Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-1589-580/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2A-1589-580/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vidas Stankevičius, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rentol“, L. L.
Kategorijos
  • 2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1589-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15797-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rentol“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ ieškinį atsakovams L. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Rentol“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Monorento“ prašė solidariai iš atsakovų L. L. ir UAB „Rentol“ priteisti 19 292,23 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2017-02-06 pareiškimu atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimo 5 273,83 Eur, atsižvelgdamas į veiklos sąnaudas ir taikytą pelno mokestį, ir prašė toje dalyje bylą nutraukti. Nurodė, kad:

1.1. UAB „Monorento“ teikia statybinės įrangos nuomos paslaugas, klientams nuomojo iš UAB „Fasado pastoliai“ išnuomotus pastolius. Ieškovas 2013-03-04 sudarė darbo sutartį su L. L.. L. L. dirbo projektų vadovu, buvo atsakingas už klientų paiešką, sutarčių rengimą, kontaktų palaikymą. Atsakovas 2013 m. pabaigoje pranešė, kad įsteigė UAB „Rentol“, o faktiškai dirbti nustojo 2014 m. vasario mėn. 2013 m. rugpjūtį L. L. įsigijo UAB „Grenukas“ ir nuo tada pastebėta, kad mažėja pastolių nuomos užsakymų. Išanalizavus ieškovo elektroninį paštą išaiškėjo, kad užsakymų mažėjo dėl neteisėtų L. L. veiksmų – nesąžiningos konkurencijos;

1.2. ieškovo klientas AB „Panevėžio statybos trestas“ sumokėjo UAB „Rentol“ 8 728,56 Eur už pastolių nuomą. Nustatyta, kad L. L. 2013-09-02 klientui nusiuntė pataisytas sutartis dėl pastolių nuomos Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų ir (duomenys neskelbtini). buvusiems objektams, kuriose vietoje ieškovo sandorio šalimi nurodytas UAB „Grenukas“;

1.3. UAB „Inžinerinės idėjos“ 2013-08-08 kreipėsi ieškovo elektroniniu paštu dėl pastolių nuomos, atsakydamas L. L. nusiuntė UAB „Grenukas“ vardu sudarytus dokumentus – pastolių nuomos sutartį, perdavimo aktą, išankstinę sąskaitą, sandorio vertė turėjo būti 579,24 Eur;

1.4. tik pradėjęs veiklą UAB „Rentol“ neturėjo savo statybinės įrangos, kurią galėjo nuomoti. Ne visas L. L. elektroninis susirašinėjimas buvo atkurtas, bet buvo nustatyta, kad UAB „Rentol“ 2013 m. rugpjūtį-2014 m. vasarį gavo 9 984,43 Eur veiklos pajamų. Ieškovo vertinimu, pajamos gautos už UAB „Monorento“ pastolių nuomą ar kitą statybinę įrangą, kuri išnuomota nesąžiningai sudarius sutartis su potencialiais UAB „Monorento“ klientais. Šios pajamos yra negautos ieškovo pajamos;

1.5. su L. L. nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas, tačiau jis turėjo UAB „Monorento“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir ja pasinaudojęs, gavo naudą. Civilinėje byloje Nr. e2-3514-781/2016 ieškovas reikalauja žalos už 2013-08 mėn. – 2014-02-02 laikotarpį, o kitoje byloje už vėlesnį laikotarpį, nuo 2014-02-03. Nėra galimybės atskirti, kokius konkrečius žalos atsiradimą lėmusius veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų, todėl jiems taikytina solidarioji atsakomybė.

Atsiliepimas

2. Atsakovai prašė ieškinį palikti nenagrinėtą dėl ikiteisminės tvarkos nesilaikymo arba bylą nutraukti, o ją išnagrinėjus iš esmės, ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. L. L. nėra prisiėmęs įsipareigojimo nekonkuruoti ir toks draudimas pagal atsakovo pareigas negalėjo būti nustatytas. Ieškovas nepateikė komercinių paslapčių sąrašo bei įrodymų, kad L. L. buvo su juo supažindintas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tikėtinas pajamas, dėl kurių negavimo patyrė nuostolius. Ieškovo nuostolius galėtų sudaryti grynasis negautas pelnas, kuris nustatomas atėmus veiklos sąnaudas, pelno mokestį ar kitas išlaidas. Ieškovas, siekdamas, kad darbuotojas atlygintų žalą, turėjo pasinaudoti ikiteismine tvarka (DK 287 straipsnis). Nesutiko su solidaria atsakomybe;

2.2. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama susijusi civilinė byla Nr. e2-5725-640/2015, kurioje UAB „Fasado pastoliai“ iš UAB „Rentol“ reikalauja skolos už išnuomotus pastolius laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2015-09-03. Šioje byloje reikalaujama tų pačių negautų pajamų. Ieškovas neįrodė, kad pirkusios iš UAB „Rentol“ paslaugas bendrovės buvo ieškovo klientai, kad ieškovą siejo tęstiniai santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu, ieškovui atsisakius nuo dalies ieškinio, nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti 5 527,83 Eur nuostoliams atlyginti, kitoje dalyje ieškinį tenkino ir priteisė iš UAB „Rentol“ nuostoliams atlyginti 2 268,07 Eur, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2 268,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 358,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad:

3.1. UAB „Monorento“ ir L. L. 2013-03-04 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas L. L. nuo 2013-03-04 iki 2016-07-27 dirbo projektų vadovu. L. L. nuo 2013-07-11 buvo UAB „Grenukas“ vienintelis akcininkas, o nuo 2013-08-05 ir UAB „Grenukas“ direktorius. UAB „Grenukas“ pavadinimas 2013-09-17 pakeistas į UAB „Rentol“. L. L. 2013 m. pabaigoje pranešė ieškovui, jog yra įsteigęs UAB „Rentol“. Faktiškai dirbti UAB „Monorento“ L. L. nustojo 2014 m. vasario mėn., kuomet iš UAB „Fasado pastoliai“ UAB „Rentol“ išsinuomojo didelį kiekį fasadinių ir modulinių pastolių;

3.2. ieškovas su L. L. nebuvo pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, tačiau Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatytas įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo susitarimas. L. L. negalėjo savo naudai pasinaudoti komercine paslaptimi, kuri jam tapo žinoma dirbant UAB „Monorento“;

3.3. UAB „Rentol“ buvo įsteigta 2013-07-11, 2013-09-06 dirbo vienas darbuotojas, 2013-10-03 dirbo 3 darbuotojai, o 2014-02-05 dirbo 4 darbuotojai. UAB „Monorento“ 2012-01-01 – 2014-02-03 gavo pajamas už pastolius iš UAB „Irdaiva“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Docilis“, UAB „Cornis“ ir UAB „KVD Konsult“. UAB „Rentol“ 2013 m. rugpjūčio - 2014 m. sausio mėnesiais gavo lėšas (90 425,61 Lt) iš UAB „Inžinerinės idėjos“, UAB „Vasaros projektai“, UAB „APS grupė“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „EVP International“, UAB „Irdaiva“, D. B., UAB „Oro parametrai“, UAB „FOS LT“, UAB „Docilis“, UAB „KVD Konsult“, UAB „Cornis“. Labai tikėtina, kad lėšos gautos už pastolių nuomą;

3.4. atsakovas turėjo sutartis dėl pastolių nuomos – 2013-08-01 su UAB „Irdaiva“, 2013-08-19 su AB „Panevėžio statybos trestas“, 2013-08-19 su UAB „Inžinerinės idėjos“, 2013-08-23 su UAB „Vasaros projektai“, 2013-09-05 su UAB „FOS LT“, 2013-09-01 su UAB „Docilis“, 2013-10-01 su UAB „ KVD Konsult“, 2013-10-11 su UAB „Oro parametrai“, 2013-11-08 su UAB „Cornis“. Nepaneigta, kad pagal sutartis UAB „Rentol“ gavo pajamas už pastolių, kurie buvo ieškovo žinioje, nuomą. UAB „Rentol“ įsteigta tik 2013 m. liepos mėnesį ir labai mažai tikėtina, kad turėjo savo pastolių, iš kurių nuomos gavo reikšmingas pajamas. Pastolių įsigijimo dokumentai nepateikti. Civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 UAB „Rentol“, pateikė 2014-11-03, 2014-11-06, 2014-11-07, 2014-11-10, 2014-11-17, 2014-11-18, 2014-11-19 pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastolių įsigijimo, pagal kurias pastoliai įgyti vėliau;

3.5. L. L. susirašinėjimas 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), ypač su AB „Panevėžio statybos trestas“ rodo, kad jis pasinaudojo ieškovo klientais. AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Pastatų apdaila“, UAB „Irdaiva“, UAB „Cornis“, UAB „Oro parametrai“, UAB „FOS LT“ neturėjo nuolatinių bendradarbiavimo sutarčių dėl pastolių nuomos. Ieškovo sąskaitos apyvarta, kurioje nurodytos finansinės operacijos su UAB „Irdaiva“ (nuo 2012 m. rugsėjo mėn.), su AB „Panevėžio statybos trestas“ (nuo 2012 m. lapkričio mėn.), su UAB „Cornis“ (nuo 2013 m. gegužės mėn., UAB „Docilis“ (nuo 2013 m. gegužės mėn.), UAB „KVD Konsult“ (nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.) leidžia teigti, kad tos bendrovės nebuvo atsitiktiniai klientai. Atsakovas nepateikė pastolių perdavimo-priėmimo aktų pagal sutartis su UAB „Irdaiva“, UAB „Oro parametrai“, UAB „Vasaros projektai“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „KVD Konsult“, UAB „Inžinerinės idėjos“, UAB „FOS LT“, UAB „Cornis“ ir UAB „Docilis“. Prokuroro 2016-12-30 nutarime nurodyta, kad iš patalpų (duomenys neskelbtini), 2016 birželio mėn.13-14 d. buvo pavogti UAB „Rentol“ dokumentai, tačiau bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), procesiniuose dokumentuose nurodytas buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovai neteikė kasos knygos ir įmonės didžiosios buhalterinės knygos išrašų, kuriuose būtų duomenys apie atsiskaitymą už pastolių nuomą grynaisiais pinigais;

3.6. teismas pripažino, kad UAB „Rentol“, neturėdama jokios įrangos per trumpą laiką gavo reikšmingas pajamas iš klientų, kurie prieš tai buvo ieškovo klientai. Elektroninis susirašinėjimas iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. L. veikė nesąžiningai. UAB „Monorento“ pagal 2012-08-08 Pastolių nuomos sutartį turėjo pastolius. Informacija apie ieškovo klientus, darbuotojų kontaktus, kainodarą, nuolaidų sistemą bei panaši būtų nepripažinta komercine paslaptimi, tačiau teismas ją pripažino komercine paslaptimi pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnį ir CK 1.116 straipsnį;

3.7. teismas nenustatė, kad L. L. asmeniškai gavo naudą, todėl jo atžvilgiu ieškinys atmestas. UAB „Monorento“ pajamos iš pastolių nuomos nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. sudarė 19 292,23 Eur, grynasis pelnas po sąnaudų ir pelno mokesčio atskaičiavimo 14 018,40 Eur. UAB „Monorento“ 2012 m. gavo 21 027,86 Eur pajamų ir uždirbo 1 498,49 Eur (5 174 Lt) grynojo; 2013 m. gavo 45 835,56 Eur veiklos pajamų ir patyrė 17 321,88 Eur nuostolį; 2014 m. gavo 12 095 Eur pajamų ir patyrė 15 629 Eur nuostolį; 2015 m. gavo 9 568 Eur pajamų ir uždirbo 7 155 Eur pelno. Juridinio asmens negautas pajamas atspindi grynojo pelno marža, nustatoma iš pardavimo pajamų ir grynojo pelno santykio. Ieškovo grynojo pelno marža 2012 metais buvo 7,13 proc., 2013 ir 2014 m. neigiama, 2015 m. 74,78 proc. Vidutinė grynojo pelno marža 2012-2015 metais sudaro 20,48 proc. N. K. buvo UAB „Rentol“ direktoriumi, todėl iš jo gautos UAB „Rentol“ pajamos nesiejamos su ieškovo negautomis pajamomis. Teismas iš ieškovo grynojo pelno 14 018,40 Eur atėmė 21 proc. PVM ir gavo 11 074,54 Eur grynojo nuomos pelno po sąnaudų. Šią sumą daugino iš 20,48 proc. maržos ir tenkino reikalavimą 2 268,07 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

4. Ieškovas UAB „Monorento“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti. Priteisti iš atsakovo L. L. 14 018,40 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

4.1. sutinka su teismo sprendime konstatuotais faktais ir teismo teisiniu aplinkybių vertinimu dėl UAB „Rentol“ veiksmų. Su priteista nuostolių suma nesutinka, tačiau laiko, jog UAB „Rentol“ nemokus ir šios sprendimo dalies neginčija;

4.2. teismas pripažino, kad L. L. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, konstatavo visas civilinės atsakomybės sąlygas, to pakanka nuotoliams priteisti. Nebūtina, kad L. L. nesąžiningai konkuruodamas būtų gavęs realios naudos, nors tokią naudą būdamas UAB „Rentol“ vieninteliu akcininkų ir direktoriumi neabejotinai gavo. Pakanka nustatyti, kad dėl L. L. neteisėtų veiksmų UAB „Monorento“ negavo pajamų. Negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą, o kai prievolės dalių negalima nustatyti, taikoma solidarioji atsakomybė;

4.3. esant reikalavimui juridinio asmens UAB „Rentol“ atžvilgiu yra pagrindas ginčą nagrinėti teisme, todėl ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos solidariai buvusiam darbuotojui ir bendrovei buvo teiktas tiesiogiai teismui, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją;

4.4. teismas nenurodo, kokia praktika remiasi pasirinkdamas nuostolių apskaičiavimo būdą. Darant prielaidą, kad tokia nuostolių apskaičiavimo metodika galima, teismas pagal ją nuostolius skaičiuoja neteisingai. Ieškovas sutinka su 2012-2015 m. grynojo pelno marža - 20,48 proc., tačiau nesupranta, kodėl teismas grynąjį pelną skaičiuoja nuo 11 074,54 Eur (t. y. sumos atmetus sąnaudas ir mokesčius). Vadovaujantis teismo logika, ieškovo nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami nuo UAB „Rentol“ pardavimo pajamų 19 292,23 Eur ir grynojo pelno maržos 20,48 proc. santykio. Tokiu būdu priteistina suma būtų 3 951,05 Eur. Išskaičiuoti PVM nereikia, nes jį apima pardavimo pajamos. Teismas neteisingai skaičiuoja PVM. Reikia skaičiuoti: 14 018,40 grynasis pelnas – 2 432,96 PVM=11 585,44 grynasis pelnas;

4.5. pasirinkdamas tokį skaičiavimą teismas nesilaikė visiško nuostolių atlyginimo principo. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas. Ieškovas 2016-11-21 paaiškinimu ir 2017-03-17 pranešimu pateikė nuostolių paskaičiavimą, kurio atsakovai nepaneigė, todėl iš L. L. priteistina 14 018,40 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovai UAB „Rentol“ ir L. L. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5.1. ieškovas nuosekliai reikalavo priteisti žalą solidariai iš atsakovų, skaičiuojant UAB „Rentol“ gautą naudą ir neįrodinėjo, kad L. L. būtų atskirai gavęs naudos. Atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik tų asmenų atžvilgiu, kurie realiai gavo naudą iš neteisėtų veiksmų. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, todėl pareigą grąžinti pajamas turi jas gavęs asmuo;

5.2. sprendžiant dėl žalos negautų pajamų forma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas. Atsižvelgiama į oficialius juridinio asmens duomenis, juridinio asmens pardavimo pajamų ir grynojo pelno santykį, veiklos grynojo pelno maržą. Apelianto veiklos pelningumas 2012-2015 metais yra 20,48 proc. Ieškovas galėjo tikėtis gauti ne didesnį nei 20,48 proc. veiklos pajamų pelną;

5.3. UAB „Monorento“ neįrodinėjo, kad L. L. būtų informuotas apie standartizuotą pastolių kainodarą, klientus, jų atstovų kontaktus, taikomas nuolaidas. Ieškovas nepagrindė teiginio, kad tokia informacija sudaro komercinę paslaptį. Ieškovas nevedė mokymų ir neperdavė tokios informacijos L. L.. UAB „Monorento“ neįrodė, kad atsakovui buvo žinoma komercinę paslaptį sudaranti informacija.

Šalies argumentai

6. Atsakovas UAB „Rentol“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš UAB „Rentol“ priteista 2 268,07 Eur nuostolių ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodė, kad:

6.1. nepagrįstai konstatuotas pasinaudojimo komercine paslaptimi faktas. L. L. nebuvo informuotas apie standartizuotą pastolių kainodarą, jos klientus ir jų atstovų kontaktus, bei nuolaidas klientams. Ieškovas nepagrindė, jog tokia informacija sudaro komercinę paslaptį. Abejotina, ar ieškovas turėjo komercinę paslaptį;

6.2. L. L. yra asmeniškai sukaupęs praktinę darbo su statybinių pastolių nuoma patirtį, šią veiklą vykdo nuo 2005 metų. L. L. žinoma, kaip paskatinti pirkti statybos įrangos nuomos paslaugas. Dėl šių savybių jį ieškovas įdarbino;

6.3. nepagrįstai konstatuota, kad buvo UAB „Rentol“ ir UAB „Fasado pastoliai“ santykiai dėl statybinių pastolių nuomos. Ginčas, ar UAB „Fasado pastoliai“ perdavė įrangą UAB „Rentol“ nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-43-370/2018. Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos ribas ir turinį. Statybinių pastolių nuomos santykiai nepatenka į bylos dalyką ir nebuvo tiriami. Teismas pasisakė dėl UAB „Fasado pastoliai“ teisių ir pareigų, kuris nebuvo proceso dalyviu. UAB „Monorento“ neįrodė, kad atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiais pastoliais;

6.4. nepagrįstai nustatyta, kad AB „Panevėžio statybos trestas“; UAB „Inžinerinės idėjos“; UAB „Naujas fasadas“; UAB „Vasaros projektai“; UAB „APS grupė“; UAB „EVP International“; UAB „Irdaiva“; D. B.; N. K.; UAB „Oro parametrai“; UAB „FOS LT“; UAB „KVD Konsult“; UAB „Docilis“ ir UAB „Cornis“ yra ieškovo klientai. Teismas ignoravo patvirtinimus, kad jie nuomos paslaugas perka rinkos sąlygomis ir savęs nelaiko klientais. UAB „Monorento“ nebuvo suformavusi nuolatinių sutartinių santykių;

6.5. 2016-12-30 prokuroro nutarimas dėl vagystės yra oficialiu įrodymu, todėl nepagrįstu gali būti laikomas tik esant svariems, tiesioginiams įrodymais.

Atsiliepimas

7. Ieškovas UAB „Monorento“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

7.1. pats ūkio subjektas turi teisę spręsti, kokia informacija saugoma nuo trečiųjų asmenų. Nėra reikalavimo informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą. Tai, kad ieškovas nesupažindino L. L. su komercinių paslapčių sąrašu, neturi reikšmės. Ieškovė neskelbė klientų sąrašų bei sudaromų sutarčių sąlygų. Informacija apie klientus ir kainodarą, kurią turėjo L. L., atitinka komercinės paslapties požymius, nes jos pagrindu ieškovas sudarinėjo pastolių nuomos sutartis. Ieškovas patikėjo informaciją L. L. ir tikėjosi, kad šis, kaip lojalus darbuotojas, informaciją saugos;

7.2. ieškovo veiksmai buvo dvejopo pobūdžio: L. L. naudojosi klientų kontaktine informacija ir įrangos nuomos kainodara, o kai klientai kreipdavosi į jį kaip ieškovo atstovą, nuomojo pastolius UAB „Rentol“ vardu ir ėmė nuomos mokestį; pagal UAB „Rentol“ vardu sudarytas pastolių nuomos sutartis nuomojo ieškovui priklausančią įrangą. Ieškovas pateikė 2012-08-01 įrangos nuomos sutartį, kuri patvirtina, kad ieškovas buvo išsinuomavęs pastolius;

7.3. UAB „Rentol“ veiklos pradžioje negalėjo turėti didelio klientų skaičiaus, tačiau turėjo pakankamai, dalis jų sutapo su ieškovo klientais. UAB „Rentol“ įsigyti savo pastolius galėjo tik pagerėjus finansinei padėčiai, gavus pakankamai lėšų, pasinaudojus ieškovo pastolių įranga. Ieškovo veikla buvo intensyvi ir pelningai, kad tai Atsitiko dėl L. L. pastangų, neįrodyta;

7.4. civilinėje byloje Nr. e2-3514-781/2016 nuomos mokestį už pastolius prašoma priteisti nuo 2014-02-03, kai šioje byloje prašoma iki 2014-02-02 patirtos žalos. Skiriasi ieškinio pagrindas – nuoma ir nesąžininga konkurencija;

7.5. ieškovas 2016-11-21 pateikė UAB „Irdaiva“, UAB „Docilis“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „KVD konsult“, UAB „Cornis“, UAB „FOS LT“ paaiškinimus, kurie rodo, kad bendrovės buvo nuolatiniai ir potencialūs ieškovo klientai. Nors ieškovas ne su visais klientais turėjo nuomos sutartis, bet visi klientai kreipėsi į L. L. kaip į ieškovo atstovą. UAB „Rentol“ buvo neseniai įsteigta ir neturėjo savo įrangos, kurią galėjo nuomoti;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo priteista teismo paskaičiuota nesąžiningos konkurencijos veiksmais padaryta žala iš juridinio asmens, nustačius, kad šio juridinio asmens savininkas ir vadovas, dirbdamas tokia pat veikla užsiimančioje ieškovo įmonėje pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi, kurią sudarė klientai ir kainodara.

Žemesnės instancijos teismas

11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad UAB „Monorento“ ir L. L. 2013-03-04 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas L. L. dirbo projektų vadovu. L. L. nuo 2013-07-11 buvo UAB „Grenukas“ vienintelis akcininkas, o nuo 2013-08-05 ir UAB „Grenukas“ direktorius. UAB „Grenukas“ pavadinimas 2013-09-17 pakeistas į UAB „Rentol“. L. L. 2013 m. pabaigoje pranešė ieškovui, jog yra įsteigęs UAB „Rentol“. Faktiškai dirbti UAB „Monorento“ L. L. nustojo 2014 m. vasario mėn., kuomet iš UAB „Fasado pastoliai“ UAB „Rentol“ išsinuomojo didelį kiekį fasadinių ir modulinių pastolių. Ieškinyje skaičiuojami nuostoliai yra kildinami iš UAB „Rentol“ laikotarpiu nuo 2013-08-19 iki 2014-01-22 gautų pajamų iš galimų ieškovo klientų. Ginčo laikotarpiu L. L. buvo ieškovo projektų vadovas ir UAB „Rentol“ direktorius. Iki ginčo periodo L. L. UAB „Monorento“ dirbo apie pusę metų.

Dėl komercinės paslapties

12. CK 1.116 straipsnio 1 dalis (redakcija iki 2018-04-26 įstatymo Nr. XIII-1127) nurodo, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

13. Juridinio asmens atsakomybė kyla ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatytas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

14. Atsakovas UAB „Rentol“ apeliaciniu skundu ginčija, jog byloje nepagrįstai nustatytas komercinės paslapties buvimo faktas, kadangi nėra nustatyta, kad L. L. būtų informuotas apie standartizuotą UAB „Monorento“ pastolių kainodarą, klientus, jų atstovus ir taikomas nuolaidas. Ieškovas prašo komercine paslaptimi laikyti informaciją apie klientus ir kainodarą. Ieškinio pagrindu nurodoma aplinkybė, jog pasinaudodami ieškovo komercine paslaptimi atsakovai perviliojo ieškovo klientus, dėl ko ieškovas negavo pajamų, kurias galėjo gauti. Tiriant ir vertinant tokį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes turi būti išsiaiškinama, kokiais ieškovo klientais ir kokiu būdu atsakovai neteisėtai pasinaudojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 išaiškinta, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Dėl ieškovo elektroniniu paštu teiktų pasiūlymų

15. Ieškinyje neteisėtomis nurodytos veikos dalintinos į dvi atskiras grupes, išskiriant atsakovų santykius su AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Inžinerinės idėjos“ bei ieškinio 5 lape nurodytos įmonės bei fiziniai asmenys, kurie sumokėjo UAB „Rentol“ 9 984,43 Eur. Kadangi neteikta duomenų, jog UAB „Naujas fasadas“ buvo sudarę sutarčių su atsakovu, tai ši bendrovė neaptariama. Ieškovas nurodo, jog UAB „Rentol“ sutartys su klientais buvo sudarytos po to, kai klientai kreipėsi ieškovo naudojamu elektroniniu paštu. Prie ieškinio yra pridėti elektroniniai laiškai, kuriais susirašinėjo L. L. ir ieškovo klientai AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Inžinerinės idėjos“, UAB „Naujas fasadas“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad:

15.1. 2013-06-06 ieškovas su AB „Panevėžio statybos trestas“ sudarė perdavimo-priėmimo aktą dėl pastolių Radiškevičių rūmų objektui, 2013-06-30 pateikta PVM sąskaita faktūra. 2013-03-05 vyksta susirašinėjimas tarp L. L., veikiančio kaip ieškovo atstovas, bei AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovo dėl aliuminio bokštelio nuomos, 2013-03-21 dėl atskirų pastolių nuomos. 2013-08-05 – 08 susirašinėjama dėl pastolių nuomos Žemutinės pilies objektui, 2013-08-19 AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovas patvirtina 2013-08-05 komercinį pasiūlymą, 2013-08-19 laišku L. L. nurodo, kad turi perskaičiuoti pasiūlymą ir teikia tipinę sutartį su UAB „Monorento“ ir naują pasiūlymą. 2013-08-22 L. L., veikiantis kaip ieškovo atstovas, AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovei siunčia pasiūlymą dėl pastolių nuomos Ukmergės rajone. AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovas 2013-08-26 atsiunčia pasirašytą sutartį su UAB „Monorento“, į ką L. L. praneša, jos sutartis bus su kita įmone UAB „Grenukas“ ir nusiunčia rekvizitus. Susirašinėjimas, kuriuo pakeičiamas pastolių nuomotojas, vyksta iš ieškovo elektroninio pašto. 2013-09-13 L. L. pateikia sąskaitą už objektą (duomenys neskelbtini), pateiktos dvi sąskaitos 2013-09-11 už UAB „Grenukas“ ir 2013-09-30 už UAB „Rentol“. 2013-09-02 L. L. iš ieškovo elektroninio pašto AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovui siunčia komercinį pasiūlymą dėl pastolių nuomos objekte Valdovų rūmuose bei prideda sutarties su UAB „Grenukas“ projektą;

15.2. 2013-08-08 UAB „Inžinerinės idėjos“ elektroniniu laišku į UAB „Monorento“ paštą siunčia užklausimą dėl aikštelės nuomos. 2013-08-19 laišku L. L. siunčia sutarties su UAB „Grenukas“ projektą, o 2013-08-20 laišku siunčia perdavimo aktą ir išankstinę sąskaitą, nurodo, kad taikė 10 proc. nuolaidą;

15.3. 2013-09-04 UAB „Naujas fasadas“ teikia užklausą ieškovo paštu dėl komercinio pasiūlymo, atsakydamas L. L. teikia sutarties su UAB „Grenukas“ projektą. Kitas paklausimas pateiktas 2013-09-12.

16. Ieškovo pateiktas L. L. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas iš UAB „Monorento“ elektroninio pašto, kai klientai kreipėsi į ieškovą dėl komercinių pasiūlymų pateikimo, trims bendrovėms: AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Inžinerinės idėjos“ ir UAB „Naujas fasadas“ teikė sutartis su UAB „Grenukas“. Iš pirmųjų dviejų bendrovių gautas pajamas ieškovas prašo pripažinti jo nuostoliais šioje byloje. Įvertinus tai, kad abi įmonės kreipėsi į L. L., kaip UAB „Monorento“ atstovą ieškovo elektroniniu paštu, prašė sudaryti sutartinius santykius su ieškovu, o ne su UAB „Rentol“ (buv. UAB „Grenukas“), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas L. L. neteisėtai pasinaudojo ieškovo klientais. Atsakomybė pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie neteisėtais būdais įgyja informaciją, kuri yra komercinė paslaptis. L. L., dirbdamas ieškovo įmonėje, nuo 2013-08-05 buvo ir UAB „Grenukas“ direktorius. Kadangi užklausos buvo pateiktos ieškovo elektroniniu paštu, tai, atsakydamas į užklausas L. L. veikė kaip ieškovo darbuotojas. Ieškovui pateikti klientų pasiūlymai sudaryti sutartis laikytini ieškovo komercine paslaptimi. Šiuo atveju konstatuotinas abiejų atsakovų veiksmų neteisėtumas, kai veikdamas, kaip ieškovo atstovas, L. L. užsakymus perėmė, veikdamas, kaip UAB „Rentol“ atstovas.

17. Dėl kitų klientų ieškovas nepateikė elektroninių laiškų ar kokių nors kitų duomenų, kurie rodytų, jog ieškinio 5 lapo lentelėje išvardintos bendrovės į L. L. kreipėsi kaip į UAB „Monorento“ atstovą. Negalima pripažinti, kad su trimis anksčiau minėtomis įmonėmis užfiksuota praktika buvo taikoma ir bendraujant su kitais 10 lentelėje nurodytų užsakovų. Kadangi pirmuoju atveju buvo naudojamasi ieškovo elektroniniu paštu, tai ieškovas įprastai turėtų galimybę atkurti elektroninį susirašinėjimą. Pateikti įrodymai yra nepakankami nustatyti, jog kitų 10 asmenų užsakymai buvo pateikti UAB „Monorento“ elektroniniu paštu.

Dėl kitų ieškovo klientų

18. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo nurodomos įmonės gali būti laikomos ieškovo klientais. Paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Nustatant klientų perviliojimo faktą, turi būti įvertinta, ar tretieji asmenys gali būti laikomi ieškovo klientais. Ieškovas neturėjo klientų sąrašo, todėl ieškovo nurodomų įmonių, iš kurių gautas pajamas prašo priteisti ieškovas, buvimas ieškovo klientais turi būti įrodomas faktiniais duomenimis. Ieškovas 2016-11-21 paaiškinimuose teismui teikė dokumentus, jog UAB „Irdaiva“, UAB „Docilis“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „KVD Konsult“, UAB „Cornis“ ir UAB „FOS“ buvo ieškovo klientai. Pateikti duomenys rodo, jog UAB „Irdaiva“ apmokėjo 9 ieškovo sąskaitas už pastolių ir kitos įrangos nuomą įvairiuose objektuose, su ieškovu buvo pasirašiusi 2013-01-03 sutartį. UAB „Docilis“ 2013 m. nuomojosi pastolius Pumpėnų mokyklos objektui, su ieškovu buvo pasirašęs 2013-05-15 sutartį. AB „Panevėžio statybos trestas“ nuomojosi pastolius Valdovų rūmams ir Radiškevičių rūmams, su ieškovu buvo pasirašęs 2013-08-19 ir 2013-08-23 sutartis. UAB „KVD Konsult“ nuomojosi pastolius objektui (duomenys neskelbtini). UAB „Cornis“ nuomojosi pastolius objektams (duomenys neskelbtini). UAB „FOS“ nuomojosi drėgmės surinkėją. Atsakovai yra pateikę 5 įmonių paaiškinimus (t. 3, b. l. 84-88), jog šios įmonės neturėjo ilgalaikių bendradarbiavimo santykių ir nuomojo pastolius pagal pasiūlytą mažiausią kainą (UAB „Irdaiva“ 2016-11-03 raštas, AB „Panevėžio statybos trestas“ 2016-11-02 raštas, UAB „FOS“ raštas, UAB „Oro parametrai“ 2016-11-02 raštas, UAB „Cornis“ 2016-10-27 raštas). Įvertinus pateiktus įrodymus dėl ieškovo ir kitų atskirų įmonių komercinių santykių palaikymo matyti, jog tik su viena bendrove UAB „Irdaiva“ ieškovas turėjo dažnesnius ryšius, nuomojo įrangą keliems šios bendrovės objektams. Kitos įmonės, dėl kurių ieškovas teikė dokumentus 2016-11-21 paaiškinimuose, iš esmės nuomojo įrangą tik vienam vienam-dviem objektams, UAB „FOS“ nuomojo drėgmės surinkėją, o ne pastolius. Tokių santykių negalima laikyti pastoviais ryšiais, o įmonių – ieškovo klientais.

19. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sukaupęs kokią nors papildomą informaciją apie klientus – kontaktinius duomenis, nuolaidų ir bendradarbiavimo politiką, veiklos pristatymą ar panašiai. Ieškovas akcentuoja, jog L. L. UAB „Inžinerinės idėjos“ taikė 10 proc. nuolaidą. Vienkartinis nuolaidos siūlymas negali būti pripažįstamas verslo papročiu, bendradarbiavimo ypatybe ar panašiai. 10 proc. nuolaidos siūlymas, kai daromas užsakymas ilgesniam laikui ar didesnio masto nei įprasta, užsakymas yra dažna komercinė praktika. Nuolaidų politika gali būti vertinama kaip komercinė paslaptis, kai įmonė turi nustačiusi aiškius kriterijus, kokiu atveju siūlytina nuolaida – nuo kokios užsakymo sumos, nuomos trukmės, kelintą kartą sudarant sutartį ir pan.

20. Minimi argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinio 5 lape esančioje lentelėje pateikti asmenys, iš kurių UAB „Rentol“ gavo 9 984,43 Eur laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. vasario mėn., nelaikytini ieškovo klientais. Ieškovas nekaupė informacijos apie klientus tokiu būdu, kuris atitiktų komercinės paslapties sudėtį, kaip tai suprantama teismų praktikoje: kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Prieš tai aptartos įmonės AB „Panevėžio statybos trestas“ bei UAB „Inžinerinės idėjos“ pačios kreipėsi į UAB „Monorento“, o ne ieškovas šių įmonių ieškojo ar naudojosi anksčiau sužinotais kontaktiniais asmenimis. Pateikiant užklausimą, jokia komercinę paslaptį sudaranti informacija nebuvo panaudota. Turi būti nustatoma, jog komercinę paslaptį sudaranti informacija yra nevieša, tačiau vien tik įmonių pavadinimai nelaikoma nevieša informacija. Yra sudaryti vieši žinynai, kur įmonės klasifikuojamos pagal veiklos rūšis, todėl nėra sudėtinga sužinoti, kokios įmonės užsiima statybų veikla ir joms siūlyti pastolius.

21. Ieškiniu buvo prašoma nustatyti, jog 5 lape esančioje lentelėje nurodytos pajamos buvo gautos už UAB „Monorento“ pastolių nuomą ar kitą statybinę įrangą, kuri priklausė UAB „Fasado pastoliai“. Apylinkės teismas dėjo pastangas išsiaiškinti, kada UAB „Rentol“ įgijo pastolius, kuriuos galėjo nuomoti kitiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-18 nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti papildomus įrodymus, kur buvo saugomi ieškovo turimi pastoliai, o atsakovus įpareigojo pateikti pastolių perdavimo – priėmimo aktus pagal UAB „Grenukas“ ir UAB „Rentol“ sutartis, sudarytas su UAB „Irdaiva“, UAB „Oro parametrai“, UAB „Vasaros projektai“, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „KVD Konsult“, UAB „Inžinerinės idėjos“, UAB „FOS LT“, UAB „Cornis“ ir UAB „Docilis“. Atsakovai aiškino, kad dokumentai pavogti ir teikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017-11-10 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo informuojama apie Vilniaus apygardos prokuroro 2016-12-30 nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą dėl 2016-06-13-14 dinomis buvusios dokumentų vagystės iš UAB „Rentol“ komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, jog naudojo iš UAB „Fasadų pastoliai“ pagal 2012-08-08 pastolių nuomos sutartį Nr. 12-08-08/1 išnuomotus pastolius, kuriuos laikė aikštelėje (duomenys neskelbtini). Skundžiamame teismo sprendime, darant išvadą dėl atsakovų veikimo priešingai ieškovo interesams remiamasi tuo, jog UAB „Rentol“ buvo neseniai įsteigta, tikėtina tik 2014 m. antroje pusėje įsigijo savo pastolius, iki tol neturėjo pastolių. Aplinkybė, ar atsakovas UAB „Rentol“ nuomojo savo pastolius, ar UAB „Monorento“ pastolius, nėra reikšminga nustatant pažeidimo dėl komercinės paslapties neteisėto naudojimo sudėtį. Ieškinio pagrindu nurodyta žala, kuri buvo padaryta dėl ieškovo pastolių nuomos. Pastebėtina tai, jog nepaisant teismo pastangų, reali situacija dėl pastolių turėjimo nuosavybės ar nuomos teise nebuvo aiškiai nustatyta, nes teismui nebuvo pateikti tikslūs duomenys. Ieškovas aiškiai nepagrindė pastolių specifikacijos, jų priežiūros, išdavimo ir apskaitos tvarkos, o atsakovas aiškino apie pavogtus dokumentus. Atsakovo pateiktas Vilniaus apygardos prokuroro 2016-12-30 nutarimas patvirtina ne dokumentų pavogimo faktą, o faktą, jog buvo pateiktas pareiškimas policijai. Pagrįsta abejoti tokios aplinkybės realumu, nes sunku suprasti, kam gali būti naudinga vogti pastolių perdavimo-priėmimo aktus. Taip pat nėra pateikta paaiškinimo apie ieškovo iškeltą argumentą, jog UAB „Rentol“ veikė kitu adresu, nei buvo įvykdyta vagystė.

22. Apibendrinant daroma išvada, jog dirbdamas UAB „Monorento“ projektų vadovu atsakovas L. L. neteisėtai perdavė UAB „Rentol“ ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Inžinerinės idėjos“ ieškovui pateiktus komercinius pasiūlymus, o UAB „Rentol“, žinodama, jog gauna kito asmens komercinę paslaptį sudarančią informaciją, šia informacija pasinaudojo ir sudarė susitarimas dėl apslaugų teikimo, už kurių vykdymą gavo atlygį. Už suteiktas paslaugas AB „Panevėžio statybos trestas“ UAB „Rentol“ sumokėjo 8 728,56 Eur, o UAB „Inžinerinės idėjos“ – 579,24 Eur. Nustatydamas sumokėtas sumas teismas remiasi ieškinyje nurodytais skaičiavimais. Reikalavimas dėl 9 984,43 Eur iš kitų 10 asmenų gautų lėšų pripažinimo neteisėtai gautomis pajamomis atmetamas, nenustačius, jog buvo pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi.

Dėl atsakingų asmenų

23. Ieškinys pareikštas solidariai UAB „Rentol“ ir L. L.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį L. L. atžvilgiu atmetė, nurodęs, jog L. L. nėra gavęs naudos dėl neteisėtų veiksmų. Dėl šios sprendimo dalies ieškovas teikė apeliacinį skundą. CK 1.116 straipsnio numato, jog asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 išaiškinta, kad terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis tiek esamus (darbo sutartis bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta), tiek buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems yra išlikęs (pažeidimo metu buvo išlikęs) įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį. Periodas, už kurį ieškovas prašo priteisti žalą, sutampa su periodu, kai L. L. tiek formaliai, tiek ir faktiškai buvo ieškovo darbuotoju. Atsakovų argumentas, kad reikšdamas reikalavimą L. L. ieškovas nesinaudojo ikiteismine tvarka, yra nepagrįstas. L. L. darbo santykiai baigėsi 2014-02-02, ieškinys paduotas daugiau nei po dviejų metų nuo darbo santykių pabaigos. Dėl komercinės paslapties atskleidimo kyla civilinė, o ne darbuotojo atsakomybė, ikiteisminė tvarka pagal Darbo kodeksą netaikoma.

24. Dėl CK 1.116 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti nuostolius, kuriuos skaičiuoja iš atsakovo UAB „Rentol“ pagal sutartis su savo klientais gautų pajamų atimdamas nuomos sąnaudas ir pelno mokestį.

25. Teisės norma atsakomybės už negautas pajamas kilimo nesieja su aplinkybe, jog neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo turi iš to gauti naudos. Naudos faktorius yra aktualus, reiškiant ieškinį dėl nepagrįstu praturtėjimu gautos naudos priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 išaiškinta, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, todėl už tokių pajamų grąžinimą atsako jas gavęs asmuo. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi būti nustatyti.

26. Ieškinyje pateikiamas priteistinos sumos skaičiavimo būdas, kai remiamasi pažeidimą padariusio asmens gautomis pajamomis, kaip nepagrįstai įgytu turtu, o ne skaičiuojamos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, vertinant iš pervilioto kliento gautų pajamų sumažėjimą iki komercinės paslapties atskleidimo ir po atskleidimo. Žalos skaičiavimo būdas rodo, jog ieškiniu prašoma priteisti sumą, kurią sudaro nepagrįstas praturtėjimas. Pajamas iš pasinaudojimo ieškovui pateiktais komerciniais pasiūlymais gavo UAB „Rentol“. Nors L. L. ir UAB „Rentol“ akcininkas ir vadovas, tačiau esant nuostatai dėl juridinio asmens dalyvio ir akcinės bendrovės turto atskirumo, negalima dalyti išvados, jog L. L. gavo naudą dėl to, kad jo turima bendrovė gavo pajamų. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys turi būti tenkinamas tik atsakovo UAB „Rentol“, kaip pajamas gavusio asmens, atžvilgiu, yra teisinga. Ieškovo apeliacinis skundas dėl priteisimo iš L. L. atmetamas.

Dėl priteistinos sumos

27. Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijamas priteistos atlyginimo už neteisėtą veiką sumos dydis Pirmosios instancijos teismas nuostolių atlyginimą skaičiavo, taikydamas grynojo pelno maržą. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas L. L. atsakomybės klausimas. Sprendimo dalis dėl UAB „Rentol“ nėra apskųsta, todėl negali būti keičiama apeliacine tvarka nagrinėjant bylą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Anksčiau šioje nutartyje pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti L. L. atžvilgiu, priteistinos sumos dydžio tikrinimas sumos padidinimo linkme netenka prasmės ir yra negalimas. Atsakovo UAB „Rentol“ apeliaciniame skunde prašome pripažinti, jog pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau nėra teikiami argumentai dėl paskaičiuoto nuostolių dydžio. Anksčiau jau buvo konstatuota, kad atsakovas UAB „Rentol“, pasinaudodamas L. L. perduota ieškovo komercine paslaptimi sudarė susitarimus su trečiaisiais asmenimis, pagal kuriuos gavo 9 307,80 Eur pajamų.

28. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog padarytas pažeidimas gali būti siejamas su dalimi ieškovo nurodytų santykių su trečiais asmenimis, keičiasi dydis, nuo kurio skaičiuojama žala, todėl teismas turi patikrinti skaičiavimo dydį apeliacinių skundų ribose. Sutiktina, kad skaičiuojant nepagrįsto praturtėjimo dydį, tinkama skaičiuoti ieškovo pateikiamu būdu, iš atsakovo gautų pajamų atmetant galimas veiklos sąnaudas ir mokesčiu (t. 3, 92 l.). Apskaičiuojant nepagrįsto praturtėjimo dydį nėra reikalo remtis ieškovo grynojo pelno marža, nes įrodinėtina aplinkybe yra atsakovo grynųjų pajamų nustatymas. Proporcingai skaičiuojant nuomos sąnaudas ir mokesčius, tenkančius 9 307,80 Eur sumai, suma, kuri gali būti laikoma atsakovo UAB „Rentol“ nepagrįstu praturtėjimu būtų didesnė, nei priteista teismo sprendimu. Kadangi apeliacine tvarka nėra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria atmesta kita atsakovui UAB „Rentol“ pareikšto reikalavimo dalis, tai apeliacine tvarka priteistinas dydis negali būti didinamas.

29. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. 87. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių. Byloje akivaizdu, jog atsakovas tiesiogiai pasinaudojo komercine paslaptimi, tiesiogiai sudarydamas sutartis, kurias galėjo sudaryti ieškovas.

30. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2742-781/2017 pagal ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovui UAB „Rentol“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti išnuomotą įrangą nustatyta, kad 2014-02-03 tarp UAB „Fasado pastoliai“ ir UAB „Rentol“ sudaryta žodinė pastolių nuomos sutartis. Tai patvirtina 2014-02-03 tarp šalių pasirašyti pastolių perdavimo aktai, pagal kuriuos ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė ginčo pastolius.

31. Apibendrinant, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo UAB „Monorento“ ir atsakovo UAB „Rentol“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė