Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S. G. 148,64 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas vykdo daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimą, tarp jų ir namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovės tėvas A. G. nuomos teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo išnuomojęs trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė atsakovė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, kaip mirusiojo įpėdinės, skolą, susidariusią už namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, teiktas laikotarpyje nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 11 d. tarp ieškovo ir A. G. buvo sudaryta bendro naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią A. G. buvo įsipareigojęs ieškovui mokėti už tiekiamas paslaugas bei per 10 dienų informuoti apie gyventojų skaičiaus bute pasikeitimą. Atsakovei perėjo A. G. teisės ir pareigos likusiam nuomos terminui, įskaitant ir pareigą pagal paslaugų teikimo sutartį laiku informuoti ieškovą apie dėl A. G. mirties sumažėjusį gyventojų skaičių nuomojamame bute. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad po A. G. mirties susidariusią skolą už butą turi mokėti buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovei negali kilti pareigos dėl socialinio būsto nuomos, nes ji nėra įrašyta į sąrašą asmenų, turinčių teisę nuomotis socialinį būstą. Be to, atsakovė niekada negyveno A. G. nuomojamame bute, ji deklaravusi kitą gyvenamąją vietą, o ieškovas pranešimus dėl mokesčio mokėjimo ir skolos siuntė būtent į A. G. nuomojamą butą. Nuomos sutartis turėjo būti pasibaigusi ir vienu iš joje numatytų pagrindų, t. y., nuomininkui nemokant daugiau kaip tris mėnesius nuomos mokesčio. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buto savininkė, o ne atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai rūpintis turtu. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu sutiko, nurodė iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir ieškovas. Taip pat nurodė, kad A. G. išnuomotas butas nėra socialinis, todėl jo nuoma reglamentuojama pagal bendrąsias nuomos santykiams taikytinas normas, kas reiškia, jog nuomininko pareigos yra paveldimos. Atsakovė, žinodama, jog tėvas nuomojasi savivaldybės būstą, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga bei inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad savivaldybės būsto (lygiai taip pat kaip ir socialinio būsto) nuomos sutarties sudarymas ir galiojimas yra nulemti konkretaus nuomininko (bei kartu su juo nuomojamame būste gyvenančių šeimos narių) asmeninių savybių. Tuo atveju, kai nuomininkas (bei kartu su juo gyvenę šeimos nariai) miršta, nuomininko įpėdinis ar/ir nuomotojas neturi teisės reikalauti tęsti nuomos santykių, nes įpėdinis neatitinka tų savybių, kurios yra būtinos savivaldybės (ar socialinio) būsto nuomos sutarčiai sudaryti (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-378-560/2012). Aplinkybė, kad savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymas siejamas tik su konkrečius įstatymo kriterijus atitinkančiu asmeniu, leidžia daryti išvadą, kad nuomininko teisė į savivaldybės būstą yra turtinė teisė, susijusi išimtinai su nuomininko asmeniu, todėl negali būti paveldima (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), lygiai tai pat kaip ir nuomos teisė į socialinį būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-289/2008). Tokiu atveju vienas iš savivaldybės būsto nuomos sutarties pasibaigimo atvejų yra nuomininko (ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių) mirtis, kadangi ši sutartinė prievolė yra neatsiejamai susijusi su nuomininko asmeniu (CK 6.128 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės būsto nuomininkui mirus, pastarojo artimoji giminaitė (dukra), kuri kartu su juo negyveno, nebuvo įgijusi nuomininko teisių ir pareigų, bei negalėjo jų paveldėti, kaip susijusių išimtinai su nuomininko asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis, 6.494 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju nuo nuomininko mirties momento nuomos sutartis yra laikoma pasibaigusia, kas reiškia, jog jo paveldėtojai negalėjo kilti jokių pareigų ar/ir teisių iš nuomos sutarties, įskaitant ir pareigą mokėti už namo, kuriame yra butas, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas ar teisę tęsti nuomos santykius/juos nutraukti. Su nuomininko turto paveldėtoja nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis ir/ar jos pakeitimas, kuriose pastaroji būtų įsipareigojusi mokėti (už buto savininką) išlaidas, patirtas dėl namo, kuriame yra butas, bendrosios dalinės nuosavybės administravimą tiesiogiai paslaugas teikiančiai bendrovei (ieškovui).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.Teismo nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos, įtvirtinančios, jog įgyti teisę į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą gali tik specialius reikalavimus atitinkantys asmenys, netaikytinos, kadangi ginčo butas nėra ir nuomos laikotarpiu nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį, tačiau socialiniam nepriskirtiną, būstą nuomojantiems asmenims specialieji reikalavimai nėra taikomi. Nuomininko mirties atvejo nuomos santykius reglamentuojantis Susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo neaptarė, vadinasi pagal CK 6.494 str. 4 d. iš nuomos sutarties kylantys įsipareigojimai perėjo įpėdinei. Teismas taip pat nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-378-560/2012, kadangi šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamos visai skirtingos faktinės aplinkybės. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu yra pilnai atsiskaityta A. G. mirties dienai, tuo tarpu nuomininko nesinaudojimas išnuomotu butu ir mokesčių nemokėjimas dėl nuomininko mirties negali būti pripažintas netinkamu sutartinių nuostatų vykdymu. Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu (CK 6.128 str.), todėl, mirus pagrindiniam nuomininkui A. G., nuomos santykiai pasibaigė. Kadangi nebuvo įpėdinio valios perimti nuomininko teises ir pareigas likusiam nuomos terminui, o nuomos sutarties su velioniu A. G. sudarymas buvo nulemtas jo asmeninių savybių, kurių paveldėtoja neatitiko, todėl CK 6.494 str. 4 d. nustatyta tvarka mirusio nuomininko teisės ir pareigos atsakovei neperėjo. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad jokių skolų ieškovui A. G. mirties dienai, t.y. (duomenys neskelbtini), nėra. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės už administravimo ir komunalinių paslaugų teikimą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. Byloje nėra pateikta duomenų, jog po A. G. mirties buvo mokamas buto nuomos mokestis, todėl, būdamas atidus ir rūpestingas, negaudamas nuomos mokesčio už butą, apeliantas turėjo pats būti aktyvus ir domėtis savo turtu. Apeliacinį skundą pateikė tik trečiasis asmuo, turintis įstatyme įtvirtintą pareigą rūpintis savo turtu, tuo tarpu pats ieškovas su teismo sprendimu iš esmės sutinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, jog nuomos sutartis negali būti paveldima. Paveldėjimo samprata ir paveldimų teisių sąrašas apibrėžti CK 5.1 straipsnyje: paveldėjimo dalyku gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Įstatyme neįtvirtinta išsamaus paveldimų teisių sąrašo ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reglamentavimo ypatumus.Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir savo poziciją grindžia CK 6.494 str. 4 d. norma, kurioje nustatyta, kad kai nuomininkas – fizinis asmuo, išsinuomojęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008 konstatavo, kad CK XXVIII skyriaus (,,Nuoma“) normos yra bendrosios nuomos teisinių santykių normos, gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka) reglamentuoti CK XXXI skyriuje (,,Gyvenamosios patalpos nuoma“), kurio normos CK XXVIII skyriaus atžvilgiu yra specialiosios. Pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles specialiosios teisės normos turi prioritetą prieš bendrąsias, bendrosios teisės normos teisinių santykių reguliavimui taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja specialiosios teisės normos. Savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų (savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių) patalpų nuomos sąlygas ir tvarką savo ruožtu nustato specialus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas (2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1188 redakcija). Taigi, CK 6.494 str. 4 d. norma dėl nuomininko teisių perėjimo įpėdiniui savivaldybei priklausančio būsto nuomos sutarčiai galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu aptarti specialūs įstatymai šio klausimo nereglamentuotų kitaip.Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. lapkričio 26 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. G. sudarė būsto nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkui buvo išnuomotas savivaldybės būstas. Pagrindinio nuomininko mirties įtaka gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai apibrėžta CK 6.602 str. 2 d.: nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tokiu atveju nuomos sutarties šalimi pripažįstamas mirusio nuomininko šeimos narys. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje padarė išvadą, kad mirus savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalimi buvusiam nuomininkui kartu gyvenę šeimos nariai ar buvę šeimos nariai išsaugo savo turėtas teises į gyvenamąją patalpą; mirusio nuomininko teises perimti (tapti nuomos sutarties šalimi) gali tik kartu gyvenęs šeimos narys ar buvęs šeimos narys laikydamasis CK 6.602 straipsnyje nustatytos tvarkos. Šiuo atveju atsakovė kartu su mirusiuoju negyveno, po tėvo mirties ji nepareiškė noro perimti nuomos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog mirus nuomininkui ir butui nesant socialiniam būstui, atsakovei negyvenant minėtame bute, mirusiojo šeimos nariai, šiuo konkrečiu atveju – atsakovė, neturėjo teisės paveldėti nuomininko teisių ir pareigų. Todėl nuomos sutartis laikoma pasibaigusia nuo nuomininko mirties momento.Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią už ieškovo teikiamas paslaugas nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), t.y., ieškovo prašoma priteisti skola susidarė jau mirus nuomininkui. Mirus A. G. ir atsakovei negyvenant minėtame bute, ieškovo prašymas priteisti susidariusią skolą laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus, iš trečiojo asmens atsakovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atsakovės S. G. naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.