Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., 2013-12-24, apie 20.39 val., S. Batoro g., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas, nespėjo laiku sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusi automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) Apgadinęs abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 133, 232 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atvykęs į teismo posėdį A. D. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neigė, kad 2013-12-24 d., apie 20.39 val., S. Batoro gatvėje vairavo automobilį ir kliudė kitą transporto priemonę, tačiau teigė, kad transporto priemonę vairavo blaivus ir neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Jis paaiškino, kad į autoįvykio vietą atvykus automobilio Toyota Corolla vairuotojo sūnui, liudytojui A. J., buvo priimtas abipusis susitarimas nekviesti policijos pareigūnų ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos. Jis sutiko atlyginti Toyota Corolla vairuotojui padarytą turtinę žalą, sumokėti sutartą pinigų sumą. Kartu su automobilio Toyota Corolla vairuotojo sūnumi, A. J., jo automobiliu, nuvažiavo į savo namus, iš kur turėjo paimti pinigus. A. J. pasiliko laukti kieme, kol jis atneš sutartą pinigų sumą, tačiau jis užtruko rinkdamas pinigus ir išėjės į kiemą A. J. neberado. Visuomeniniu transportu nuvyko į įvykio vietą, bet ten automobilių nebuvo. Sekančios dienos ryte kreipėsi į policiją.

Atvykęs į teismo posėdį J. J. paaiškino, kad 2013-12-24 d., apie 20.30 val., vairavo automobilį Toyota Corolla ir važiavo S. Batoro gatve, Vilniuje. Jis sustojo, pajutęs, kad jo automobilį kliudė automobilis VW Golf. Priėjęs prie jo automobilį kliudžiusio VW Golf, pastebėjo, kad jo vairuotojas A. D. yra neblaivus. Pastarasis prašė nekviesti policijos ir negadinti jam gyvenimo, žadėjo sumokėti pinigus už automobilio remontą ir visaip siekė susitarti. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo jo sūnus A. J.. Jiems pagailo jauno VW Golf vairuotojo, todėl sutarė į įvykio vietą nekviesti policijos, nepildyti eismo įvykio deklaracijos. A. D. atsisėdo į jo sūnaus automobilį ir kartu su sūnumi nuvažiavo atvežti pinigų (atlyginimui už padarytą žalą). Jis pasiliko jų laukti įvykio vietoje, ten pat liko ir A. D. automobilis. Po kurio laiko sūnus sugrįžo ir papasakojo, kad nuvežus A. D. į jo nurodytą vietą, pastarasis išlipo iš automobilio ir nuėjo ir nesugrįžo. Supratę, kas A. D. juos apgavo, į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. A. D. žalos jiems taip ir neatlygino. Padarytus nuostolius atlygino Draudimo bendrovė.

Apklaustas teisme liudytojas A. J. pateikė analogiškus parodymus kaip ir jo tėvas. Jis paaiškino, kad jiems pagailo neblaivaus A. D., todėl sutiko su jo pasiūlymu iš karto atlyginti padarytą turtinę žalą. Apie autoįvykį nepranešė policijos pareigūnams bei nepildė eismo įvykio deklaracijos. Nuvežęs A. D. į jo nurodytą vietą, pastarasis išlipo iš automobilio, liepė jo laukti ateinančio su pinigais, tačiau taip ir negrįžo. Supratęs, kad buvo apgautas, sugrįžo į įvykio vietą, kur jo laukė tėvas bei stovėjo abu apgadinti automobiliai, ir iškvietė policijos pareigūnus.

Apklausti teisme liudytojai policijos pareigūnai J. K. bei D. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad jiems nuvykus į įvykio vietą, buvo rasti apgadinti automobiliai. Įvykio vietoje buvęs vieno iš automobilių vairuotojas, paaiškino, kad kito automobilio vairuotojas buvo neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos. Jie užfiksavo automobilių apgadinimus, nubraižė įvykio schemą. Pasišalinusio vairuotojo paliktas automobilis VW Golf buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę.

A. D. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. iš esmės neneigė, tačiau nepripažino, jog įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. A. D. pripažino padaręs tik vieną teisės pažeidimą, tačiau jo kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobilių VW Golf ir Toyota Corolla sugadinimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, liudytojų Juozo bei A. J., J. K. bei D. S. parodymais, duotais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. D. 2013-12-24, apie 20.30 val., S. Batoro g., Vilniuje, vairavo automobilį VW Golf, dėl savo kaltės padarė eismo įvykį dėl ko buvo apgadintas jo ir nukentėjusiojo automobilis. A. D. apie įvykusį įvykį policijai nepranešė, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Akivaizdu, kad A. D. po autoįvykio neginčijo savo kaltės, tačiau prašė nekviesti policijos pareigūnų ir nepildė eismo įvykio deklaracijos. Įvertinus jo bei Juozo ir A. J. parodymus, manytina, kad A. D., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad automobilį vairavo neblaivus ir sukėlė autoįvykį, įtikino Juozą ir A. J., kad iš karto atlygins jiems padarytą žalą. Pastariesiems (taip jie aiškino teisme) pagailėjus A. D. ir sutikus su pastarojo pasiūlymu sumokėti pinigus, A. J. nuvežė A. D. į jo nurodytą vietą, kur šis liepė jo laukti sugrįžtančio su pinigais, tačiau taip ir nepasirodė. Tokius A. D. veiksmus galima vertinti kaip paprasčiausią apgavystę. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais A. D. išvengė administracinės atsakomybės, kad automobilį vairavo neblaivus bei padarė autoavariją. Teismas neturi pagrindo netikėti Juozo ir A. J. parodymais, kad VW Golf automobilio vairuotojas buvo neblaivus, tačiau pripažįsta, kad dėl nuolaidžių minėtų asmenų veiksmų, teismas neturi objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti šią faktinę aplinkybę. Šiuo atveju A. D. ne tik išvengė LR ATPK 127 str. 3 d. numatytos administracinės atsakomybės, tačiau liudytoju A. J. ir jo automobiliu pasinaudojo kaip taksi paslaugas teikiančia priemone, nes pastarasis jį nuvežė į nurodytą vietą. Tik po to supratęs, kad yra apgautas, A. J. sugrįžo į įvykio vietą ir iškvietė policiją. Teismas netiki A. D. parodymais, kad eismo įvykio deklaracija nebuvo pildyta dėl to, kad jis anksčiau jau buvo padaręs autoįvykį, todėl padarius dar vieną autoavariją jam ženkliai būtų padidėjusios draudimo įmokos. Teismas atsižvelgia, kad A. D. iš eismo įvykio vietos pasitraukė neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei iš karto, savo iniciatyva, apie įvykį neinformavo policijos pareigūnų. A. D. negalėjo teismui pateikti duomenų, patvirtinančių jo parodymus, kad kieme nebesuradęs A. J., sugrįžo į įvykio vietą, tačiau ten nieko neberado. Manytina, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Teismų praktika šios kategorijos administracinio teisės pažeidimo bylose, tokias situacijas vertinama, kaip pažeidėjo tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos (administracinės bylos Nr. A2.6-2204-639/2012, Nr. A 2.6-532-107/2012).

Teismas nenustatė A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybė sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad anksčiau buvo baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę - A. D. paskirta ankstesnė nuobauda leidžia jį vertinti kaip nepakankamai drausmingą vairuotoją, linkusį pažeidinėti kelių eismo taisykles. A. D. teismui pateikė darbo charakteristiką, gaunamas pajamas, todėl įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas mano, kad A. D. taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda ir mažesniam, nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Taikydamas A. D. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į automobiliams VW Golf bei Toyota Corolla padarytus sugadinimus

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas:

nutarė:

A. D., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda.

A. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir jį nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., A. D. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti A. D., kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.