Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1199-259/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
2S-1199-259/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05444-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1199-259/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05444-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.;3.3.2.3.;3.4.4.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9687-454/2016 pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama tikslu gauti didesnę valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31 dirbo (duomenys neskelbtini) kolonos žinioje (duomenys neskelbtini) mieste atliekant statybos darbus žemės drebėjimo zonoje (duomenys neskelbtini) kaime ir už šį darbą Krasnojarsko SKMK mokėjo pareiškėjai darbo užmokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas nurodė, kad ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens kilęs dėl teisės į didesnę valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybinių socialinių draudimo pensijų (toliau – pensijų) įstatymas. Pastarojo įstatymo 45 straipsniu imperatyviai nustatyta, jog teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o pastarosios sprendimai, - teismui. Teismas nustatė, kad pensijų įstatymu nustatyta speciali tokio ginčo sprendimo tvarka ir sąlygos pareiškėjai pagal bylos duomenis buvo žinomos, kadangi ji jau buvo skundusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-05-31 priimtą sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, nes jai buvo pritaikytas mažesnis draudžiamųjų pajamų koeficientas. Pareiškėja, nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos, neskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. PE_SP8-10436, kuriuo į draudžiamąsias pajamas nebuvo įtrauktas darbo laikotarpis nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31 (duomenys neskelbtini) kolonos žinioje (duomenys neskelbtini) mieste atliekant statybos darbus žemės drebėjimo zonoje ir už šį darbą gautas darbo užmokestis. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neskundė ir 2015-01-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus rašto Nr. (10.3) S-2527 dėl netekto darbingumo pensijos perskaičiavimo. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teisinio reguliavimo aiškinimą teismų praktikoje, sprendė, kad pareiškėjos teismui pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, apeliantė ne kartą kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, prašydama iš naujo perskaičiuoti netekto darbingumo pensiją. Buvo pateikti visi turimi dokumentai. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškėjos skundų nenagrinėja, teigdama, kad apeliantė nedirbo Krasnojarsko SKMK „Remseburvod“, kuris registruotas Rusijos Federacijos teritorijoje. Apeliantė nurodo, kad ji niekada šioje įmonėje ir nedirbo, ji tik šalino žemės drebėjimo padarinius (duomenys neskelbtini) mieste, Armėnijoje, dirbdama (duomenys neskelbtini) kolonos žinioje ir už šį darbą jai Krasnojarsko SKMK mokėjo darbo užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-05-11 raštu Nr. (6.5)1-3160 buvo informuota, jog jos skundas bus nagrinėjamas tik kai bus gauti dokumentai, įrodantys jos darbą Krasnojarsko SKMK. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-07-07 raštu Nr. (6.5)1-4629 buvo informuota, kad buvo kreiptasi į Rusijos Federacijos pensijų fondo kompetentingą instituciją, prašant gauti papildomus dokumentus apie jos darbą likviduojant žemės drebėjimo padarinius (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau iki šios dienos tokie dokumentai nėra gauti. Po žemės drebėjimo šalinant padarinius neišliko daugybė dokumentų, galimai didžioji dalis jų nebuvo forminama ir perduota saugoti atitinkamoms institucijoms.Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, užkerta galimybę pareiškėjai įrodyti turėtą darbo stažą ir gauti pajamas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantė negali gauti daugiau dokumentų, susijusių su jos darbu laikotarpiu nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31, kurie būtų pagrindas valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, apskaičiuodamas netekto darbingumo pensijos dydį, į darbo stažą neįskaitė darbo laikotarpio ir gautų pajamų laikotarpiu nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31 (duomenys neskelbtini) kolonos žinioje (duomenys neskelbtini) mieste atliekant statybos darbus žemės drebėjimo zonoje (duomenys neskelbtini) kaime. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, atitinkamai būtų perskaičiuotas apeliantei mokėtinos netekto darbingumo pensijos dydis. Dokumentai, patvirtinantys šias aplinkybes neišliko, į archyvą neperduoti, todėl negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių apeliantės draudžiamąsias pajamas nurodytu laikotarpiu. Apeliantės nuomone, yra visos CPK 445 straipsnyje nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Nagrinėjamoje byloje pareiškėja CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama tikslu gauti didesnę valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31 dirbo (duomenys neskelbtini) kolonos žinioje (duomenys neskelbtini) mieste atliekant statybos darbus žemės drebėjimo zonoje (duomenys neskelbtini) kaime ir už šį darbą Krasnojarsko SKMK mokėjo pareiškėjai darbo užmokestį. Kauno apylinkės teismas atsisakė pareiškimą priimti teisme nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog teismas atsisako priimti nagrinėti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). .Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kilęs dėl pareiškėjos teisės į didesnę valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog yra priimti: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. PE_SP8-10436, kuriuo pareiškėjai į draudžiamąsias pajamas nebuvo įtrauktas jos nurodomas darbo laikotarpis nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31 (duomenys neskelbtini) kolonos žinioje, (duomenys neskelbtini) mieste atliekant statybos darbus žemės drebėjimo zonoje ir už šį darbą gautas darbo užmokestis; bei 2015-01-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus atsisakymas Nr. (10.3) S-2527 perskaičiuoti pareiškėjai netekto darbingumo pensiją (b. l. 27-30). Kauno apygardos teismas pažymi, jog Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta nuostata, jog teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o pastarosios sprendimai, - teismui. Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. PE_SP8-10436, taip pat 2015-01-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus atsisakyme Nr. (10.3) S-2527 pareiškėjai buvo išaiškinta šių sprendimų apskundimo tvarka, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai skundo dėl aukščiau paminėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus aktų nepateikė.Esant nurodytam ginčo teisinio santykio reglamentavimui ir toms nustatytoms faktinėms aplinkybės, jog pareiškėja nesilaikė šios bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą teisme nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą nagrinėti teisme atmestini (CPK 178 str., 337 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis užkerta galimybę pareiškėjai įrodyti turėtą darbo stažą ir gauti pajamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje išaiškino pareiškėjai teisę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjai atlikus įstatymų nustatytą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme procedūrą (Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis), ji galės pateikti pareiškimą (skundą) teismui įstatymo nustatyta tvarka.Bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas