Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įstaigoje taip pat buvo pažeistas pareiškėjo privatumas maudantis duše su kitais nuteistaisiais. Bendro naudojimo duše nebuvo jokių užuolaidų, kaskart pareiškėjui nuėjus maudytis jį matydavo kiti nuteistieji, dėl lytinio organo ir kūno ypatumų patirdavo patyčias. Būdamas bendrojo naudojimo duše jausdavo stresą, išgyveno dvasinius sukrėtimus.

Pareiškėjas žalą patyrė dėl neveikimo, nes į gyvenamąją patalpą (miegamąją vietą) buvo paskirtas į dviaukštės lovos antrąjį aukštą, kadangi yra nejaunas ir turi antsvorio, norint atsigulti į miegamąją vietą reikėjo pastangų, kelis kartus buvo susižalojęs koją bandydamas nulipti, kentėjo fizinius skausmus ir keletą dienų šlubčiojo, nes nėra įrengtos pagalbinės kopetėlės.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į atsakovės neveikimą, kad jam buvo atimta galimybės resocializuotis, kadangi teniso, biliardo ir t. t. laikas jo būriui buvo nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir tuo pat metu buvo rytinis patikrinimas ir pusryčiai. Atsakovė taip žalojo pareiškėjo asmenybę.

Pažymi, jog įstaigos koridoriuje įrengti taksofonai, kadangi aukšte daug nuteistųjų, kildavo triukšmas ir jam buvo atimta galimybė bendrauti su artimaisiais, nes nepavykdavo susikalbėti. Dėl to suprastėjo santykiai su artimaisiais, patyrė neturtinę žalą.

Administracija pareiškėją paskyrė į būrį (lokalinį), kuriame nėra ir nebuvo laisvalaikio kambario, todėl nebuvo galimybės dienotvarkėje nustatytu laiku būti laisvalaikio kambaryje.

Nebuvo patalpos džiovyklėms, todėl pastatomas džiovykles nuteistieji susinešdavo į gyvenamąją patalpą, kameroje būdavo užstatytas gyvenamasis plotas ir jo trūkdavo, kameroje buvo drėgna, jautėsi pelėsis. Skundžiamuoju laikotarpiu patalpoje buvo antisanitarinės sąlygos, šiukšliadėžės ir atliekų talpos neuždengtos, sklido dvokas, nebuvo įmanoma toje pačioje patalpoje valgyti, suprastėjo apetitas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gyvenamosios bei kitos su kalinimu susijusios patalpos buvo aprūpinamos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Vadovaujantis minėtomis normomis, pataisos įstaigoms nebuvo nustatyto reikalavimo dviaukštėse lovose įrengti kopėtėles. Jei pareiškėjo netenkino jam paskirta miegamoji vieta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl sveikatos būklės, jis galėjo ir turėjo savo gerove pasirūpinti pats, t. y. esant rimtoms su sveikata susijusioms problemoms, dėl kurių asmeniui gali kilti keblumų lipant į lovos antrą aukštą, jis turi kreiptis į įstaigoje esantį sveikatos priežiūros specialistą, kuris, atsižvelgdamas į indikacijas, gali rekomenduoti paskirti tokiam asmeniui gulimą vietą pirmame lovos aukšte, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

Ginčo laikotarpiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji buvo suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes. Tuo metu (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, priskirti drausmės grupei, buvo atskirti nuo paprastai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų ir buvo laikomi kamerų tipo patalpose. Galiojantys teisės aktai numatė nuteistųjų grupių suskirstymą bei atskirą laikymą, tačiau ginčo laikotarpiu dėl (duomenys neskelbtini) esamo patalpų trūkumo, buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo. Ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių.

2018 m. visos (duomenys neskelbtini) I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. (duomenys neskelbtini) I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos pilnai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. (duomenys neskelbtini) dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (duomenys neskelbtini) departamentas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į (duomenys neskelbtini) administraciją dėl tariamai netinkamai įrengtų dušų.

Ginčui aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) I-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte buvo įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyveno nuo 40 iki 50 nuteistųjų). Juose siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas 2020 m. buvo pradėti remonto darbai.

(duomenys neskelbtini) bendrabučio gyvenamųjų patalpų virtuvėlės – poilsio kambariai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo aprūpinami inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Vadovaujantis minėtomis normomis virtuvėlė – poilsio kambarys buvo aprūpinamas inventoriumi. Virtuvėlėse–laisvalaikio kambariuose buvo televizoriai. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktas numatė, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vadovaujantis šių taisyklių 6.8 papunkčiu, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Tačiau minėtų taisyklių 2 punktas nurodė, kad: „Šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms (tame tarpe ir (duomenys neskelbtini)) taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais“. (duomenys neskelbtini) kiekviename aukšte buvo įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat buvo naudojami maistui gaminti.

Įstaigoje buvo sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje.

Atsakovė teismui pateikė pastarųjų poros metų (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintus nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikus, pagal kuriuos paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti buvo skirta 4 valandos, t. y. daugiau negu tai numatė BVK. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šeštadieniais vaikščiojo nuo 8.00 val. iki 12.30 val., o sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val., todėl teiginiai, jog jis nematė dienos šviesos neatitinka tikrovės.

Dalyvavimas užimtumo priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Jei nuteistasis neišreiškia motyvacijos įsitraukti į organizuojamas užimtumo veiklas, tai yra laikoma jo asmeniniu pasirinkimu. Gyvenamuosiuose aukštuose buvo iškabinami skelbimai, patvirtinti grafikai ir pan., taip pat nuteistieji buvo informuojami žodžiu apie planuojamas vykdyti veiklas. (duomenys neskelbtini) visiems nuteistiesiems buvo sudaromos lygios galimybės dalyvauti užimtumo veiklose.

(duomenys neskelbtini) gyvenamosios bendrabučio tipo patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu buvo aprūpinamos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis normomis, o šiose normose nebuvo numatytas reikalavimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti drabužių bei avalynės džiovyklų, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu patalpoje, kurioje jis atlikinėjo bausmę, ant langų buvo uždėtos smulkių skylučių cinkuotos skardos grotos, dėl to buvo blogas dieninis apšvietimas. Taip pat buvo blogas dirbtinis apšvietimas, o naktinio apšvietimo patalpoje nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu, tai kenkė jo sveikatai ir emocinei būklei.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad visose (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas.

Pareiškėjas nurodė, kad turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, lovoje nebuvo įrengtų kopetėlių. Tai sukėlė nepatogumų, nes turi antsvorį ir yra nejaunas. Be to, pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose baldai nepritvirtinti prie grindų.

(duomenys neskelbtini) gyvenamųjų bei kitų su kalinimu susijusių patalpų aprūpinamą inventoriumi ginčo laikotarpiu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos).

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose yra įrengtos dviaukštės lovos. Teigia, jog pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į įstaigos sveikatos priežiūros specialistą ir gauti rekomendaciją skirti gulimą vietą pirmame lovos aukšte, tačiau jis to nepadarė ir pretenzijų neturėjo.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas kartu su nuteistaisiais, paskirtais lengvajai grupei, o jis buvo paskirtas paprastajai grupei. Dėl to, jo įsitikinimu, atsakovės atstovė sąmoningai sukūrė slogią, piktą atmosferą tarp nuteistųjų.

BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Taip pat to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. BVK 70 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Vadovaujantis BVK 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, priskirti drausmės grupei, yra atskirti nuo paprastai ir lengvai grupei priskirtų nuteistųjų ir yra laikomi kamerų tipo patalpose. Ginčo laikotarpiu dėl (duomenys neskelbtini) buvusio patalpų trūkumo buvo sprendžiamas klausimas dėl paprastoje bei lengvoje grupėje esančių nuteistųjų atskiro laikymo. Ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vyko 1-ojo nuteistųjų gyvenamojo korpuso vienoje iš dviejų aukšte esančių bendro naudojimo patalpų, t. y. prausyklų, remonto darbai, todėl dėl objektyvių aplinkybių iškart po BVK nuostatų dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose pakeitimo, nuteistųjų grupių suskirstymo atlikti nebuvo galimybių.

Taigi, nustatyta, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. Atsakovės atstovė nepaneigė, kad paprastajai ir lengvajai grupei priskirti nuteistieji buvo laikomi kartu, kaip ir teigia pareiškėjas.

Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkina pasivaikščiojimo kieme grafikas, pagal kurį jam skirtas laikas buvo nuo 18 val. iki 22 val. nepaisant metų laiko. Todėl vasarą nematydavo saulės, o žiemą buvo labai šalta. Teigia, jog kreipėsi dėl grafiko, tačiau pataisos namai nesiėmė jokių veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl pasivaikščiojimų grafiko pakeitimo kreipėsi į pataisos namų administraciją.

Pagal BVK 103 straipsnį, nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 104 punktą, pasivaikščioti nuteistiesiems leidžiama jų dienotvarkėje nurodytu laisvalaikio metu, o suimtiesiems – jų dienotvarkėje nurodytu buvimo gryname ore laiku. Pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji).

Iš į bylą pateiktų atsakovės atstovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinti nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikai. Pagal 2020 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintą grafiką, pareiškėjas galėjo pasivaikščioti kasdien nuo 18.00 iki 22.00 val., t. y. ne dienos metu (b. l. 36–37). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje dienos metu, kaip tai nustato teisės aktai. Pagal naujai patvirtintą 2020 m. gruodžio 28 d. nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiką Nr. 14-3971, pareiškėjas turėjo teisę pasivaikščioti dienos metu tik šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 12.30 val. ir sekmadieniais nuo 14.00 val. iki 18.00 val., kitomis dienomis (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems grafikas pasivaikščioti kieme buvo nuo 18.00 val. iki 22.00 val. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus, kuomet pareiškėjui nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti kiemelyje dienos metu.

Pareiškėjas teigia, kad naudojantis dušu jam nebuvo užtikrintas privatumas, dėl to jį galėjo matyti kiti asmenys. Duše nebuvo užuolaidų, jis patirdavo patyčias. Skunde nurodoma, kad neteisėtus veiksmus atsakovės atstovė atliko nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.

Atsakovės atstovė atsiliepime pažymėjo, jog 2018 m. antroje pusėje visos (duomenys neskelbtini) I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis (b. l. 20). Į bylą pateiktos šias aplinkybes pagrindžiančios dušų ir sanitarinių mazgų fotonuotraukos, kuriose matoma, jog prausimosi vietos yra atskirtos pertvaromis, dušo užuolaidų nėra (b. l. 26–32).

Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal LVAT praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022, 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-8-492/2024).

Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo įrengtos dušo kabinos su pertvaromis iš abiejų pusių, pertvaros yra gana aukštos, taip užtikrinant pakankamą pareiškėjo teisės į privatumą apsaugos lygį. Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamai įrengtų dušų patalpų į (duomenys neskelbtini) administraciją nesikreipė ir šiai institucijai individualių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti buvusios užtikrintos kitokios naudojimosi dušu sąlygos, nenurodė.

Pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigoje jam nebuvo sudaryta galimybė į resocializaciją ir užimtumą.

BVK 136 straipsnyje numatytas socialinės reabilitacijos organizavimas. BVK 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Pagal BVK 136 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad dalyvavimas užimtumo priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji yra skatinami tapti aktyviais resocializacijos ir užimtumo proceso dalyviais, todėl jiems sudaromos galimybės savanoriškai rinktis užimtumo veiklas bei formas ir jose dalyvauti. (duomenys neskelbtini) visiems nuteistiesiems sudaromos lygios galimybės dalyvauti užimtumo veiklose.

Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose taksofonai įrengti netinkamai, dėl triukšmo negalėjo jais tinkamai naudotis.

BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 37 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

Iš atsakovės atstovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad telefoninių pokalbių vietoje neįrengtos būdelės, atitvarai, visiškai užtikrinančios garso izoliaciją, todėl yra tikimybė, kad kalbantis telefonu gali būti girdimas triukšmas. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) administracija, siekdama užtikrinti nuteistiesiems teisę į ramią aplinką jiems kalbantis telefonu, pakabino informacinį pranešimą, kuriuo skatina gerbti kalbančiuosius telefonu, prašo aplinkinių elgtis santūriai ir netriukšmauti. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad taksofonai yra tvarkingi, todėl jais galima tinkamai naudotis. Reikalavimo, kad telefonų aparatai būtų izoliuojami, teisės aktai nenustato, o (duomenys neskelbtini) administracija nėra atsakinga už nuteistųjų keliamą triukšmą ir jų pačių kito asmens negerbimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo užtikrinta. To neneigia ir pareiškėjas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad telefonų pokalbių vietos įrengtos tose patalpose, kuriose nuteistieji praleidžia daugiausia laiko. Kaip nurodė šalys, taksofonai įrengti koridoriuose, todėl įvertinus tai, kad nuteistieji gali judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti užimtumo programas ir užsiimti kita leistina veikla, todėl maža tikimybė, kad vietoje galimybės užsiimti leistina veikla, nuteistieji leistų laiką koridoriuose, kuriuose įrengti taksofonai.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo įrengto laisvalaikio kambario. Į bylą pateiktos pareiškėjo skundų, kuriuose jis prašo pateikti atsakymą, kodėl nėra įrengti laisvalaikio kambariai, ir atsakymų į juos kopijos (b. l. 45–52). Pareiškėjas skunde teismui, be kita ko, nurodė, jog virtuvėlėje buvo antisanitarinės sąlygos. Šiukšliadėžės neuždengtos, todėl sklido blogas kvapas, nebuvo atskiros patalpos džiovyklėms.

Taisyklių 2 punktas nustato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Pagal Taisyklių 5 punktą laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Pagal Taisyklių 6.8 papunktį, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui). Aprūpinimo normų nuostatos atskirai nustato virtuvėlės (2 punktas) ir užimtumo kambario (3 punktas) aprūpinamą inventoriumi.

(duomenys neskelbtini) atsakydami į pareiškėjo skundus, taip pat atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad įstaigos kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai, kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, jog virtuvėlės patalpa yra tvarkingai įrengta, apstatyta baldais ir inventoriumi pagal Aprūpinimo normų reikalavimus, keliamus iš esmės ne vien tik virtuvėlės įrengimui, tačiau iš dalies ir laisvalaikio kambario įrengimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo teiginius, kad virtuvėlėje būtų antisanitarinės sąlygos. Nors (duomenys neskelbtini) nėra įrengto atskiro laisvalaikio kambario, kaip nustato Taisyklių 5 punktas, 6.8 papunktis, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į Taisyklių 2 punkto nuostatas, šiuo atveju įrengta virtuvės patalpa gali būti pritaikyta ir naudojama kaip laisvalaikio kambarys. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiau ir detaliau nepaaiškino, kaip būtent pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl neįrengto atskiro laisvalaikio kambario (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepagrindė, kad jam buvo apribota teisė naudotis virtuvėlės patalpa. Todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad laisvalaikio metu turėjo būti koridoriuje arba ant laiptų, didžiąją dienos dalį turėjo praleisti stovėdamas, įvertinus ir tai, kad jis galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, vertintini kritiškai. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nenustatyta atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir kad dėl laisvalaikio kambario nebuvimo pareiškėjui buvo padaryta konkreti žala.

Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 6.12 papunktis nustato, kad gali būti įrengiamos ir kitos paskirties patalpos. Remiantis Aprūpinimo normų 8.1 papunkčiu, turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, kurioje turi būti džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys. Atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pataisos įstaigoje nėra atskiros patalpos džiovyklei. Tačiau pareiškėjas nurodydamas šį jo teisių pažeidimą, jo nedetalizavo, nepaaiškino, kaip būtent buvo pažeistos jo teisės dėl tokios patalpos nebuvimo įstaigoje, tik abstrakčiai nurodė, kad nuteistieji nešėsi džiovinti rūbus į gyvenamąsias patalpas, buvo užstatytas gyvenamasis plotas ir kad dėl to jose buvo drėgna. Tačiau tai, teismo vertinimu, nėra individualaus pobūdžio aplinkybės, lėmusios pareiškėjui jo teisių pažeidimą.

Pareiškėjo teigimu, jis bausmę atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kur nuteistųjų skaičius žymiai viršijo nustatytą maksimalų skaičių. Galėjo naudotis tik 5 tualetais, dažnai susidarydavo eilės. Be to, tualetai nebuvo tinkamai įrengti, nebuvo klozetų.

Pagal Taisyklių 6.7 papunktį, įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Aprūpinimo normų 7 punktas reglamentuoja prausyklos ir tualeto aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. HN 134:2015 normų 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių, visi I-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiški, juose siekiant gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas 2020 m. buvo pradėti remonto darbai. Nuteistųjų būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengti tiek pisuarai, tiek tualeto kabinos.

Pareiškėjas skunde patvirtino, kad galėjo naudotis 5 tualetais. Pagal į bylą pateiktas atsakovės atstovės fotonuotraukas matyti, kad sanitariniai mazgai, tiek tualeto patalpa, tiek praustuvai, tiek dušai įrengti tinkamai, tvarkingi (b. l. 29–32). Todėl pareiškėjui į bylą nepateikus įrodymų, kurie paneigtų sanitarinių mazgų įrengimo tinkamumą, jo deklaratyvius argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Todėl šiuo atveju byloje nenustatyta atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų kalinimo sąlygų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, jautė pažeminimą, patyrė stresą, kančią.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).