- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- ATP-1292-594/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00302-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties D. E. administracinio teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi tenkintas D. E. skundas dėl Marijampolės AVPK Šakių r. PK 2014-05-23 nutarimo Nr. 91N-12657336-14, kuriuo D. E. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kalbėjo mobiliuoju telefonu, nenaudodamas laisvų rankų įrangos, tai yra telefoną laikė rankoje – nutarimas panaikintas ir administracinio pažeidimo byla nutraukta, nenustačius ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo įvykio.
Šalies argumentai
Marijampolės AVPK Šakių r. PK apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-10-23 Šakių rajono apylinkės teismo priimtą nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-8-876/2014 ir paskirti D. E. nuobaudą numatytą sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad su nutartyje išdėstytais argumentais nesutinka, nes mano, kad D. E. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita surinkta byloje medžiaga. Taip pat cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N444-2786/2010, kurioje nurodyta, kad „tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, <...> administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali kelti įvairias versijas. <...> Tai kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti.“ Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai kad J. E. yra D. E. tėvas, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat teismas nesvarstė galimybės, kad asmuo galėjo naudotis papildymo kortele. Institucija skunde atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai pareigūnų parodymus vertino kritiškai, kadangi jų parodymai buvo nuoseklūs, logiški, sutapo tarpusavyje bei byloje nėra objektyvių duomenų, kad šie policijos pareigūnai galėtų būti šališki.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
D. E. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą – draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Marijampolės AVPK Šakių r. PK nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę kalbėjo mobiliuoju telefonu, nenaudodamas laisvų rankų įrangos, tai yra telefoną laikė rankoje ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 ¹ str. 2 d.. Priimdamas ginčijamą nutartį, tenkinant D. E. skundą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, vadovavosi teisėtumo ir objektyvumo principais, išanalizavo ir tinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados bei išnaudojęs visas įrodinėjimo galimybes padarė faktines aplinkybes atitinkančią išvadą.
Apeliaciniame skunde nutarimą priėmusi institucija vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėje byloje Nr. N444-2786/2010, kurioje LVAT nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjimo metu nekėlė jokių kitų įvykio versijų, savo paaiškinimuose buvo nuoseklus, todėl pirmos instancijos teismas patikrino ir įvertino faktines įvykio aplinkybes, rinkdamas įrodymus buvo aktyvus ir išnaudojo visas galimybes. Pirmos instancijos teisme apklausti liudytojais pareigūnai V. J. ir A. G., panašiai kaip ir tarnybiniuose pranešimuose, tvirtino, kad D. E. matė naudojantis telefonu, tačiau šiuos jų parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje surinkta nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojais apklaustų pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, tačiau pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių įvykio aplinkybėms nustatyti ir įrodyti - šioje byloje netgi neužfiksuota, kad D. E. telefoną turėjo, koks tai telefonas, jo abonentinis numeris. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. E. abonementų neturi, jo tėvui J. E. priklausančiame abonemente įvykio metu įeinančių ir išeinančių skambučių neužfiksuota. Liudytoju apklaustas J. E. patvirtino, kad D. E. telefonu vairuodamas automobilį nekalbėjo. J. E. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, nors jis ir yra asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn tėvas, tačiau sutiko duoti teisme parodymus ir juo netikėti nėra jokio pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendimo grįsti įrodymais paremtais prielaidomis negalima, todėl byloje nesant jokių objektyvių duomenų, tokios galimybės, kad D. E. galėjo naudoti papildymo kortele, pirmos instancijos teismas pagrįstai nevertino. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išnaudojo visas įrodinėjimo galimybes, nutartyje padarytos išvados grindžiamos iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais įrodymais, kurie tarpusavyje palyginti ir tiek atskirai, tiek kaip visuma įvertinti, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nepašalintos abejonės dėl D. E. veiksmų priešingumo teisei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą ir vadovaudamasis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą pagal ATPK 124¹ str. 2 d. D. E. atžvilgiu, pagrįstai nutraukė, kaip nesant teisės pažeidimo įvykio, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.