Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-364-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-05
Bylos Nr.: e2S-364-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00799-2025-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: L. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-364-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00799-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4; 3.3.1.14; 3.3.2.6.3; 3.3.2.5; 3.3.2.7 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo dydžio ir tvarkos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo tarp skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir nepilnamečių vaikų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Alytaus mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų tėvu L. B.; 2) priteisti iš L. N. nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 3 d., nepilnamečiams N. B. ir R. B. po 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko tėvo sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant vaikų tėvą L. B.i šlaikymo lėšas valdyti uzufrukto teise, skiriant jas nepilnamečių vaikų kasdieninių poreikių tenkinimui; 3) nustatyti skyriumi gyvenančios motinos L. N. ir nepilnamečių vaikų N. B. ir R. B. tokią bendravimo tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje; 4) siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų N. B. ir R. B. poreikius turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečių vaikų N. B. ir R. B. laikinąją gyvenamąją vietą su vaikų tėvu – L. B., tėvo gyvenamojoje vietoje, bei priteisti po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą N. B. ir R. B. iš L. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos teismui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Taip pat taikyti laikinąją nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką, t. y. vaikai kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.) gyvena motinos gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui L. B. septynių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė konkrečios datos nuo kada prašoma priteisti išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiams vaikams. Ieškovas nepateikė išsamių duomenų – pažymos apie ieškovo ir atsakovės šeimos sudėtį. Ieškovas pateikė pažyma apie S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), deklaruotą gyvenamoji vietą, tačiau ieškinyje nėra paaiškinta ir nėra aišku kaip minėtas asmuo yra susijęs su šia byla ir kodėl teikiami šie duomenys į bylą. Teismas akcentavo, kad kartu su ieškiniu nepateikti duomenys apie atsakovės turtinę padėtį: gaunamą darbo užmokestį (jeigu dirba) ar kitų rūšių gaunamas pajamas/išmokas (vaiko pinigai, pašalpos ir kt.), jeigu nedirba – registraciją Užimtumo tarnyboje bei registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Nurodė ieškovui pateikti atsakovę charakterizuojančius duomenis (teistumai, baustumai administracine tvarka, ar atsakovė įrašyta/neįrašyta į Psichikos sveikatos centro įskaitą, jeigu dirba – darboviečių charakteristikos) ir pan., pateikti duomenis iš Psichikos sveikatos centro, ar ieškovas nėra/yra įrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio turinio nėra aišku ir nėra pateikta duomenų, kas šiuo metu (ieškovas ar atsakovė) gauna kiekvieną mėnesį valstybės teikiamas išmokas vaikams ir kas jomis disponuoja. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašo nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti laikiną vaikams išlaikymą, taikyti laikiną vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikų motinai draudžiama matytis ir bendrauti su vaikais, kad atsakovė žalingu elgesiu daro žalą vaikų vystymuisi, naudoja psichologinį ar fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, girtuokliauja, turi diagnozuotų ligų, kurios kliudytų tinkamai atlikti motinos pareigas, o taip pat, kad atsakovė neturi galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų tinkamas gyvenimo, buities, ugdymo, lavinimo, sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka jo turiniui nustatytų reikalavimų, todėl nustatė terminą pašalinti minėtus ieškinio trūkumus.

4. Ieškovas šalindamas 2025 m. kovo 6 d. nutartyje teismo nustatytus trūkumus, 2025 m. kovo 19 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, S. B. gimimo liudijimą, ieškovo medicininių dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad ieškovas nėra stebimas dėl psichikos ir priklausomybės ligų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartimi teismas ieškovo L. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais ir grąžino kartu su pateiktais priedais juos padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas šalindamas trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, medicinos dokumentų išrašą, patvirtinantį, kad jis stebimų dėl psichikos ligų pacientų tarpe neįrašytas bei ieškovo dukros S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą, tačiau kitų nutartyje nurodytų trūkumų dėl įrodymų pateikimo per teismo nustatytą terminą nepašalino, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas įvertinęs ieškovo patikslintame ieškinyje paaiškinimą, kad jis apie atsakovės šeimos sudėtį, taip pat atsakovės turtinę padėtį duomenų neturi, akcentavo, kad byloje ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas A. Z., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti: iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis. Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei jo atstovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų į kurias institucijas buvo kreiptasi dėl duomenų gavimo ir šios institucijos būtų atsisakiusios pateikti minėtus reikalaujamus duomenis pagal prašymą. Be to, ieškovas ar jo atstovas nepateikė ir teismui prašymo išreikalauti trūkstamus duomenis iš atitinkamų institucijų. Nurodė, kad visa tai laikytina ieškinio turiniui keliamų reikalavimų trūkumu. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė duomenų charakterizuojančių vaikų motiną, kurie būtini sprendžiant dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, nepašalindamas visų 2025 m. kovo 6 d. teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, todėl sprendė, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys laikomi nepaduotais ir grąžintini juos padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas L. B. prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3137-805/2025; 2) įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį ir nagrinėti bylą iš esmės; 3) siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikius turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant nepilnamečių vaikų N. B., gimusio (duomenys neskelbtini) , ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su vaikų tėvu – L. B., tėvo gyvenamojoje vietoje, bei priteisti po 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą N. B. ir R. B. iš L. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos teismui iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Taip pat taikyti laikinąją nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarką, t. y. vaikai kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.) gyvena motinos gyvenamojoje vietoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Skundžiama nutartimi teismas formaliai vertino ieškinio trūkumų šalinimą, visiškai neatsižvelgdamas į bylos pobūdį ir nepilnamečių vaikų interesą. Ieškovas aiškiai nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikė medicininius dokumentus, dukros gimimo liudijimą, taip pat paaiškino, kodėl neturi galimybės surinkti tam tikrų duomenų apie atsakovę. Teismas, neatsižvelgęs į šiuos argumentus, ieškinį grąžino ieškovui formaliais pagrindais.

8.2. Ieškovas pažymi, kad 2025 m. kovo 6 d. teismo nutartimi nustatytus trūkumus dalinai pašalino – pateikė dalį reikalaujamų rašytinių įrodymų, dėl kitų (nepašalintų trūkumų) ieškovas (patikslintame ieškinyje) pateikė paaiškinimą, kad neturi galimybės jų gauti, nes duomenys apie atsakovę yra jautrūs, jam neprieinami, o su atsakove nebendraujama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 2 dalimi, ieškovas gali prašyti teismo išreikalauti šiuos duomenis, tačiau ieškovas pats sprendžia, kokiais įrodymas grįs savo reikalavimus.

8.3. Vertina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie savo šeimos sudėtį. Ieškovas aiškiai nurodė, kad turi dar vieną nepilnametę dukrą ir šiuos duomenis pagrindė, pateikdamas į bylą dukros gimimo liudijimą. Teismas ignoravo šį faktą ir nepagrįstai nutartyje nurodė, jog tokie ieškovo pateikti duomenys yra nepakankami. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nepateikti duomenys, kas iš šalių šiuo metu gauna vaikų pinigus, tačiau ieškovas patikslintame ieškinyje aiškiai pažymėjo, kad išmokas vaikams gauna jis ir dalį jų perveda atsakovei. Mano, kad teismas savo iniciatyva gali išsireikalauti kitus duomenis iš SODROS apie vaikų pinigų mokėjimą.

8.4. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, kad ieškovas turėjo pareigą pateikti į bylą duomenis apie atsakovės pajamas, turimą turtą, teistumus, baustumus, registraciją sveikatos centruose ir kt. Mano, kad toks įpareigojimas pažeidžia CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Ieškovas neturi pareigos įrodinėti to, kas priklauso atsakovės pozicijai. Akcentuoja, kad teismai privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu, todėl vaikų interesai turi būti ginami ir užtikrinami operatyviai, neatsižvelgiant į procesinių dokumentų formalumus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

12. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – pirma reikėtų įvertinti, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kovo 6 d. nutartyje suformulavo ieškinio, gauto teisme 2025 m. kovo 3 d., trūkumus: 1) ieškinyje nurodyti konkrečią datą nuo kada prašoma priteisti išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiams vaikams; 2) pateikti pažymą apie ieškovo ir atsakovės šeimos sudėtį; 3) patikslinti ieškinyje S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ryšį su nagrinėjama byla; 4) pateikti duomenis apie atsakovės turtinę padėtį: gaunamą darbo užmokestį (jeigu dirba) ar kitų rūšių gaunamas pajamas/išmokas (vaiko pinigai, pašalpos ir kt.), jeigu nedirba – registraciją Užimtumo tarnyboje bei registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 5) pateikti atsakovę charakterizuojančius duomenis (teistumai, baustumai administracine tvarka, ar atsakovė įrašyta/neįrašyta į Psichikos sveikatos centro įskaitą, jeigu dirba – darboviečių charakteristikos) ir pan.; 6) pateikti duomenis iš Psichikos sveikatos centro, ar ieškovas nėra/yra įrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą; 7) pateikti ieškinyje paaiškinimą ir duomenis, kas šiuo metu (ieškovas ar atsakovė) gauna kiekvieną mėnesį valstybės teikiamas išmokas vaikams ir kas jomis disponuoja; 8) dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo, pateikti duomenis, patvirtinančių, kad vaikų motinai draudžiama matytis ir bendrauti su vaikais, kad atsakovė žalingu elgesiu daro žalą vaikų vystymuisi, naudoja psichologinį ar fizinį smurtą vaikų atžvilgiu, girtuokliauja, turi diagnozuotų ligų, kurios kliudytų tinkamai atlikti motinos pareigas, kad atsakovė neturi galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų tinkamas gyvenimo, buities, ugdymo, lavinimo, sveikatos priežiūros paslaugas.

15. Ieškovas 2025 m. kovo 14 d. pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, kuriame patikslino terminą, nuo kada prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Patikslintame ieškinyje nurodė: kad turi dar vieną išlaikytinę, t. y. dukrą S. B., kuri gyvena su savo motina; negali gauti duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, kadangi ieškovas su atsakove nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, ir tokie duomenys nėra viešai prieinami; vaikams išlaikyti valstybės skirtas pinigines lėšas gauna ieškovas į savo banko sąskaitą ir 1/2 dalį šių piniginių lėšų perduoda atsakovei, kadangi šalių vaikai pas ieškovą ir atsakovę gyvena po lygiai, t. y. po dvi savaites. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro medicininių dokumentų išrašą apie ieškovą ir dukters S. B. gimimo liudijimą.

16. Pirmosios instancijos teismui įvertinus, kad ieškovas nepašalino trūkumų, teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį formaliais pagrindais, neatsižvelgęs į šeimos bylose dominuojanti vaiko teisių užtikrinimą bei tai, kad teismo reikalaujami nurodyti duomenys apie atsakovę, jos turtinę padėtį, teistumą, charakteristiką ir kt. yra pertekliniai, ir ieškovui užkraunama pareiga rinkti įrodymus už pačią atsakovę, t. y. toks teismo įpareigojimas pažeidžia rungimosi principą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, turi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu, siekia nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyti mokėtiną vaikams išlaikymą, atsakovės su vaikais bendravimo tvarką bei prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su laikinu vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, laikino išlaikymo priteisimu ir laikino bendravimo tvarkos nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo patikslintame ieškinyje yra nurodyti aiškūs ieškinio dalykas ir pagrindas, t. y. ieškinio dalykas ir pagrindas suformuoti taip, kad teismas galėtų išspręsti ieškinio priėmimo klausimą, o atsakovė – pateikti atsiliepimą į ieškinį.

19. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo stadijoje teismui buvo pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.

20. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 straipsniai), o pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Be to, teismas vykdydamas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo nustatyti trūkumai – susiję su duomenimis apie atsakovę, prieštarauja CPK 12 straipsnyje įtvirtintam rungimosi principui, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui nustatė pareigą pateikti įrodymus, kuriuos turėtų pateikti pati atsakovė gindamasi nuo ieškinio, t. y. duomenis charakterizuojančius atsakovę, apie jos turtinę padėtį, medicininius duomenis, teistumą, baustumą ir kt., susijusius su atsakovės asmeniu.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog aplinkybes susijusius su vaikų pinigų mokėjimu, atsakovės bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais aplinkybes ir kita aplinkybes, teismas turės galimybę išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Be to, apie šalių elgesį jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vaikų gyvenimo sąlygas ir kitas aplinkybes duomenis pateiks vaiko teisių apsaugos institucija, teikdama teismui išvadą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje, kai nėra jokių duomenų apie ieškovo ir atsakovės veiksmus nukreiptus priešingai vaikų teisėms ir interesams, pirmosios instancijos teismo reikalaujami pateikti duomenys apie šalių teistumą ir baustumą, bei nekeliant nė vienai iš šalių klausimo apie kitos šalies psichinę sveikatą, yra pertekliniai.

23. Apibendrinant pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą ne dėl ieškinio formos ar turinio trūkumų, o dėl to, jog nebuvo pateikti iš esmės ieškovo reikalavimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.

24. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą.

25. Šiuo atveju, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindimas), suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalykas) ir pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinio reikalavimus. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad CPK 376 straipsnio 1 dalis suteikia teismui, nagrinėjančiam šeimos bylas, savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

26. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl papildomų įrodymų nepateikimo, nes ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas pareikšto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų pakankamumo klausimas. Aplinkybė, jog ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinio reikalavimą, gali būti pagrindas ieškinį atmesti, o ne pagrindas užkirsti kelią šaliai kreiptis į teismą.

27. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio turiniui, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir civilinis procesas pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovo prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų – ieškinio ir jo priedų, nes šiuos duomenis vertins pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 19 d. nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir priėjo prie nepagrįstos išvados, jog civilinis procesas pagal ieškovo pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti 2025 m. kovo 19 d. skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovo L. B. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius