Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. E., teismo posėdyje išnagrinėjusi D. E. skundą dėl Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo D. E. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimu D. E. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda už tai, kad jis 2014 m. gegužės 20 d. vairuodamas transporto priemonę kalbėjo mobiliuoju telefonu, nenaudodamas laisvų rankų įrangos, tai yra telefoną laikė rankoje.

Teismo posėdžio metu Šakių rajono policijos komisariato atstovas Gintautas Vedegys paaiškino, kad 2014-05-20 buvo surašytas protokolas pagal APK 124 str. 2 d. už tai, kad naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir tuo pažeidė kelių eismo taisykles. Paskirta nuobauda 150 Lt. Kelių eismo taisyklės draudžia laikyti rankose telefoną, kada automobilio variklis yra įjungtas. Tai numato kelių eismo taisyklių 20 punktas. Iš surinktos medžiagos matosi, kad byla atitinka keliamus reikalavimus ir priimtas nutarimas yra pagrįstas. Jeigu rankose laiko telefoną, tai vadinasi naudojasi ir vairuoti negalima. Tam yra numatyta laisvų rankų įranga. Vairuodamas asmuo kalbėjo telefonu, už tai ir surašė protokolą.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo D. E. nurodė, kad tuo metu važiavo į Jurbarką ir prieš mišką matė, kad stovi patrulių automobilis. Jis visą laiką laikė pasidėjęs ranką. Kai pravažiavo, policijos pareigūnai jį pradėjo vytis ir sustabdę pasakė, kad jis naudojosi telefonu. Jis pareigūnams pasakė, kad nekabėjo ir jeigu netiki, tai gali patikrinti telefoną. Jis telefonu nekalbėjo ir rankoje nelaikė telefono. Kodėl pareigūnams atrodė, kad jis laiko telefoną, jis nežino. Kai policijos pareigūnai sustabdė, jis telefono rankose nelaikė, jis buvo padėtas. Surašant protokolą jis raštiškai nepateikė aplinkybių apie kurias dabar kalba, nes jo niekas neprašė pateikti raštu. Jis turi vienintelį telefono abonentą, kuriuo jis naudojasi. Negali paaiškinti, kodėl policijos pareigūnams pasirodė, kad jis kalbėjo telefonu.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. nurodė, kad jie dirbdami Šakių miesto apvažiavime kartu su G., pastebėjo atvažiuojant automobilį, kurio vairuotojas kalbėjo telefonu. Pasiviję sustabdė ir surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą. Matėsi, kad kalbėjo telefonu asmuo. Matėsi, kad telefonas yra rankoje. Kokiu abonementu kalbėjo, jis negali pasakyti. Nustatė tik iš matymo, kad asmuo rankoje laikė telefoną. Koks buvo atstumas, jis negali pasakyti, tačiau tikrai matėsi, kad žmogus kalbėjo telefonu. Vairą laikė viena ranka ir laikė rankose telefonu, jie matė akivaizdžiai tai. Matėsi pats telefono aparatas rankose, vairuotojas žiūrėjo į kelią ir jų nepastebėjo, tik kai pradėjo vytis, tada jis nuleido ranką ir po kiek laiko juos pastebėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. nurodė, kad dirbant nustatytam maršrute buvo pastebėtas automobilis, kurio vairuotojas naudojosi ir kalbėjo mobiliu telefonu. Pasivijus sustabdė ir surašytas protokolas. Jis laikė kairėje rankoje telefoną ir kalbėjo, jis matė, kai laikė telefoną rankoje. Abonemento nenustatė, iš kurio kalbėjo E.. Žmogus gali telefonų turėti ir daugiau, ir paduoti bet kurį. Surašant protokolą asmuo nieko neaiškino ir buvo labai nemandagus, buvo labai nepatenkintas, kad buvo sustabdytas. Jam buvo pasiūlyta paaiškinti visas aplinkybes, bet nesutiko. Jie stovėjo įvažiavime prie miško, tuo metu daugiau mašinų nevažiavo. Asmuo pasiūlė patikrinti telefoną, kuriuo kalbėjo, tačiau netikrino, nes asmuo gali turėti ir daugiau telefonų.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. E. nurodė, kad telefonu niekas nekalbėjo. Jis su sūnumi buvo Jurbarke ir važiavo namo į Vilkaviškį. Užvažiavo į priekį jų policija, sustabdė ir pasakė, kad kalbėjo telefonu. Sūnus tikrai nekalbėjo telefonu. Nežino, kodėl policijai pasirodė, kad asmuo kalbėjo telefonu. Telefonas buvo padėtas automobilyje ant lentynėlės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. D. E. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad vairuodamas transporto priemonė kalbėjo mobiliuoju telefonu, tai yra laikė telefoną rankoje.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir D. E. apklausos, atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigė patį įvykį.

Teismas susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog D. E. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismo posėdžio metu buvo apklausti policijos pareigūnai A. G., V. J., kurie nuosekliai teigė, jog jie matė, kaip asmuo kalbėjo telefonu, laikė ranką prie ausies. Abu pareigūnai nurodė, kad jie padarytą pažeidimą grindžia tik savo matymu. Teismas mano, kad pareigūnai neturi suinteresuotumo asmeniui inkriminuoti nepadaryto pažeidimo, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad policijos pareigūnai galėjo žmogiškai klysti. Suprantama, kad pareigūnai galėjo suklysti, nes žiūrint į pravažiuojantį automobilį yra pakankamai paprasta nesuprasti, ar asmuo laikė telefoną, ar tik buvo parėmęs galvą. Tam, kad aplinkybės būtų nustatytos objektyviai, pareigūnai privalo imtis priemonių joms nustatyti, o ne tik remtis subjektyviu matymu, ar nepagrįstomis prielaidomis. Šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis buvo pasirėmęs ranka galvą, ir šis jo veiksmas akivaizdžiai galėjo suklaidinti pareigūnus. Taip pat teismas mano, kad policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių galimam pažeidimo padarymo nustatymui. Kaip nurodė pats atsakomybėn traukiamas D. E., jį sustabdžiusiems pareigūnams asmuo pasiūlė apžiūrėti jo telefoną, nustatyti, kad juo nebuvo kalbėta. Tuo tarpu patys pareigūnai atsisakė tai daryti, pasiremdami prielaida, kad asmuo gali turėti ir kitų telefonų. Tai parodo, kad pareigūnai nesiimdami priemonių nustatyti asmens naudojamo telefono numerio, iš karto pasirėmė prielaida, kad asmuo galbūt turi ir kitų telefonų, tokiu būdu neišnaudojo visų įmanomų būdų pažeidimo aplinkybėms nustatyti. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas J. E., kad automobilyje kartu važiavo nurodomas liudytojas, tačiau pareigūnai taip pat neišnaudojo galimybės nedelsiant apklausti liudytoją bei užfiksuoti jo parodymus. Teismas sutinka su prielaida, kad asmuo gali turėti keletą telefonų, tačiau pareigūnai sustabdę automobilį, kurį vairuoja asmuo galimai padaręs pažeidimą, turi galimybes ir pareigą apžiūrėti automobilį, rastus telefonus, nustatant įvykio aplinkybes. Tuo tarpu šiuo atveju pareigūnai inkriminuodami pažeidimą pasirėmė tik savo matymu, bei nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo. Teismas laiko, jog policijos pareigūnai duoti parodymai nėra patvirtinti kita bylos medžiaga, jie yra subjektyvūs ir paremti tik policijos matymu, todėl teismas negali jais vadovaudamasis patraukti D. E. atsakomybėn pagal ATPK 124 ¹ str. 2d.

Byloje buvo gauta informacija iš telekomunikacijų tinklų, kur nurodoma, kad D. E. abonementų neturi, iš asmens nurodyto telefono abonemento išrašo matyti, kad įvykio metu kalbėta nebuvo. Neturint duomenų, kurie leistų manyti, kad asmuo naudojasi kitais telefonų numeriais, teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai nepatvirtina liudytojų parodymų, išanalizavęs, nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie patvirtintų arba išsklaidytų abejones dėl D. E. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 124¹ str. 2 d. nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

D. E. skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2014 m. gegužės 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. E. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. nutraukti, nenustačius jo veikoje minėto administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.

Nuorašas tikras.