- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- eI3-2533-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04030-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I
Pareiškėja viešoji įstaiga „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ skunde prašo panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja skunde paaiškina, jog ji įgyvendina projektą „Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas Šiaulių apskrityje“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėja 2020 m. balandžio 24 d. CPVA informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Moters ir vaiko klinikos pastato, (duomenys neskelbtini), Vaikų konsultacijų poliklinikos kapitalinio remonto darbai“ (toliau – ir Pirkimas), kuris buvo skaidytas į dvi dalis (su Sprendimu susijusi I dalis). Atlikus Pirkimo procedūras 2020 m. liepos 8 d. pareiškėja su Pirkimo laimėtoju sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 3.1-K1-432-D45/20 (toliau – ir Sutartis). 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškėjai įteiktas skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsakovė konstatavo, jog pareiškėjos Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktų nuostatos pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Nustačiusi nurodytus pažeidimus atsakovė nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties, kas sudaro 59 638,01 Eur.
Dėl statinių pogrupių nenurodymo Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose pažymi, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte buvo nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai rangovui turėti teisę Lietuvos Respublikoje atlikti ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, darbus konkrečiose statybos darbų srityse ir pareiga pateikti šią teisę įrodančius dokumentus. Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto 2 papunktyje nurodytas reikalavimas rangovui turėti nustatyta tvarka atestuotą ypatingo statinio, priskiriamo negyvenamųjų pastatų grupei, statybos specialiųjų darbų vadovą ir pareiga pateikti šią specialisto kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto 1 papunktyje nurodytas reikalavimas rangovui turėti atestuotą statybos vadovą, arba statybos darbų specialistą, turintį teisę būti statybos vadovu ir ne mažesnę kaip 2 metų patirtį, vykdant ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, statybos vadovo pareigas. Patirties pagrindimui rangovas turėjo pateikti duomenis apie statybos vadovo arba statybos darbų specialisto, turinčio teisę būti statybos vadovu profesinę darbo patirtį.
Nurodo, kad pareiškėjai Pirkimo sąlygų sudarymo metu buvo žinoma, kad Lietuvoje tiek statybos įmonėms, tiek ir statybos srityje dirbantiems specialistams kvalifikacijos atestatai yra išduodami gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupėje, kurie yra skirstomi į ypatingus ir neypatingus statinius. Kvalifikacijos atestatai yra išduodami visai ypatingų negyvenamųjų pastatų grupei, nenurodant pastato pogrupio. Atskiriems pogrupiams, nurodytiems statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2016 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir Statinių klasifikavimo STR) 7 punkte, kvalifikacijos atestatai nėra išduodami. Kiekvienas išduotas kvalifikacijos atestatas suteikia teisę vykdyti darbus bet kuriame ypatingų negyvenamųjų pastatų pogrupyje. Šiuos teiginius patvirtina VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2020 m. spalio 5 d. atsakymas į pareiškėjos paklausimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog SPSC registre nėra ypatingojo statinio statybos rangovo, kuriam būtų išduotas kvalifikacijos atestatas su nurodytu pogrupiu „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“. Tai, kad atskiriems pogrupiams kvalifikacijos atestatai nėra išduodami patvirtina ir vieši specialistų bei rangovų registrai. Šiuose registruose nėra registruota ne tik nė vieno rangovo, kuriam būtų išduotas kvalifikacijos atestatas su nurodytu pogrupiu „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“, bet ir nė vieno specialisto, kuriam būtų išduotas kvalifikacijos atestatas su nurodytu pogrupiu „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja negalėjo Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose nurodyti statinių pogrupį „gydymo paskirties negyvenamieji pastatai“, nes tai būtų tik klaidinę rangovus. Be to, statinių pogrupio nenurodymas Pirkimo sąlygose neturėjo įtakos rangovų konkurencijai.
Teigia, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose nurodžius kvalifikacinį reikalavimą turėti teisę atlikti darbus ypatinguose statiniuose, priskirtuose negyvenamųjų pastatų grupės gydymo paskirties pastatų pogrupiui būtų ne tik klaidinami rangovai, bet tokie kvalifikaciniai reikalavimai prieštarautų VPĮ 47 straipsnio 1 daliai. Nustačiusi atsakovės rekomenduojamus kvalifikacinius reikalavimus pareiškėja negalėtų nurodyti, kokį šių reikalavimų atitiktį patvirtinantį dokumentą rangovas turėtų pateikti. Argumentai, kad pareiškėja, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti tik į perkamą objektą ir į VPĮ reglamentavimą, bet ne į tai, kokie atestatai yra išduodami praktikoje yra nepagrįsti, nes pareiškėja turi nustatyti ne tik reikalavimus, bet ir nurodyti konkrečius dokumentus, kurie patvirtintų atitiktį reikalavimams.
Mano, kad atsakovės svarstymai apie užsienio tiekėjų galimą dalyvavimą Pirkime yra hipotetiniai. Pačiame Sprendime nurodyta, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai. Kita vertus, užsienio šalyse gali būti nustatyta kitokia statinių klasifikacija nei Lietuvoje ir pareiškėja negali jų žinoti. Dėl to Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad dalyvaujant užsienio rangovui arba užsienio specialistui turės būti pateikta Teisės pripažinimo pažyma, kurią išduoda VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – ir SPSC). Užsienio rangovams ir specialistams Teisės pripažinimo pažymą turėtų išduoti ta pačia tvarka kaip išduoda kvalifikacijos atestatus Lietuvos rangovams ir specialistams. Jeigu Pirkime būtų dalyvavęs bet koks užsienio rangovas ar būtų siūlomas specialistas iš užsienio, kurie pateiktų kvalifikacijos atitikimą įrodantį dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad jie turi teisę atlikti statybos rangos darbus ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamųjų pastatų gydymo paskirties pogrupiui, tokie kvalifikaciją įrodantys dokumentai savaime jau būtų pripažinti tinkamais, nes gydymo paskirties pastatai iš karto patenka į negyvenamųjų pastatų grupę.
Atkreipia dėmesį, jog atsakovės reikalavimas Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto 1 papunktyje statybos vadovui nurodyti privalomą reikalavimą turėti patirtį konkrečiame statinio pogrupyje „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“ reikalavimus susiaurintų, o ne išplėstų ir tuo pačių apribotų rangovų konkurenciją. Gydymo paskirties pastatų pastatoma nedaug, todėl statybos vadovų turinčių būtent šio pogrupio statybos vadovų 2 metų patirtį yra labai mažai. Pareiškėja prašė patirties vykdant ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, statybos vadovo pareigas. Tai reiškia, kad šį reikalavimą atitiko visi statybos vadovai, kurie vykdė bet kurio ypatingo statinio negyvenamojo pastato pogrupio statybos vadovo pareigas.
Mano, kad Sprendime nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, kadangi faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos šioje administracinėje byloje.
Dėl Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo rangovui turėti teisę Lietuvos Respublikoje atlikti statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio) statybos ir montavimo darbus, pažymi, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas rangovams turėti teisę Lietuvos Respublikoje atlikti ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, darbus daugelyje statybos darbų sričių. Šalia daugelio kitų bendrųjų statybos darbų buvo nurodyti ir statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio) statybos ir montavimo darbai. Atsakovės vertinimu, pagal Pirkimo objektą medžio konstrukcijų darbai nėra įsigyjami, todėl nurodytas reikalavimas yra galimai neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu. Pareiškėja su atsakove nesutinka ir pažymi, jog nustatant kvalifikacinį reikalavimą rangovams turėti teisę atlikti medžio konstrukcijų darbus pirkimo dokumentų 3.6.1 punkte buvo išvardinta, kas įeina į bendrastatybinių darbų sąvoką vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatomis (Medinių tašų naudojimas pertvarų ir durų įrengimo konstrukcijose yra medžio konstrukcijų darbai). Atsakovė Sprendime pateikė savo nuomonę, kad medinių tašų naudojimas pertvarų ir durų įrengimo konstrukcijose nėra medžio konstrukcijų darbai. Atsakovė savo nuomonę grindžia konstrukcijos termino apibrėžimu, tačiau net nenurodo apibrėžimo šaltinio. Atsakovė savo teiginio, kad medžio konstrukcijų darbai Pirkimu nebuvo perkami ir nebuvo Pirkimo objekto sudėtine dalimi nepagrindė nei specialistų išvadomis, nei teisės aktų normomis. Aplinkybę, kad medinių tašų naudojimas pertvarų ir durų įrengimo konstrukcijose yra medžio konstrukcijų darbai patvirtina ir teisės aktai.
Šalies argumentai
Pareiškėja sutinka su Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad ji ginčo pradžioje padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą ir nepagrįstai pripažino, kad pagal Pirkimo objektą medžio konstrukcijų darbai nėra įsigyjami. Ši klaida buvo padaryta, nes techniniai projektai yra didelės apimties, o medžio konstrukcijų darbų kiekiai yra labai maži ir prasidėjus ginčui bei turint fiksuotą terminą pozicijos išdėstymui, medžio konstrukcijų darbai buvo tiesiog praleisti.
Dėl Projektų administravimo taisyklių 315 punkto taikymo nurodo, kad Projektų administravimo taisyklių 315 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą nustatoma, kad buvo nesilaikyta ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) projekto sutarties nuostatų, tačiau dėl to nebuvo ar negalėjo būti finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, pažeidimas nėra nustatomas. Projektų administravimo taisyklių 315 punkto nuostatų nepagrįstas netaikymas yra savarankiškas pagrindas Sprendimo panaikinimui. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatyti teisėti ir proporcingi kvalifikaciniai reikalavimai rangovams, atitinkantys VPĮ nuostatas. Tačiau, net ir nustačius tam tikrus neatitikimus, nustatant kvalifikacinius reikalavimus, jie turėtų būti vertinami kaip formalūs ir menkaverčiai, neturintys jokio finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams, taip pat neturintys įtakos rangovų konkurencijai. Šį faktą pripažįsta pati atsakovė, Sprendime nurodydama, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, pirkimu buvo susidomėję 25 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta, atmestų pasiūlymų dėl neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų nebuvo, pretenzijų nebuvo.
Sprendime, nustatant finansinę korekciją, vadovaujamasi su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, nustatytų Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 (toliau – ir Gairės), 2.1. lentelės 11 punktu, kuriame nurodyta, kad finansinė korekcija taikoma tais atvejais, kai buvo apribotos ekonominės veiklos galimybės dalyvauti konkurse, nes buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis. Tačiau CPVA nepateikė jokių argumentų, kodėl nusprendė, kad 6 rangovų dalyvavimas Pirkime užtikrino tik minimalų konkurencijos lygį. Keturių rangovų dalyvavimas užtikrino ne minimalų, o normalų konkurencijos lygį, nes iki šiol nuo 2012 m. vykdytuose pareiškėjos pirkimuose, finansuojamuose tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kuriais įsigyjami statybos darbai, pasiūlymus pateikdavo nuo 3 iki 6 rangovų.
Atsiliepimas
Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl statinių pogrupių nenurodymo Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose nurodo, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkto – Statinių klasifikavimo STR 7 punkte nurodyta, jog negyvenamieji pastatai skirstomi į 22 pogrupius. Atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pareiškėjai aktualus buvo tik Statinių klasifikavimo STR 7.12 punkte nurodytas negyvenamųjų pastatų pogrupis – gydymo paskirties pastatai, o nenurodžiusi statinio pogrupio ji nepagrįstai reikalavo, kad tiekėjas turėtų teisę dirbti visuose 22 negyvenamosios paskirties pastatuose. Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto – pareiškėja, nustatydama kvalifikacinį reikalavimą specialistams, nurodė statinių kategoriją, grupes ir darbų sritis, tačiau nenurodė statinių pogrupio. Buvo atliekama šio Pirkimo sąlygų išankstinė patikra, kurios metu CPVA 2020 m. vasario 27 d. raštu pateikė pastabas ir rekomendacijas. Šiame rašte buvo prašoma pakoreguoti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte esantį reikalavimą dėl specialistų kvalifikacijos ir „papildyti reikalavimą, nurodant statinių pogrupį“. Atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pareiškėjai aktualus buvo tik Statinių klasifikavimo STR 7.12 punkte nurodytas negyvenamųjų pastatų pogrupis – gydymo paskirties pastatai, o nenurodžiusi statinio pogrupio ji nepagrįstai reikalavo, kad tiekėjas turėtų specialistus, turinčius teisę dirbti visuose 22 negyvenamosios paskirties pastatuose.
Atsakovė sutinka, kad būtent SPSC yra įstaiga, atliekanti statybos dalyvių atestavimą bei teisės pripažinimą ir neginčija, kad Lietuvoje galimai nėra rangovo ar specialisto, kuriam būtų išduotas atestatas su nurodytu grupės pogrupiu, tačiau pažymi, kad pareiškėjos argumentai yra susiję su kvalifikaciją įrodančiu dokumentu, o ne pačiu kvalifikacijos reikalavimu. Atsakovė nenustatė pažeidimo susijusio su kvalifikaciją įrodančiu dokumentu. LAT yra konstatavęs, jog tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą; reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas.
Pareiškėjai nustačius proporcingą ir Pirkimo objektu pagrįstą kvalifikacijos reikalavimą, t. y. išskiriant ne tik grupę (negyvenamieji pastatai), bet ir pogrupį (gydymo paskirties), tokio reikalavimo atitikimą galima įrodinėti tiek atestatu, kuriame nurodyta tik grupė, kas reiškia, kad rangovui ir atitinkamai specialistui suteikta teise vykdyti darbus visuose tos grupės pogrupiuose (įskaitant gydymo paskirties), tiek atestatu, kuriame nurodyta grupė ir išskirti vienas ar keli pogrupiai, tačiau vienas kurių turėtų būti gydymo paskirties, tiek atestatu, kuriame nurodyti grupė ir tik vienas pogrupis gydymo paskirties. Šiuo atveju svarbu, kad rangovui ar specialistui būtų suteikta teisė, kuri yra reikalinga vykdyti sutartį, o tai, kad jam suteikta ir daugiau teisių neturi jokios reikšmės atliekant atitinkamo pasiūlymo vertinimą. Be to, įvertinus viešai prieinamą informaciją SPSC tinklapyje matyti, kad yra atestatų, kurie yra išduoti negyvenamųjų pastatų grupėje, tačiau ne visuose pogrupiuose. Pagal LAT, tuo atveju, kai atitinkamai sutarčiai vykdyti nereikalinga konkreti, iš specialiųjų teisės aktų reikalavimų, išplaukianti teisė, tokiu atveju teisiškai net neįmanoma pagrįsti tokio reikalavimo nustatymo, nes jis (šiuo atveju – ginčo kvalifikacinis reikalavimas) pripažintinas neteisėtu. Pareiškėja pati teigia, kad užsienio šalyse gali būti nustatyta kitokia statinių klasifikacija nei Lietuvoje ir pareiškėja negali jų žinoti. Atsakovė su šiuo teiginiu sutinka ir pažymi, kad būtent todėl pareiškėja negali remtis tik tvarka, susijusia su atestatų buvimu ar nebuvimu bei kaip jie išduodami, tačiau turi nustatyti tik atitinkančius Pirkimo objektą kvalifikacijos reikalavimus, t. y. reikalauti tik tokios teisės, kuri yra būtina ir be kurios negalės vykdyti pirkimo sutarties.
Pažymi, kad pareiškėja teigia, kad negalėjo Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose nurodyti statinių pogrupį „gydymo paskirties negyvenamieji pastatai“, nes tai būtų tik klaidinę rangovus, tačiau nurodžius konkretų negyvenamųjų pastatų grupės pogrupį, kvalifikacijos reikalavimas būtų nustatytas proporcingas ir tolygus Pirkimo objektui, aiškus ir konkretus. Be to, pareiškėja neteisi teigdama, kad statybos vadovui nurodyti privalomą reikalavimą turėti patirtį konkrečiame statinio pogrupyje „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“ reikalavimus susiaurintų, o ne išplėstų ir tuo pačių apribotų rangovų konkurenciją, nes tokiu atveju statybos vadovas savo patirtį galėtų grįsti ne tik negyvenamųjų pastatų visa grupe su 22 pogrupiais, bet užtektų ir patirties (jam suteiktos teisės) tik viename – gydymo paskirties pastatų pogrupyje.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nesutinka su teiginiu, jog LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 yra neaktuali. Teismų sprendimai ir nutartys nebūtinai turi būti pateikiamos esant visiškai identiškoms situacijoms, kadangi tokių gali ir nebūti, tačiau teismų nutartimis ir sprendimais turi būti vadovaujamasi ir pagal analogiją. Vadovaujantis analogija, aukščiau paminėta LAT nutartis yra tinkanti ginčo situacijai, nes tiek šioje nutartyje, tiek ginčo situacijoje yra nagrinėjami grupių ir pogrupių nurodymo klausimai.
Dėl medžio konstrukcijų reikalavimo pažymi, kad CPVA, išnagrinėjusi Pirkimo dokumentus ir techninius projektus nustatė, kad juose nėra įvardinti ar numatyti jokie darbai susiję su medžio konstrukcijomis. Kadangi pagal Pirkimo objektą medžio konstrukcijų darbai nėra įsigyjami, vertinama, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte nurodytas reikalavimas rangovui turėti teisę Lietuvos Respublikoje atlikti ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, darbus medžio konstrukcijų statybos ir montavimo srityje yra neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu. Konstrukcija – įrenginio sandara, apimanti įrenginio elementų tarpusavio išdėstymą, sąveiką sujungimo būdą, tuo tarpu tašas yra tiesiog aptašytas ar išpjaustytas rąstas. Gipso kartono pertvarų įrengimas su mediena susijęs tik tiek, kad mediena kartais gali būti naudojama kaip gipso kartono ir karkaso sudedamoji dalis, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma medžio konstrukcijų darbais. Gipso kartono plokščių ir pertvarų bei medinių surenkamų konstrukcijų darbai yra atliekami pagal skirtingas taisykles ir technologijas. Tad gipso kartonų pertvarų įrengimui panaudojami mediniai tašai negali būti prilyginami darbui su medžio konstrukcijomis.
Dėl pareiškėjos teiginių apie atsakovės pozicijos nepagrindimo specialistų išvadomis pažymi, kad CPVA dirba inžinieriai, kurie dalyvauja pirkimų dokumentų ir juose nustatytų reikalavimų vertinimuose, teikia savo pagrįstas inžinerines išvadas (žodines ir rašytines, šiuo atveju teikta žodinė konsultacija) ir pozicijas, tai yra jų kasdienis darbas, todėl CPVA neturi poreikio kreiptis ir prašyti specialistų iš šalies išvadų ar pozicijų. CPVA nėra įpareigota teikti įvairius pastebėjimus projektų vykdytojams, todėl geranoriškai, siekdama padėti projekto vykdytojui kuo geriau pasiruošti pirkimui, gali patarti ir (ar) pateikti rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų rengimo. Projekto vykdytojai, norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, patys yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako.
Pažymi, kad pareiškėja pati pripažįsta, kad medžio konstrukcijų darbai pagal techninius projektus numatyti nebuvo ir šis reikalavimas net nebuvo vertinamas, vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus, todėl nėra jokio pagrindo teikti, kad medžio darbai buvo Pirkimo objekto dalimi, o pripažinus, kad taip nėra, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad kvalifikacijos reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu ir jam proporcingas. Pareiškėja nei paaiškinimų CPVA teikimo metu, nei kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde teigiamą ginčo pradžioje buvusią klaidą dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pareiškėja savo klaidą grindžia tiesiog didele techninių projektų apimtimi. Tokia priežastis negali būti pripažįstama pagrindžianti nustatyto pažeidimo nebuvimą, nes tik pats projekto vykdytojas žino, ko siekia Pirkimu, koks yra jo perkamas objektas ir kokius konkrečius reikalavimus pagrįstus siekiamu įsigyti Pirkimo objektu nustato Pirkimo dokumentuose. Remiantis tuo, pareiškėjos skunde pateikiama priežastis, kodėl įtariamo pažeidimo tyrimo pradžioje pati pripažino medžio konstrukcijų reikalavimo nustatymo neteisingumą, o skundu šį pripažinimą ginčija, yra klaidinanti, prieštaraujanti pareiškėjos argumentams ir turi būti atmetama kaip nepagrįsta.
Atsakovė sutinka, kad „Medinių konstrukcijų projektavimas“ statybos techniniame reglamente yra pateikta medinių konstrukcijų sąvoka, tačiau pažymi, kad ši sąvoka nėra aktuali pareiškėjos vykdyto Pirkimo ir ginčo atveju, kadangi, kaip teigia ir pareiškėja, Pirkimo dokumentuose, t. y. techniniuose projektuose, buvo numatytos Gipso kartono pertvaros, o ne medžio konstrukcijos.
Dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo nurodo, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir neribojantys tiekėjų konkurencijos, perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai. Vertinant aplinkybę, kad kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, perkančioji organizacija privalo nustatyti tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo atveju. Kita vertus, šie kriterijai skirti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad būsimasis viešojo pirkimo sutarties kontrahentas patikimas, pajėgus laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atitinkamai atsiranda poreikis kiekvienu atveju nustatyti ir įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą.
Dėl Pirkimo dokumentų patikrų nurodo, kad nagrinėjamam Pirkimui CPVA buvo atliekama Pirkimo sąlygų išankstinė patikra, kurios metu CPVA 2020 m. vasario 27 d. raštu pateikė pastabas ir rekomendacijas. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėja į pastabas neatsižvelgė. Pareiškėjos įvykdytam Pirkimui 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo atlikta ir paskesnė patikra. Vadovaujantis tiek išankstinės, tiek paskesnės patikros rezultatais, daroma išvada, kad pareiškėja tiek prieš paskelbdama Pirkimą, tiek ir vėliau, žinojo, kad Pirkime keliami reikalavimai 3.6.1 ir 3.6.3 yra neproporcingi Pirkimo objektui ir pažeidžiantys VPĮ nuostatas, todėl skundu pareiškėjos pateikiami įrodymais bei teisės aktais neparemti teiginiai yra vertinami tik kaip bandymas išvengti Sprendimo vykdymo.
Be to, objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėja negali turėti jokių lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas, ar kad dėl nustatyto pažeidimo nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. Tad pozicija, kad CPVA, neva, nepateikė vienokių ar kitokių įrodymų ar išvadų pažeidimo tyrimo metu, nepaneigia fakto, kad pažeidimas vykdant Pirkimą buvo padarytas ir turi būti ištaisytas.
Mano, kad CPVA Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pareiškėjos veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis Pirkimo vykdymo metu reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o CPVA pateikė argumentus, pagrindžiančius nustatytus VPĮ nuostatų pažeidimus. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nesudaro pagrindo tokio sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų.
Dėl poveikio ES biudžetui nurodo, kad CPVA, atlikusi įtarimo apie pažeidimą tyrimą, Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimą, o remiantis išsamiu pažeidimo vertinimu ir aprašymu, pareiškėja, Pirkimo sąlygose nustatydama neproporcingus Pirkimo objektui reikalavimus, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Šiais veiksmais pareiškėja padarė žalą ES bendrajam biudžetui, todėl CPVA pagrįstai taikė finansinę korekciją. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytus pažeidimus, laikytinas esminiu. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte, kuriuo rėmėsi CPVA Sprendime pritaikydama finansinę korekciją, nustatyta: „atvejai, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus“. Ties šiuo Gairių lentelės 11 punktu yra nurodyta siūloma taikyti 5 proc. pataisos norma. Atitinkamai laikytina nepagrįsta pareiškėjos prielaida dėl pažeidimo nenustatymo nesant finansiniam poveikiui ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, kai Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nustatytas Projekto vykdytojo atliktas VPĮ nuostatų ir pamatinių principų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl CPVA sprendimo Nr. IT02, kuriuo už VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, taip pat 47 straipsnio 1 ir 7 dalių pažeidimus pareiškėjai taikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, teisėtumo pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. balandžio 24 d. paskelbė Pirkimą. Pirkimas buvo skaidytas į dvi dalis. Su Sprendimu susijusi I Pirkimo dalis – „Moters ir vaiko klinikos pastato, (duomenys neskelbtini), Vaikų ligų skyriaus kapitalinio remonto darbai“.
CPVA raštu „Dėl projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V612-01-0013 planuojamų rangos darbų pirkimo dokumentų išankstinio derinimo“ (data nenurodyta, tačiau iš dokumento metaduomenų matyti, jog jo sudarymo data – 2020 m. vasario 25 d.; savo ruožtu atsakovė nurodė, jog šį raštą pareiškėjai pateikė 2020 m. vasario 27 d.). Paminėtina, jog šio rašto 5.2 punkte buvo prašoma patikslinti kvalifikacijos lentelės 3.6.1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, nurodant statinių pogrupį (pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“), o 5.5 punkte buvo prašoma pakoreguoti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte esantį kvalifikacijos reikalavimą.
Byloje nėra ginčo, kad Pirkimą laimėjo antrą pagal dydį kainą pasiūlęs tiekėjas UAB „Telšių meistras“, su kuriuo pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. pasirašė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 3.1-K1-432-D45/20.
Pareiškėjos įvykdytam Pirkimui 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo atliktas Pirkimo patikrinimas. Patikrinimo išvadose nurodyta: „Įtariama, kad Projekto vykdytojas, nustatydamas neproporcingus ir su Pirkimo objektu nesusijusius kvalifikacijos reikalavimus, nesilaikydamas paskelbtų Pirkimo sąlygų, vertinant Tiekėjo pasiūlymą, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nustatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 47 straipsnio 1 punkto nuostatas. Pradėti įtarimai apie pažeidimus IT02 ir IT03“.
CPVA 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 2020/2-6808 „Dėl įtariamų pažeidimų projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-612-01-0013“ informavo pareiškėją apie užregistruotą pažeidimą Nr. 2, informavo apie didžiausią galimą pripažinti netinkamomis sumą ir paprašė per 7 dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti paaiškinimus ir dokumentus dėl rašte išdėstytų aplinkybių.
2020 m. lapkričio 9 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, už VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatų, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, taip pat 17 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją pažeidimo pareiškėjai pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, kurią sudaro 59 638,01 Eur. Sprendime nurodyta, perkančioji organizacija (pareiškėja), nustatydama Pirkimo sąlygų 3.6.1 papunktyje kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui, nurodė statinių kategoriją, grupes ir darbų sritis, tačiau nenurodė statinių pogrupio. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 3.6.1 papunktyje taip pat reikalavo, kad rangovas turėtų teisę statyti ir montuoti medžio konstrukcijas, tačiau Techniniame projekte tokių darbų nėra numatyta. Sprendime padaryta išvada, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 papunktyje nurodytas reikalavimas rangovui turėti teisę Lietuvos Respublikoje atlikti ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, darbus medžio konstrukcijų statybos ir montavimo srityje yra neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu. Sprendime taip pat nurodyta, jog projekto vykdytojas (pareiškėja) Pirkimo sąlygų 3.6.3 papunktyje nustatydama kvalifikacinį reikalavimą (patirtį) specialistams, nurodė statinių kategoriją, grupes ir darbų sritis, tačiau nenurodė statinių pogrupio. CPVA įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo teiktus paaiškinimus, VPĮ ir Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1A-105 (toliau – Metodika) nuostatas, LAT bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, padarė išvadą, kad Projekto vykdytojas (pareiškėja) pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus ir 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimą dirbtinai neriboti konkurencijos, taip pat VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatė neproporcingas kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams ir VPĮ 47 straipsnio 7 dalį, nes nesivadovavo Metodika.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ (akto redakcija galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 1 d.).
VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis).
VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.
Metodikos 7 punkte nustatyti tokie esminiai ir nagrinėjamai byla aktualūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu; tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai; įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neriboja konkurencijos, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą; - pirkimo vykdytojas turi nustatyti tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį; - kvalifikacijos reikalavimų tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį; pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti, kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes. Metodikos 9 punkte dėl teisės verstis veikla kvalifikacijos reikalavimo nurodyta, kad teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti; formuluojant šį reikalavimą nurodoma konkreti veikla, jos pavadinimas, o, pavyzdžiui, perkant statybos darbus, nurodoma informacija apie statybos rūšį, statinių kategoriją, grupę ir pokrypį, statybos darbų sritį ir pan.
Proporcingumo principo svarba, perkančiajai organizacijai nustatant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, pabrėžiama ir suformuotoje teismų praktikoje, kurioje pažymima, jog tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems teikėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia (be kita ko) į perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį, nustatytų kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą konkretaus viešo pirkimo kontekste. Tam tikri kvalifikacijos reikalavimai bus nepateisinami ne santykinai (t. y. konkrečiu atveju jį vertinant visų pirkimo procedūrų kontekste), o absoliučiai (t. y. negalimas savaime). Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-158/2011). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais; pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ir neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems vykyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją; aukšti ar pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jei pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinė byla Nr. e3K-3-6-378/2017; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinė byla Nr. e3K-3-32-378/2019). Perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ir neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui, dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, jos (perkančiosios organizacijos) turi būti įtikinimai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu) svarbiomis priežastimis, ypatinga pirkimo objekto svarba, viešojo intereso apsauga ir pan. Jei tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo bei neužtikrintas proporcingumo principas (LAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-216/2010).
Jau minėta, kad atsakovė Sprendime nustatė, kad pareiškėja Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 papunkčiuose reikalavo, kad rangovas turėtų kvalifikaciją visoje statinių grupėje, o ne konkrečiame statinių pogrupyje, tiesiogiai susijusiame su Pirkimo objektu, nurodytu Techniniame projekte (gydymo paskirties), taip pat reikalavo, kad rangovas turėtų teisę statyti ir montuoti medžio konstrukcijas, tačiau Techniniame projekte tokių darbų nebuvo numatyta. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji negalėjo nurodyti statinių pogrupį „gydymo paskirties negyvenamieji pastatai“, nes tai būtų klaidinę rangovus, be to, statinių pogrupio nenurodymas Pirkimo sąlygose neturėjo įtakos rangovų konkurencijai. Pirkimu buvo susidomėję 25 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta, atmestų pasiūlymų dėl neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų bei pretenzijų nebuvo. Dėl rangovams nustatyto reikalavimo turėti teisę statyti ir montuoti medžio konstrukcijas pažymėjo, kad šis reikalavimas įtrauktas vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatomis (medinių tašų naudojimas pertvarų ir durų įrengimo konstrukcijose yra medžio konstrukcijų darbai).
Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte nurodyta, kokius kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti rangovas, dalyvaujantis Pirkime, t. y., kad rangovas (arba atitinkamas jungtinės veiklos partneris) turi turėti teisę Lietuvos Respublikoje atlikti ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, darbus šiose statybos darbų srityse: 1) 1 pirkimo objekto dalyje (Vaikų ligų skyriaus kapitalinio remonto darbai): bendrieji statybos darbai: statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio) statyba ir montavimas, hidroizoliacija, apdailos darbai; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas, statinio šildymo ir vėdinimo inžinerinių sistemų įrengimas, statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas, statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas, procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas, statinio apsauginės signalizacijos inžinerinių sistemų įrengimas, gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas, statinių vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimo darbai; 2) 2 pirkimo objekto dalyje (Vaikų konsultacijų poliklinikos kapitalinio remonto darbai): bendrieji statybos darbai: žemės darbai (statybos sklypo reljefo sutvarkymas, pamatų, duobių, iškasų kasimas ir užpylimas); statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio) statyba ir montavimas, hidroizoliacija, stogų įrengimas, apdailos darbai; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas, statinio šildymo ir vėdinimo inžinerinių sistemų įrengimas, statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas, statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas, procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas, statinio apsauginės signalizacijos inžinerinių sistemų įrengimas, gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio įrengimo darbai. Kaip kvalifikacinius reikalavimus įrodantys dokumentai buvo nurodyti „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduoto atestato arba Teisės pripažinimo pažymos, suteikiančios teisę atlikti statinio statybos darbus tinkamai patvirtinta kopija, jei rangovas yra iš užsienio valstybės. Vietoj teisės pripažinimo pažymos užsienio rangovas gali pateikti valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui pateikto prašymo (su gavimo žyma, prašymo formą galima rasti adresu www.spsc.lt) išduoti Teisės pripažinimo pažymą kopiją. Pateikiama skaitmeninė dokumento kopija. Iki sutarties sudarymo užsienio rangovas turės pateikti Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą Teisės pripažinimo pažymos kopiją.
Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte buvo nurodyta, kad rangovas privalo turėti ne mažiau: 1) kaip 1 (vieną) nustatyta tvarka atestuotą statybos vadovą, arba statybos darbų specialistą, turintį teisę būti statybos vadovu, turintį ne mažesnę kaip 2 (dvejų) metų patirtį, vykdant ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, statybos vadovo pareigas. Šio reikalavimo atitikčiai turi būti siūlomas vienas specialistas. 2) kaip 1 (vieną) nustatyta tvarka atestuotą ypatingo statinio, priskiriamo negyvenamųjų pastatų grupei, statybos specialiųjų darbų vadovą, turintį ne mažesnę kaip 1 (vienerių) metų patirtį, vykdant statinio statybos specialiųjų darbų vadovo pareigas. Darbo sritys: statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo ir vėdinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas; priešgaisrinio vandentiekio įrengimas. Kaip kvalifikacinius reikalavimus pagrindžiantys dokumentai buvo nurodyti a) pateikiamas siūlomų specialistų sąrašas, kuriame nurodomas specialisto vardas, pavardė, numatomos funkcijos, duomenys apie profesinę darbo patirtį, specialisto turimi atestatai, atestato numeris, atestatą išdavusios įstaigos pavadinimas. Jei siūlomi specialistai nedirba rangovo įmonėje darbo sutarties pagrindu, pateikiamas kito dokumento, patvirtinančio specialisto sutikimą ir įsipareigojimą atlikti atitinkamus darbus, pasirašyto abiejų šalių, kopija. Pateikiama skaitmeninė dokumento kopija; b) pridedamos sąraše nurodytiems specialistams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų atestatų, o jei statybos vadovas arba specialiųjų statybos darbų vadovas yra iš užsienio valstybės, kilmės šalyje išduotų atestatų ar kitų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tinkamai patvirtintos kopijos. SPSC išduota statybos vadovo kvalifikacijos pripažinimo pažyma (jei statybos vadovas ar specialiųjų darbų vadovas užsienio pilietis ar užsienio kompanijos darbuotojas) turės būti pateikta iki pirkimo sutarties sudarymo. Pateikiamas skenuotas dokumentas elektroninėje formoje arba skaitmeninė dokumento kopija.
Statinių klasifikavimo STR 7 punkte nustatyta, kad negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, vienas tokių gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita) veterinarijos gydyklų pastatai (Statinių klasifikavimo STR 7.12 papunktis).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3. 6. 3 papunktyje esant nustatytam kvalifikacijos reikalavimui dėl teisės verstis veikla tiekėjui būti ypatingojo statinio statybos rangovu, pirkime suteikiama teisė dalyvauti tik tiekėjams, kurie turi atitinkamus kvalifikacijos atestatus ar teisės pripažinimo pažymas statinių kategorijoje „ypatingi statiniai“ visoje statinių grupėje „negyvenamieji pastatai“, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai nesuteikiama teisė dalyvauti tiekėjams, turintiems beveik identiškus kvalifikacijos atestatus su tam tikromis juose nurodytomis išimtimis dėl pogrupio „gydymo paskirties pastatai“. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, tokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą pareiškėja grindžia daugiau subjektyviais argumentais, o ne įtikinamais objektyviais įrodymais. Byloje išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus nenustatyta, kurios Sutarties sąlygos lemia kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą, nenustatytas sąsajumas su pirkimo objektu bei reikalavimų proporcingumas pirkimo objektui. Priešingai – teismui akivaizdu, kad Moters ir vaiko klinikos pastato, (duomenys neskelbtini), Vaikų ligų skyriaus kapitalinio remonto darbams atlikti nebuvo pagrįsta reikalauti dalyvauti tik tiekėjams, kurie turi atitinkamus kvalifikacijos atestatus ar teisės pripažinimo pažymas statinių kategorijoje „ypatingi statiniai“ visoje statinių grupėje „negyvenamieji pastatai“. To savo argumentais nepaneigė ir pareiškėja. Taigi darytina išvada, kad CVPA Sprendime pagrindė priimtą išvadą, kad pareiškėjos keliamas Kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams yra nepagrįstas, perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė 17 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėja skunde pateikia bendro pobūdžio teiginius dėl medžio konstrukcijos statybos ir montavimo darbus, jų nesusiedama su Pirkimo objektu, Pirkimo dokumentais ir techniniu projektu. Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad gipso kartono pertvarų įrengimas yra laikytinas medžio konstrukcijų darbais. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad tai nėra medžio konstrukcijų darbai, nes vertina darbų esmę, o ne formalų medžio detalių naudojimą. Taigi atsakovė skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad ir faktiškai įgyvendinant Projektą nebuvo atliekami darbai su medžio konstrukcijomis, nes medinės jungtys su gipso plokštėmis nėra medžio konstrukcijos. Vadinasi, vertinant šį reikalavimą teismas nenustatė, kurios Sutarties sąlygos lemia kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą, nenustatytas sąsajumas su pirkimo objektu bei reikalavimų proporcingumas pirkimo objektui. Taigi teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai Sprendime pripažino, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Nustatyti pažeidimai, teismo nuomone, neatitinka tiek VPĮ 47 straipsnio, tiek Metodikoje, tiek juos aiškinančioje teismų praktikoje suformuotų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principų (įskaitant proporcingumo, tiekėjų lygiateisiškumo) ir esminių gairių bei logikos / idėjos viešuose pirkimuose pasirinkti ne pačią aukščiausią įmanomą kvalifikaciją turintį tiekėją, o atrinkti bet kokį tiekėją, kuris turėtų teisę ir būtų iš esmės pajėgus vykdyti pirkimo sutartį, tuo skatinant kuo didesnę tiekėjų konkurenciją. Kitaip tariant, jeigu ginčo viešo pirkimo procedūros būtų ir toliau tęsiamos pagal Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 papunkčiuose įtvirtintą reikalavimą, tai pažeistų proporcingumo principą, užkirstų galimybę dalyvauti pirkime ženkliai didesniam tiekėjų skaičiui, galinčiam pasiūlyti atlikti realų perkančiosios organizacijos poreikį atitinkančius darbus už geriausią perkančiai organizacijai kainą, o tuo pačiu užkirstų galimybę perkančiajai organizacijai įsigyti pirkimo objektą kuo racionaliau bei ekonomiškiau.
Dėl LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 taikymo bylai teismas pažymi, jog šioje byloje LAT išaiškino, kad tiekėjams turi būti nustatomas konkretus kvalifikacijos reikalavimas. Šioje byloje, kaip jau minėta anksčiau, pažeidimas konstatuotas būtent dėl to, kad pareiškėja nenurodė pogrupio, t. y. nesukonkretino kvalifikacijos reikalavimo. Atsižvelgiant į tai atmestini pareiškėjos skunde dėstomi argumentai, jog LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 pateikti išaiškinimai dėl tiekėjams nustatytų kvalifikacijos reikalavimų nėra aktualūs.
Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai dėl SPSC statybos dalyviams išduodamų atestatų bylai nėra aktualūs, nes atsakovė nenustatė pažeidimo, susijusio su kvalifikaciją įrodančiu dokumentu, o pažeidimą, kuris kyla iš neteisingai suformuluotų kvalifikacijos reikalavimų.
Sprendimu CPVA pareiškėjai pritaikė finansinę korekciją ir liepė grąžinti 59 638,01 Eur, nes nustatė kelis pažeidimus, kuriuos teismas pripažino pagrįstais.
Vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Gairių dėl Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo taikyti ribojimo kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, taikytina 5 proc. pataisos norma. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte maksimali taikytina pataisos norma 25 proc.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas atviro konkurso būdu, kuris nebuvo reikšmingas ES vidaus rinkai ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo, nes juo nesidomėjo užsienio subjektai; pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, todėl konkurencija buvo; atmestų pasiūlymų nebuvo; pretenzijų nebuvo gauta.
Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatyti keli pažeidimai, susiję su aukščiau nurodytais Gairių punktais, taikoma 5 proc. finansinė korekcija nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės – 1 192 760 Eur. Sprendimu pareiškėja įpareigota grąžinti 59 638,01 Eur.
Pareiškėja skunde nurodė nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip formalūs ir menkaverčiai, neturintys jokio finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams, taip pat neturintys įtakos rangovų konkurencija. Pareiškėjos argumentai, kad dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, nepaneigia nustatyto pažeidimo ir nepatvirtina pažeidimo mažareikšmiškumo. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir iš pirmo žvilgsnio formalūs atrodantys viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, nustatyti pažeidimai nelaikytini formaliais ar mažareikšmiais. Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Kaip minėta, šiuo atveju dėl teisės aktų reikalavimus pažeidžiančių kvalifikacijos reikalavimų taip pat galėjo būti atgrasyti potencialūs tiekėjai nuo dalyvavimo konkurse, o ištaisyti šio trūkumo, kuomet įvykęs viešasis pirkimas ir pasirašyta sutartis su atrinktu pagal abstrakčius vertinimo kriterijus tiekėju, neįmanoma. Taip pat pastebėtina, kad pačios gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas. Be to, kaip minėta atsakovas koregavo taikytinos konkrečiu atveju finansinės korekcijos dydį, sumažindamas jį, atsižvelgus į tai, kai pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, pretenzijų ir pasiūlymų atmesta nebuvo. Dar labiau mažinti taikytiną korekcijos dydį teismas nemato pagrindo, nes nustatyti keli pažeidimai, pareiškėja buvo įspėta apie Pirkimo trūkumus, jų neištaisė.
Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pareiškėjos padaryti VPĮ nuostatų pažeidimai, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai neturėjo būti taikoma finansinė korekcija. Pažymėtina, jog pagal Gaires pareiškėjai taikoma mažiausia finansinė pataisa, kuri atitinka nustatytą padarytą pažeidimą. Be to, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju taikyta finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui. Darytina išvada, kad Sprendimas taikyti finansinę korekciją ir grąžinti 59 638,01 Eur yra teisėtas pagrįstas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teisinio pagrindo panaikinti sprendimu paskirtą finansinę korekciją remiantis pareiškėjos skundo argumentais ar kitais pagrindais, nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjos prašymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.