėsi priverstinių sprendimo vykdymo veiksmų.

18. Atsižvelgiant į tai, teismas išieškotojo nurodytas nebendravimo su sūnumi aplinkybes laiko nepagrįstomis ir nepateisinamomis. Teismo vertinimu, skolininko nurodomos aplinkybės neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą. Suinteresuoto asmens nurodomos priežastys gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, tačiau šios aplinkybės negali būti pasiteisimas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos ir nebendrauti su vaiku.

19. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad E. S., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2022 m. gegužės 24 d. vykdomajame rašte numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku, bendravimas buvo abstraktus ir netęstinis, todėl teismas tenkina antstolio Sauliaus Ramanausko prašymą ir nutaria skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu skolininkas rodo iniciatyvą bendrauti su sūnumi, siekiant nepakenkti skolininko ir sūnaus ryšio atkūrimui, teismas skiria E. S. 300,00 Eur vienkartinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

21. E. S. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolio Sauliaus Ramanausko pareiškimą tenkinti.

Skirti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) vienkartinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą, ją išieškant išieškotojos E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Sauliui Ramanauskui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.