Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-147-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
II-147-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04129-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Urbonas
Advokatai
Jaroslav Losviešame
Kategorijos
  • 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-147-982/2016Proceso Nr. 4-69-3-04129-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Š., jo atstovui advokatui Jaroslav Los viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. Š. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 20N-58904613-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 20N-58904613-16 D. Š. paskirta 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bauda už tai, kad jis 2016 m. kovo 23 d. apie 14.50 val. vairavo transporto priemonę ir ją paliko stovėti ant šaligatvio Kaune, Kęstučio 23A, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 4 d.

Skundą padavęs asmuo D. Š. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, nurodydamas, kad automobilį paliko stovėti privačiame kieme, bet ne ant šaligatvio, todėl Kelių eismo taisyklių nepažeidė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu D. Š. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Jo atstovas nurodė, kad automobilis buvo paliktas privačioje valdoje, dėl kurios šiuo metu vyksta teisiniai ginčai. Komentuodamas detalųjį planą nurodė, kad vizualiai privati valda nėra atskirta nuo šaligatvio, tačiau ji įregistruota Registrų centre kaip privati nuosavybė. Toje vietoje parkuojami šalia dirbančių asmenų automobiliai, yra įrengtas pakeliamu užtvaru saugomas įvažiavimas, ant šaligatvio sudėti vazonai, kliudantys kitiems asmenims važiuoti į automobilių stovėjimo vietas. Sklypas, kuriame buvo D. Š. paliktas automobilis, Registrų centre pažymėtas Gedimino g. 32, kurį nuo Kęstučio 23A namo skiria įvažiavimas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nes pažeidimo aplinkybės ištirtos objektyviai ir visapusiškai, o nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad D. Š. paliko stovėti savo automobilį ant šaligatvio, nėra. Iš teismui pateikto detalaus plano išrašo (b. l. 9) matyti, kad šalia Kęstučio 23 A yra žemės sklypas, pažymėtas Gedimino g. 32, kurio kadastro Nr. :1901/0178:11, paskirtis – kita (kitai specialiai paskirčiai) ir kurio plotas 0,0465 ha. Jo riba atitinka lygiagrečiai Kęstučio gatvei brėžiamą liniją, žyminčią ir Kęstučio g. 23 A pastato išorinę sieną. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l 10, 19, 20) akivaizdžiai matyti, kad D. Š. savo automobilį VW Transporter paliko stovėti kur kas toliau, nei anksčiau aptarta sklypo Gedimino 32, išorinė riba. Iš šių nuotraukų taip pat matyti, kad aiškiai nužymėtos šaligatvio ir minėto sklypo ribos nėra, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti D. Š. veikos vertinimo. Tyrimą atlikę pareigūnai visiškai nesiaiškino ar D. Š. automobilis stovi Gedimino 32 sklype, neatliko jokių matavimų, taigi, ir nesurinko jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. Š. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Tokiu būdu, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog D. Š. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 20N-58904613-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., bylos teiseną D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Urbonas