Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-10 · Byla Nr. ATP-1219-149/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
ATP-1219-149/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00266-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Leonarda Gurevičienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1219-149/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00266-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo netenkintas A. D. prašymas dėl paskirtos jam nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo.

Teisėja išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir pateiktą bylos medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nubaustas už tai, kad jis 2013-12-24, apie 20.39 val., S. B. g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, nespėjo laiku sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusi automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) Apgadinęs abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 133, 232 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė A. D. vieno tūkstančio litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

2014-10-13 A. D. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas grąžinti vairuotojo pažymėjimą, suėjus pusei įsiteisėjusio teismo sprendimo (administracinė byla Nr. A2.6.-1009-369/2014). Savo prašyme nurodė, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, iš padaryto nusižengimo pasimokė, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbo funkcijoms atlikti, kadangi įmonėje dirba plėtros vadybininku, nuolat reikia vykti į susitikimus su klientais ir partneriais, neturint vairuotojo pažymėjimo, darbo produktyvumas ir pajamos neauga, kadangi darbą atlieka lėčiau.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-14 nutarimu netenkino A. D. prašymo dėl jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo.

Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, nors A. D. paskirtos nuobaudos – vieneriems metams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – ½ termino jau suėjo, jis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad sumokėjo paskirtą jam 1000 Lt dydžio baudą ir kad nuo 2014-03-27 nėra baustas administracine tvarka, tačiau tai tik – formalios sąlygos, kurioms esant, nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2014-03-06 nutarimu skirdamas A. D. administracinę nuobaudą, taikė jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė jam tik vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl dar labiau sutrumpinus specialios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.

2014-10-30 Vilniaus apygardos teisme gautas A. D. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 nutarimą ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti A. D. administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Savo skunde apeliantas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs savo prašyme, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat teigia, kad atitinka formalias ATPK 329 str. sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tas, kas pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu tas pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio kvalifikuojantis požymis – pažeidimas padarytas asmens neturinčio teisės vairuoti transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos iš tikrųjų leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal susiformavusią teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009). Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tai yra ATPK 30¹ str. taikytinas išimtinais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai.

Aukštesnės instancijos teismas nepasisakys dėl apylinkės teismo argumentų teisėtumo ir pagrįstumo, taikant A. D. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. nuobaudas už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, visiškai nemotyvuodamas, kuo pasireiškia toks protingumas ir proporcingumas, taikė pažeidėjos atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirdamas jam švelnesnę negu ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Pažymėtina, kad A. D. apylinkės teismo posėdyje dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., savo kaltę pripažino tik iš dalies. Be to, šiuos administracinius teisės pažeidimus padarė, turėdamas bent tris galiojančias nuobaudas, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir linkęs pažeidinėti visuotinai privalomas elgesio taisykles, todėl aukštesnės instancijos teismo nuomone, paskirta A. D. nuobauda yra aiškiai ne per griežta. Tuo pačiu pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarimo vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja (parašas) Leonarda GurevičienėNuorašas tikras:Teisėja Leonarda Gurevičienė