- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2-224/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Girteka“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Verdispar Logistic Property“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Girtekos logistika“, „Terminal LT" (UAB „Girtekos Logistika")
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Verdispar Logistic Property“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6280-585/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Girteka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Verdispar Logistic Property“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Verdispar Logistic Property“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Girteka“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Girtekos logistika“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Girteka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Verdispar Logistic Property“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, o atsakovas UAB ,,Verdispar Logistic Property“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu UAB ,,Girteka“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB ,,Girtekos logistika“ (dabar – Terminal LT“) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Verdispar Logistics Property“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo UAB „Girteka“ nuosavybės tesėmis priklausančius 6 900 000 Lt vertės kilnojamus arba nekilnojamus daiktus, esančius pas UAB „Girteka“ ar bet kuriuos trečiuosius asmenis, uždraudžiant esamiems turto valdytojams areštuojamuoju turtu disponuoti, suteikiant teisę UAB „Girteka“ areštuojamuoju turtu ir iš jo gaunama nauda atsiskaityti su UAB „Verdispar Logistics Property“ ir kitais galimais UAB „Girteka“ kreditoriais, esančiais pirmesnės nei UAB „Verdispar Logistics Property“ eilės išieškotojais ar kreditoriais (privalomieji mokėjimai valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams, darbo užmokesčio mokėjimai, kitos išlaidos įprastai įmonės veiklai vykdyti ir kt.), jei prievolių šiems kreditoriams įvykdymo terminas yra suėjęs.
Šalies argumentai
UAB „Girteka“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teigė jog jo turtinė padėtis yra gera, turto vertė siekia 244 904 760 Lt. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes jis yra sudaręs kreditavimo sutartis, kurios tebėra galiojančios, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bankai turi teisę neišmokėti suteiktų kreditų, vienašališkai nutraukti kredito sutartis, dėl ko bus nutraukta UAB „Girteka“ veikla. Remdamasis tuo kas išdėstyta, ieškovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir šios nutarties panaikinimą leisti vykdyti skubiai.
Tą pačią dieną, kaip ir atskirasis skundas, Vilniaus apygardos teisme taip pat gautas UAB „Girteka“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 107 000 000 Lt sumą arba pateikti nurodytos sumos banko garantiją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Girteka“ prašymą dėl ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino, Vilniaus apygardos tesimo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie įmonės finansinę padėtį - iš UAB ,,Girteka“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonės turtas 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarė 244 904 760 Lt, įmonė turi ilgalaikio turto už 168 868 531 Lt ir trumpalaikio turto už 76 036 229 Lt. Iš pateiktos šios įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos 2008 m. gruodžio 31 d. matyti, kad įmonė dirbo pelningai, grynasis pelnas sudarė 18 169 412 Lt. Teismas sprendė, kad šių įrodymų pakanka teismui padaryti išvadai, kad priešieškinis yra pareikštas ekonomiškai stipriam, pelningai dirbančiam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija atsakovo UAB „Verdispar Logistics Property“ reikalavimo dydį, bendrovės turimo turto visiškai užtenka galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas. Todėl teismas, sutikdamas su ieškovo UAB „Girteka“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties, skundžiamą nutartį panaikino pats (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad kadangi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos, nėra pagrindo tenkinti ieškovo UAB „Girteka“ prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Atsakovas UAB ,,Verdispar Logistic Property“ prašo šią teismo nutartį panaikinti bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį priėmė nepranešęs apie nagrinėjamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui, nors turėjo galimybę išsiaiškinti ieškovo turtinę padėtį dar prieš pritaikant laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktus finansinius rodiklius, juos vertino formaliai. Pažymėtina, kad ieškovo 2009 m. rugsėjo 30 d. finansinė atskaitomybė, kuria vadovavosi teismas, yra neaudituota.
3. Didžiąją dalį ieškovo ilgalaikio turto sudaro transporto priemonės, jų vertė finansinėje atskaitomybėje sudaro 82 153 691 Lt, t. y. beveik 50 proc. viso ieškovo ilgalaikio turto. Iš pridedamo prie atskirojo skundo Centrinės hipotekos išrašo nuorašo matyti, kad dalis ieškovo apskaitomos transporto priemonių nuosavybės teise priklauso UAB ,,SEB VB lizingas“. Visos šios transporto priemonės yra įkeistos sutartiniu įkeitimu kreditoriaus UAB SEB banko naudai. Taigi akivaizdu, jog nors šis didelės vertės turtas ir yra apskaitomas ieškovo, jis jam nepriklauso ir, nevykdant sutartinių įsipareigojimų lizingo bendrovei, galėtų būti bet kada iš ieškovo paimtas.
4. Didelę dalį ilgalaikio ieškovo turto sudaro po vienerių metų gautinos sumos – net 69 390 495 Lt. ieškovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog šių sumų gavimas yra realus. Akivaizdu, jog gautinas po metų turtas negali būti vertinamas kaip turtas, užtikrinantis galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Šalies argumentai
5. Ieškovo finansinėje atskaitomybėje matyti, kad iš viso jo nurodyto ilgalaikio turto nekilnojamasis turtas tesudaro 1 776 033 Lt, be to, didesnės vertės ne žemės ūkio paskirties sklypas yra įkeistas hipoteka, todėl iš viso neturėtų būti vertinamas nagrinėjamo klausimo kontekste kaip ieškovo turtas. Pažymėtina, kad antrasis ieškovui priklausantis turtas VĮ Registrų centro 2008 m. gruodžio 4 d. įvertintas tik 22 072 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra pablogėjusi, t. y. žemės sklypų vertė sumažėjo.
6. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones kaip ieškovo ilgalaikio turto rodiklis sudaro 13 308 215 Lt. Pažymėtina, kad tokios investicijos negali būti realiai vertinamos kaip realaus ieškovo turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.
7. Daugiau nei pusę ieškovo trumpalaikio turto sudaro pirkėjų įsiskolinimas (44 793 945 Lt). Šis turtas negali būti vertinamas kaip galintis apsaugoti atsakovo interesus, nes skolos gali būti niekada nesumokėtos, arba sumokėtos po daugelio metų.
8. Net 25 726 945 Lt trumpalaikio turto yra įvardintos kaip kitos gautinos sumos, tačiau nėra galimybės įvertinti, ar iš šių sumų galėtų būti patenkintas atsakovo reikalavimas.
9. Ieškovas turi tik 963 668 Lt pinigų ir piniginių ekvivalentų. Kartu su atsargomis, kas vertintina kaip realus ieškovo turtas, ši suma sudaro tik 1 556 012 Lt. Tikėtina, kad dauguma piniginių lėšų, esančių sąskaitose, yra įkeistos sutartiniais įkeitimais bankams.
10. Šiuo atveju įstatinis kapitalas tesudaro tik 1 500 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad jis turi 107 626 976 Lt nuosavo kapitalo, tačiau jo įsipareigojimai sudaro net 134 277 781 Lt. kadangi ieškovo balanse nurodyto turto likvidumas ir vertė labai abejotini, todėl įsipareigojimų padengimas nuosavu kapitalu tampa labai svarbiu rodikliu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Terminal LT“ atskirąjį skundą prašo atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Girteka“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Atskirojo skundo argumentai, jog teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nepranešęs ieškovui, prieštarauja paties atsakovo priešieškinyje nurodytiems argumentams.
2. Tai, kad ieškovo finansinė atskaitomybė neaudituota, neužkera kelio ja teismui remtis.
3. Ieškovas lizingo sutarčių pagrindu įgytas transporto priemones apskaito kaip to reikalauja verslo apskaitos standartai. Be to, šiuo metu pagal lizingo sutartis (neįskaitant palūkanų) yra sumokėta jau daugiau negu 78 mln. Lt. Dideli skolinimosi limitai, atsirandantys lizingo sutarčių pagrindu, patvirtina UAB ,,Girteka“ finansinį patikimumą, didelį kredito institucijų pasitikėjimą bendrovės sugebėjimu sėkmingai vykdyti pelningą veiklą.
4. Atsakovo teiginiai, susiję su per vienerius metus ieškovo gautinomis sumomis, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovo pirkėjų skolos istoriškai beveik nedidėjo, t. y. ieškovo klientai už paslaugas sumokėjo beveik visas mokėtinas sumas, kurios per 9 metų mėnesius (iki 2009 m. rugsėjo mėn.) sudarė 193,4 mln. Lt. Be to, gautinas sumas įstatymų leidėjas pripažįsta turtu CK 1.97, 1.112 str.). Atsakovas taip pat nepateikia jokių įrodymų, kodėl investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones negali būti laikoma realiu turtu ar kodėl įsipareigojimų padengimo nuosavu kapitalu rodiklis yra svarbus.
5. Nekilnojamojo turto vertė sudaro net 25 proc. atsakovo priešieškinio sumos, todėl, atsižvelgiant į žymiai didesnę kitų turto grupių vertę, yra pakankama užtikrinti atsakovo reikalavimo patenkinimą.
6. Įstatinio kapitalo dydis savaime nėra informatyvus rodiklis, tačiau ieškovo įstatinis kapitalas yra net 150 kartų didesnis už įstatymo reikalaujamą 10 000 Lt dydį.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį antstolė Virginija Meškauskienė ieškovo turto surado ir aprašė tik už 37 401 litą. Atsakovo nuomone, šis faktas patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimą mastą nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „Girteka“ dėl beveik 6,9 mln. Lt priteisimo. Byloje pateikti ieškovo UAB „Girteka“ įrodymai įgalina daryti išvadą, kad jis paneigė objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo sumos būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui buvimą ir pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui. Iš bylos įrodymų matyti, kad ieškovui pareikšta reikalavimo suma pagal jo finansines galimybes nėra didelė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas mėgintų savo turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumenkinti savo turtinę padėtį.
Atskiruoju skundu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi neaudituota 2009 m. rugsėjo 30 d. ieškovo finansine atskaitomybe. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą, tinkamai sudaryti finansinę atskaitomybę ir joje tiksliai atspindėti apskaitos duomenis bendroves įpareigoja Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymai. Be to, iš ieškovo UAB „Girteka“ pateiktos 2009 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės duomenų (t. 1, b. l. 36) matyti, kad ieškovo turtas sudarė 244 904 760 Lt vertę (iš jo – 168 868 531 Lt vertės ilgalaikio turto), o trumpalaikiai įsipareigojimai - 88 115 869 Lt. Remiantis audituotu 2008 m. gruodžio 31 d. balansu (t. 1, b. l. 66-67), ieškovo turtas sudarė 248 149 009 Lt (iš jo – 181 743 672 Lt vertės ilgalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos – 92 357 709 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad audituoto balanso ir tarpinės finansinės atskaitomybės duomenys iš esmės nesiskiria – tai taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą naudotis tikslesniais ieškovo bendrovės finansiniais rodikliais. Taigi, tai, kad pirmosios instancijos teismas apie ieškovo turtinę padėtį sprendė remdamasis paskutinio ataskaitinio laikotarpio tarpine finansine atskaitomybe, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą apie gerą ieškovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo pateiktais turtinę ir finansinę jo padėtį charakterizuojančiais apskaitos duomenimis, o apelianto teiginius, jog pateikti duomenys turėjo būti audituojami, kad juose atsispindintys rodikliai nepagrįsti įrodymais ir negali būti pakankamu pagrindu atsakovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui, vertina kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui taikymo klausimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo balanse ir finansinėje atskaitomybėje nurodytų ieškovo turto rodiklių (pvz., po vienerių metų gautinos sumos, investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, transporto priemonės, pirkėjų įsiskolinimas) atmetami kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 str.), tuo labiau, kaip minėta, ieškovas tinkamai sudaryti finansinę atskaitomybę ir joje tiksliai atspindėti apskaitos duomenis įpareigotas įstatymų. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, tiek įstatinio kapitalo dydis, tiek antstolės areštuoto turto vertė negali būti pagrindu spręsti apie bendrovės finansinę būklę.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu negalima sutikti su atskirojo skundo teiginiais, jog teismo išvada apie ieškovo gerą turtinę padėtį esanti nepagrįsta.
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ieškovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl kurių bus sunkiau arba visiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą ar kad ieškovo turtinė padėtis gali iš esmės pablogėti. Atsiradus tokioms aplinkybėms ateityje, laikinosios apsaugos priemonės galės būti taikomos bet kurioje kitoje bylos proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).
Įstatymas numato, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti išsprendžiamas per 3 dienas nuo jo gavimo (CPK 148 str. 1 d.). Šiuo atveju darytina išvada, kad pranešimas ieškovui apie ketinamą nagrinėti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui taikymo (pačiam atsakovui prašant apie tai ieškovui nepranešti) iki priimant 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį nebūtų turėjęs įtakos priimant minėtą nutartį, nes 3 dienų terminas galimai nebūtų pakankamas ieškovui surinkti visus jo poziciją pagrindžiančius įrodymus.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria panaikinta nutartis taikyti ieškovui laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.