- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- AN2-76-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02186-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. L.
- Institucija
- Kauno miesto savivaldybės administracijos VTS
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties J. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės B. A. (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. L. pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bauda, už tai, kad jis pastatė ir laikė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „DACIA DUSTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kai nėra tai daryti leidžiančių kelio ženklų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET).
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu J. L. skundo netenkino ir Institucijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad J. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl įvertinus visas objektyvias aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde J. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-516-408/2019 ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą J. L. atžvilgiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi priimta nutartis yra neteisėta.
3.1. Apeliantas skunde teigia, kad administracinio nusižengimo byloje kyla ginčas dėl to ar automobilis „DACIA DUSTER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant šaligatvio, ar ne. Apylinkės teisme apklausiant Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąją specialistę B. A. parodė, kad automobilis stovėjo ne ant šaligatvio, o ant valstybinės žemės sklypo, pats sklypas yra šalia šaligatvio, dėl to jis turi šaligatvio funkcijas. Protokolą surašiusi pareigūnė R. G. apklausiama teisme nurodė, kad už gatvės kelias yra aukščiau, ten negalima statyti automobilių, nes nėra jokių ženklų leidžiančių tai daryti. Tiek B. A., tiek R. G., nurodė, kad joms yra žinoma, jog ten kur stovėjo apelianto automobilis „DACIA DUSTER“ yra suformuotas valstybinės žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį patikėjimo teise valdo nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad automobilis stovėjo ne ant šaligatvio, o valstybiniame žemės sklype. Administracinėje byloje pridėta pažyma iš Viešosios įstaigos „Registrų centras“ kuri patvirtina šiuos duomenis ir iki to laiko kol jie nepakeisti Viešosios įstaigos „Registrų centras“ savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius negali reikšti pretenzijas dėl šio sklypo panaudojimo, kadangi nėra jo savininkai. Skunde atkreiptinas dėmesys, jog ir apylinkės teisme apklausti asmenys patvirtino, kad sklype nėra jokių draudžiančių ženklų, kad jame draudžiama statyti automobilius. Taigi pasak apelianto lieka neaiškus teismo teiginys, kad ta kelio danga, kur stovėjo transporto priemonė, konstrukcijos elementais aiškiai skiriasi nuo kelio važiuojamosios dalies, <...> ši kelio dalis dengta cemento betono plytelėmis, ja vaikšto pėstieji. Lieka nesuprantama, kodėl pėstieji vaikšto keliu dengtu plytelėmis, o ne šaligatviu.
3.2. Skundo autorius pažymi, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 punkte nurodyta, jog stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemone nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Faktinės aplinkybės, rašytiniai ir kiti administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys bei Kauno savivaldybės darbuotojų teismui duoti parodymai patvirtina, kad automobilis stovėjo žemės sklype, kuris jokiu būdu negali būti priskirtas prie šaligatvio. Esant tokiai protokolo ir administracinio nusižengimo formuluotei apeliantas neįvykdė administracinio nusižengimo už kurį yra nubaustas.
3.3. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas savo nutartyje pažymi, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos gauto rašto matyti, kad žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, esanti aikštelė kaip statinys, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Toks atvejis yra suprantamas ir akivaizdus, kadangi žemės sklypas negali būti registruojamas kaip statinys, kadangi tai visiškai skirtingos sąvokos. Statiniai žemės sklype atsiranda tik gavus leidimą ir registruojami Viešojoje įmonėje „Registrų centras“ kaip statiniai ir jiems suteikiamas unikalus numeris.
3.4. Apeliantas nurodo, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-147-982/2016 yra nustatęs, kad (duomenys neskelbtini), Kaune yra žemės sklypas ir analogišku atveju administracinę bylą nutraukęs. Šiame nutarime teismas pažymėjo, kad iš kad iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matosi ir tai, kad iš detalaus plano išrašo matyti, kad šalia (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Jo riba atitinka lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei brėžiamą liniją, žyminčią ir (duomenys neskelbtini) pastato nubrėžtų sklypų ribų negalima įmatyti sklypo ir šaligatvio ribų. Pateiktame REGIA išraše (pridėtas prie apeliacinio skundo) matoma dviejų laikinų statinių forma.
3.5. Taip skunde nurodoma, kad 1999 m. birželio 2 d. SRT 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 2.3 punktas numato pagalbinių pėsčiųjų ir dviračio eismo takų, šaligatvių (juostų) kategorijas, tačiau ten nėra kalbama apie privačius žemės sklypus, todėl jie negali būti priskirti šaligatviams iki nėra pakeista žemės sklypo paskirtis. Viešosios įstaigos „Registrų centras“ 2019 m. spalio 7 d. išrašas patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos metu nebuvo pateikti kiti duomenys, kurie patvirtintų apie sklypo paskirties pakeitimą. Tokiu atveju dėl automobilio pretenzijas gali reikšti tik sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Bylos nagrinėjimo metu iš Nacionalinės žemės tarnybos negauta jokių pastabų dėl naudojimosi jiems patikėto žemės sklypo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į J. L. apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracija direktorius V. Š. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir padarė motyvuotas, pagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
7. Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašoma administracinę teiseną nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė buvus ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytus požymius.
9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Apelianto kaltės įrodymais administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) yra šie surinkti ir įvertinti rašytiniai įrodymai: pranešimas dėl administracinio nusižengimo ir fotonuotraukos (b. l. 1-4), situacijos schema (b. l. 5), specialistės elektroninis pranešimas ir fotonuotraukos (b. l. 6-14), Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos (b. l. 15), žemės sklypo planas (b. l. 16), sklypo prie (duomenys neskelbtini) nevisos apimties detalaus išplanavimo projektas (b. l. 17), Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus raštas dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės (b. l. 18), Nacionalinės žemės tarnybos raštas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos (b. l. 19), specialistų susirašinėjimas elektroniniu paštu (b. l. 20), Viešosios įstaigos „Registrų centras“ duomenų banko išrašas su istorija (b. l. 21-23), Kauno apygardos teismo sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo panaikinimo (b. l. 24-35), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 36), pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 37), nutarimas (b. l. 40).
10. Apeliantas savo skunde iš esmės nesutinka su skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybe, jog jam priklausantis automobilis stovėjo ant šaligatvio. Anot apelianto faktinės aplinkybės, rašytiniai ir kiti administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys bei Kauno savivaldybės darbuotojų teismui duoti parodymai patvirtina, kad automobilis stovėjo žemės sklype, kuris jokiu būdu negali būti priskirtas prie šaligatvio.
11. Apylinkės teismas atsakydamas į šį skundo argumentą ištirtais ir įvertintais įrodymais, jų visuma išsamiai motyvavo skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas pritardamas skundžiamos nutarties motyvams nesikartoja ir išskiria tik kelis esminius momentus.
12. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. KET 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje yra nustatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jo. Administracinio nusižengimo byloje pateiktose fotonuotraukose matyti, kad kelio dalis, ant kurios stovi motorinė transporto priemonė, yra borteliais atskirta nuo važiuojamosios dalies, kas atitinka tiek KET 3 punkte, tiek SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą. Teritorija adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioje buvo užfiksuotas pažeidėjo automobilis nėra priskirta prie važiuojamosios kelio dalies ir ji yra skirta pėstiesiems, tą aplinkybę patvirtino 1996 m. balandžio 4 d. Kauno miesto valdybos priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyta iki 45 m. skirti bendro naudojimo keliui per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą privažiuoti prie sklypo (duomenys neskelbtini), o kita žemės sklypo dalis yra skirta pėstiesiems. Taigi iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog toje vietoje kur pastatytas apelianto automobilis yra priskirtina šaligatviui, be to nėra KET 528 ženklo leidžiančio parkuoti automobilius. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas ar konkreti kelio dalis yra šaligatvis, eismo dalyviai ar KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina pagal vizualiai pastebimus techninius-inžinerinius požymius. Taigi, jokie teisės aktai nėra įtvirtinę parametrų koks plotis turėtų būti skirtas šaligatviams. Konkreti vieta, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė, yra šalia ir tuo pačiu aukščiau važiuojamosios kelio dalies, atskirta borteliu, su skirtinga nei važiuojamoji dalis, danga. Tai aiškiai matosi ir KET pažeidimo metu darytose fotonuotraukose. Todėl teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė, turi visus šaligatviui būdingus požymius ir todėl pagrįstai skundžiamame nutarime ji buvo įvardinta šaligatviu. Tai, kad apeliantas savaip interpretavo šaligatvio sąvoką, kėlė sklypo savininko klausimus, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės klausimui spręsti jokios reikšmės neturi.
13. Apeliantas skunde nurodė, kad kartą Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. įsiteisėjusiu nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-147-982/2016 yra analogišką ginčą išsprendęs ir apylinkės teismas turėjo vadovautis anksčiau priimta nutartimi. Joje, anot apelianto, teismas yra nustatęs, kad ginčo vieta yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir analogiškoje situacijoje bylą nutraukė. Todėl jis negalėjo tikėtis, jo automobilis negali būti statomas privačiame sklype. Teismas nesutinka su apelianto teiginiais ir tokius argumentus atmeta. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis apylinkės teismo nutarimas nebuvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Kita vertus administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismai teismų praktikos neformuoja, vienodą teismų praktiką formuoja aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Tenka pastebėti, kad ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Aukščiau aptartos, vietą, kurioje buvo pastatytas automobilis, apibūdinančios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ši teritorija pasižymi požymiais, bylojančiais apie akivaizdų draudimą ten statyti automobilius (ant šaligatvio įrengtos vietos gėlynams), ypač kai Kęstučio gatvėje yra laisvų aiškiai paženklintų automobilių statymo vietų. Vien tai, kad toje vietoje kartais galima rasti pastatytų automobilių, nesuteikia teisės jų minėtoje vietoje statyti. Taigi, tiek objektyvios situacijos aplinkybės, tiek asmens vidinis-psichinis situacijos supratimas, leido apylinkės teismui ir nutarimą surašiusiam pareigūnui daryti pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
14. Apeliantas skunde nurodo, kad jis transporto priemonę laikė privačiame žemės sklype, kuris nėra apelianto privatus žemės sklypas, kadangi žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune kaip ir yra nurodyta skundžiamame nutarime įvardijant nusižengimo padarymo vietą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte numatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Apeliantas šiuo konkrečiu atveju nėra šio valstybinės žemės sklypo naudotojas ar savininkas, todėl apeliantas neturi jokio teisinio pagrindo naudotis šiuo žemės sklypu, o juo labiau kaip automobilių stovėjimo aikštele.
15. Apeliantas skunde nurodo, kad žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, esanti aikštelė kaip statinys, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Teismas vertina, kad apeliantas skunde sureikšmina teisinės registracijos klausimą, tuo pateisindamas veiką – jei automobilių aikštelė nėra įregistruota, stovėjimas valstybinės žemės sklype negali užtraukti jam administracinės atsakomybės. Tokia apelianto J. L. pozicija nėra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, o kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje pateiktas Vertikalių kelio ženklų registras patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie šaligatvio yra kelio ženklais pažymėtos automobilių parkavimo vietos, kuriose galima už tam tikrą nustatytą rinkliavą - mokestį statyti automobilius (b.l. 5), tai rodo, jog šioje teritorijoje yra išspręstas automobilių parkavimo klausimas, o statyti automobilius bei palikti stovėti tam neskirtose vietose, nėra jokio teisinio pagrindo.
16. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas J. L. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas.
17. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.