Kauno apylinkės teismo nutartis

2016-03-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-9687-454/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
2YT-9687-454/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9687-454/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05444-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.2; 3.2.7.2; 3.2.7.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas A. A. pareiškimo, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31 dirbo Krasnojarsko Kilnojamosios statybos mechanizacijos kolonos žinioje Spitako mieste atliekant statybos darbus žemės drebėjimo zonoje ir už šį darbą gavo darbo užmokestį. Tokio fakto nustatymu pareiškėja siekia gauti didesnę valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją.

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Teismas, pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, privalo spręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 443 str. 1 d., 137 str. 1 d.). Jau šioje civilinio proceso stadijoje teismas turi išspręsti ir klausimą, ar sprendžiant iš nurodytų ir pateiktų dokumentų, pareiškimas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 443 str. 1 d., 137 str. 2 d. 1 p.).

Ginčas tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kilęs dėl teisės į didesnę valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kurios skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybinių socialinių draudimo pensijų (toliau, - pensijų) įstatymas. Pastarojo 45 straipsniu imperatyviai nustatyta, jog teritorinių skyrių sprendimai turi būti skundžiami (jeigu sprendžiama pasinaudoti tokia apskundimo teise) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o pastarosios sprendimai, - teismui (specializuotam administraciniam teismui). Ši įstatymu nustatyta speciali tokio ginčo sprendimo tvarka ir sąlygos pareiškėjai pagal bylos duomenis buvo žinomos, kadangi ji jau buvo skundusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-05-31 priimtą sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, nes jai buvo pritaikytas mažesnis draudžiamųjų pajamų koeficientas. Tačiau nėra aišku, kodėl pareiškėja, nesilaikydama įstatyme nustatytos tvarkos, neskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. PE_SP8-10436, kuriuo į draudžiamąsias pajamas nebuvo įtrauktas darbo laikotarpis nuo 1989-06-12 iki 1990-09-31 Krasnojarsko Kilnojamosios statybos mechanizacijos kolonos žinioje Spitako mieste atliekant statybos darbus žemės drebėjimo zonoje ir už šį darbą gautas darbo užmokestis. Taip pat, pažymėtina, kad pareiškėja neskundė ir 2015-01-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus rašto Nr. (10.3) S-2527 dėl netekto darbingumo pensijos perskaičiavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiško savo pobūdžiu ginčo kasacinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 buvo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymais įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas yra nustatęs tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali ir turi būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 str. str. nustatyta tvarka, tačiau kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento (pavyzdžiui, skundo aukštesniam organui (pareigūnui) pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą.

Taigi, tiek esamas teisinis reguliavimas, tiek ir suformuotas jo aiškinimas aktualioje teismų praktikoje suponuoja tai, kad pareiškėjos teismui pateiktas pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 str. 6 d.).

Teismas išaiškina pareiškėjai, jog siekdama suinteresuoto asmens ginčijamos teisės į didesnę valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją įgijimo, ji turi teisę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą skųsti, įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 p., 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atsisakius priimti pareiškimą, pareiškėjai grąžintinas jos byloje sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 87 str., 443 str. 1 d., 446 str., 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 290 str., 291 str.,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, ir jį kartu su pateiktais dokumentais gražinti pareiškėjai.

Įpareigoti Kauno apskrities VMI grąžinti ieškovei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) jos sumokėtą žyminį mokestį 41,00 Eur (keturiasdešimt vienas Eur, 00 ct.), sumokėtą 2016-03-21.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas