Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-23 · Civilinė byla Nr. 2-1385/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-23
Bylos Nr.
2-1385/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kredo“
Ieškovas
UAB "MAXIMA LT" KREDO
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1385/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kredo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5587-232/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kredo“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Maxima LT“ 2010 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Kredo“ 0,5 mln. Lt netesybų, 7,88 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-8). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neperžengiant ieškinio sumos areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias bankų sąskaitose ar turimas trečiųjų asmenų, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, o lėšų ir/ar turtinių teisių nesant – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o ir tokio turto nesant (trūkstant) - areštuoti kilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Prašymą grindė didele ieškinio suma, atsakovo nekilnojamojo turto areštu kitose bylose. Šie faktai leidžia abejoti ieškovo galimybėmis atsiskaityti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi (b. l. 11) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir, atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą, ieškinio sumos ribose areštavo atsakovo (ne)kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis , ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovui, leisdamas iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius į valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetus, atsiskaityti su ieškovu.

Atsakovas UAB „Kredo“ (b. l. 14-17) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas išsprendė nepranešęs atsakovui ir nesant įrodymų, kurie pagrįstų grėsmę, jog pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.), nors motyvuoti nutartį reikalauja CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Siekdamas šalims sudaryti vienodas galimybes rungtis šioje civilinio proceso stadijoje (CPK 12 str.) ir priimti nutartį tik išklausęs abi šalis, teismas turėjo prašyti priešingos šalies pateikti atsiliepimą į prašymą ir, tik gavęs jį, spręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-698/2009).

2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 0,5 mln. Lt ieškinio suma atsakovui yra didelė, nes pripažino, jog teismui atsakovo finansinė padėtis nežinoma. Reikalavimo dydį teismas turi vertinti ne absoliučiu skaičiumi, o atsižvelgdamas į konkretaus asmens galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-224/2010). Kartu su atskiruoju skundu atsakovas teikia 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytą balansą (b. l. 19-20). Iš jo matyti, kad įmonės turtas 2009 m. pab. sudarė 28 580 888 Lt, nuosavas kapitalas – 12 131 235 Lt, taigi negalima daryti išvados, jog atsakovas nebūtų pajėgus įvykdyti sprendimą dėl 0,5 mln. Lt netesybų priteisimo.

3. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, be kita ko, turėjo įvertinti prašyme nurodytus teisinius ir faktinius motyvus, kurie turi būti pakankami, kad prima facie patvirtintų, jog ieškinys gali būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 AB „fly-LAL-Lithuanian Airlines“ v. Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“), tačiau to nepadarė.

4. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi siekti užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas ir atsakovas 2008 m. balandžio 4 d. sudarė ilgalaikę nuomos sutartį (b. l. 21-35), pagal kurią atsakovas įsipareigojo išnuomoti ieškovui 4 255,43 m² bendro ploto pastatą, esantį Sakalo g. 1, Molėtuose, o ieškovas – mokėti atsakovui po 6,44 EUR/m² plius PVM nuompinigių per mėnesį arba daugiau kaip 100 000 Lt/mėn. Vadinasi, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jį būtų galima įvykdyti išskaičiuojant ieškovo atsakovui mokėtiną nuomos mokestį.

5. Teismas nesvarstė, kokia situacija susiklostytų, jeigu ieškinys būtų atmestas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas menkina atsakovo, kaip patikimo verslo partnerio, reputaciją, jo konkurencingumą rinkoje, lemia padidėjusį kreditorių aktyvumą išieškant iš atsakovo skolas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Maxima LT“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 39-42) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba visai padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bei garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir efektyvų įvykdymą. Prieštarauja priešpriešinių reikalavimų įskaitymui: įskaitymas negalimas, jei reikalavimai ginčijami teisme, esant įmonės bankrotui (ĮBĮ 35 str.). Svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nenagrinėjami. Pasak ieškovo, atsakovo turtas ir nuosavo kapitalo rodikliai nėra ir negali būti vieninteliai kriterijai, objektyviai pagrindžiantys asmens finansinę padėtį. Atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2009 m. ir 2010 m. buvo atitinkamai 24 762 700 Lt ir 16 449 653 Lt. Ieškovas sutinka, kad atsakovas turi turto, tačiau dalis areštuota trečiųjų asmenų prašymu. Atkreipia dėmesį į turto arešto mastus – 631 627,77 EUR, 579 693,07 EUR (b. l. 45-52).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Atskiruoju skundu apeliantas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, t. y. kad ieškinio suma jam yra didelė, kelia ieškinio pagrįstumo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamų pasekmių, pareigos pranešti apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikymosi klausimus.

Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš 2008 m. balandžio 23 d. preliminarios sutarties dėl būsimo komercinės paskirties statinio nuomos Nr. PD-20080428-18 (su vėlesniais pakeitimais) ir prašo priteisti 500 000 Lt baudą už tai, kad ieškovas laiku nepastatė ir neišnuomavo jam pastato. Kaip žinia, netesybos neįrodinėjamos – tokio pobūdžio bylose nagrinėjama, dėl kokių – subjektyvių ir/ar objektyvių – priežasčių pagrindinė sutartis laiku nesudaryta. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės (t. y. kad 2009 m. spalio 31 d. baigėsi pagrindinės nuomos sutarties sudarymo terminas, sutartyje nustatyto baudos dydžio atitikimas ieškinio sumai) bei su tuo susiję teisiniai argumentai leidžia spręsti esant prima facie duomenų apie ieškinio patenkinimą su sąlyga, kad atsakovas nenurodys kitų esminių faktinių aplinkybių ir/ar nepateiks svarių teisinių kontrargumentų.

Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio suma - ne vienintelis, bet vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris gali patvirtinti arba paneigti grėsmę, jog sprendimas, jei jis bus palankus ieškovui, gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinio dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atsakovo turtinę padėtį.

Norėdamas įrodyti, kad ieškinio suma nėra didelė, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė (CPK 314 str.) 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytą įmonės balansą (b. l. 19-20). Iš balanso matyti, kad atsakovas turi nuosavo kapitalo už 12 131 235 Lt, skolų – 16 449 653 Lt, iš jų daugiau kaip pusę (8 947 663 Lt iš 16 449 653 Lt) yra trumpalaikės. Kadangi nuosavo kapitalo ir turto su įsipareigojimais santykis – [12 131 235 Lt ÷ (28 580 888 Lt – 12 131 235 Lt)] - neigiamas, t. y. atsakovo nuosavas kapitalas 25 % mažesnis nei tretiesiems asmenims prisiimti įsipareigojimai, tai tuo atveju, jeigu kreditoriai dėl vienokių ar kitokių priežasčių staiga pareikalautų iškart grąžinti skolas, atsakovo atsiskaitymai būtų apsunkinti. Be to, turto arešto aktų registro išrašai (b. l. 45-52) patvirtina, kad, neįskaitant ieškinio šioje byloje sumos, kitų kreditorių reikalavimu yra areštuota atsakovo turto už kone 6,5 mln. Lt (631 627,77 EUR, 631 627,77 EUR, 579 693,07 EUR, 29 027,87 EUR). Tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 0,5 mln. Lt ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir tuo pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

2008 m. balandžio 4 d. nuomos sutartimi (b. l. 21-32) bylos šalys susitarė dėl 4 255,43 m² bendro ploto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Sutartis sudaryta iki 2023 m. balandžio 4 d. Nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo Nuomotojui (atsakovui) kas mėnesį mokėti 6,44 EUR/m² + PVM nuomos mokestį. Hipotetiškai per 15 nuomos metų atsakovas galėtų uždirbti daugiau kaip 17 mln. Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių nurodė atsakovui priklausančių piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštą. Pagal analogiją CPK 662 straipsnio 1 daliai atsakovas turi teisę nurodyti antstoliui, vykdančiam nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kokias jo pajamas (lėšas) areštuoti (išieškoti) pirmiausia. Taigi atsakovas gali prašyti antstolio areštuoti ieškovo jam pagal 2008 m. balandžio 4 d. nuomos sutartį kas mėnesį mokėtiną nuomos mokestį.

Atsakovas skunde nepagrįstai remiasi priešpriešinių reikalavimų įskaitymo institutu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad negalimas priešpriešinių reikalavimų, kurie ginčijami teisme, įskaitymas (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), taip pat negalimas įskaitymas tarp subjektų, jeigu bent vienam iš jų iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės, jeigu ieškinys būtų atmestas, yra aktualus sprendžiant ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str), bet nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą (CPK 147 str.). Kadangi pastarojo klausimo pirmosios instancijos teismas nesvarstė, jis neprivalo vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmių, jei ieškinys būtų atmestas.

Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių jo apie tai neinformavus, teisingas, bet šis formalus proceso teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį (CPK 328 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai yra reali grėsmė, jog pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl, jo manymu, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti nepranešus atsakovui, neapsiribodamas vien nuorodomis į teisės normas ar pažodiniu jų perkėlimu į procesinio dokumento turinį. Svarstant klausimą, ar reikia informuoti atsakovą apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina įvertinti, iš kokių santykių kilo teisminis ginčas, koks yra ginčo objektas (pvz., savo savybėmis unikalus ar apibrėžtas rūšiniais požymiais), kiek laiko praėjo nuo tariamo ieškovo teisių pažeidimo iki bylos iškėlimo. Jokių argumentų, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas nepranešus atsakovui, skundžiamoje nutartyje nėra. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinį pažeidimą, bet jis neįtakojo atsakovo teisių, nes apeliacinės instancijos teisme jam buvo sudarytos visos sąlygos būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) ir teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Susiklosčius tokiai situacijai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, o apelianto motyvai šios išvados nepaneigia. Tokiu atveju skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėVytas Milius