- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2-827-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00623-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Artūras Driukas, Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties pagal pareiškėjos J. J. prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą uždarosios akcinės bendrovės „Blada“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Blada“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tigesta“ (toliau – bankroto administratorė).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja J. J. prašė įtraukti į BUAB „Blada“ kreditorių sąrašą su 26 666,34 Eur finansinio reikalavimo suma. Pareiškėja nurodė, kad remiantis UAB „Žemaitijos audito” 2018 m. rugsėjo 3 d. ataskaitos išvadomis, V. J. nurodomas kaip UAB „Blada” kreditorius (suma 53 332,68 Eur). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-995/2020, kurioje yra sprendžiamas J. J. ir V. J. santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimas, V. J. pripažįsta, kad mokėjimus už BUAB „Blada“ vykdė iš V. J. ir J. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų. Pareiškėjos nuomone, šie pinigai yra bendras turtas, todėl pusę sumos prašo pripažinti kaip kreditorės J. J. finansinį reikalavimą ir įtraukti ją į BUAB „Blada“ kreditorių sąrašą su nurodyta finansinio reikalavimo suma.
3. Bankroto administratorė UAB „Tigesta“ nesutiko su pareiškėjos J. J. prašymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjos J. J. pareiškimo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad kreditorius bankroto procese turi teisę, tačiau ne pareigą kreiptis į administratorių, tam tikrais atvejais tiesiogiai į teismą, dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Netgi patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, jis gali reikalavimo (jo dalies) atsisakyti ar jį perleisti.
6. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo pareiškėja, bankrutavusios įmonės galimu kreditoriumi įvardijamas jos sutuoktinis V. J.. Todėl tik nuo jo valios priklauso, ar jis kreipsis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje. Nurodė, kad finansinio reikalavimo pagrįstumas šia nutartimi nesvarstomas, kadangi V. J. nesikreipė dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo teises gali ginti santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje Plungės apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-40-995/2020), kurioje sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, bei įrodinėti, kad turtas (finansinis reikalavimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė bei jai priklauso dalis šio reikalavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Pareiškėja J. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, įtraukti J. J. į BUAB „Blada“ kreditorių sąrašą su 26 666,34 Eur finansinio reikalavimo suma. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pareiškėja prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 26 666,34 Eur finansinio reikalavimo suma BUAB „Blada“ bankroto byloje grindė rašytiniais įrodymais: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2019 m. birželio 11 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-8-6384; UAB „Žemaitijos audito“ 2018 m. rugsėjo 3 d. ataskaita; BUAB „Blada“ 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. apyvartos žiniaraščiu, kurie pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad BUAB „Blada“ yra skolinga buvusiam vadovui V. J. bei faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėja laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo V. J. sutuoktinė (J. J. ir V. J. santuoka nutraukta Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. daliniu sprendimu – civilinės bylos Nr. e2-39-995/2018).
8.2. Nurodė, kad UAB „Žemaitijos audito“ 2018 m. rugsėjo 3 d. ataskaitoje pažymėta, kad UAB „Blada“ skola V. J. susidarė vykdant mokėjimus iš savo asmeninių lėšų įmonės naudai (Ataskaitos 5 lapas).
8.3. FNTT 2019 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-8-6384 nurodyta, kad BUAB „Blada“ 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. skola atskaitingam asmeniui V. J. 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 32 598,69 Eur.
8.4. BUAB „Blada“ laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atskaitingo asmens V. J. apskaitos registre užregistravo gautų piniginių lėšų panaudojimą, viso 52 234,68 Eur (grynųjų piniginių lėšų įnešimas į kasą 1 000 Eur; per banko Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur; atsiskaitymas su bendrovės darbuotojais 33 180,97 Eur; atsiskaitymas su tiekėjais 18 048,73 Eur (Specialisto išvados 8 psl.). BUAB „Blada“ 2016 m. spalio 8 d. Kasos knygoje užregistravo bei kasos pajamų orderiu Nr. 161008 pagrindė grynųjų pinigų įnešimą į kasą 1 700 Eur (iš jų 1 000 Eur gauta iš atskaitingo asmens) (Specialisto išvados 9 psl.).
8.5. Pagal UAB „Žemaitijos audito“ 2018 m. rugsėjo 3 d. ataskaitą BUAB „Blada“ skola V. J. 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 53 332,68 Eur; pagal BUAB „Blada“ 2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. apyvartos žiniaraštį skola V. J. 2018 m. spalio 31 d. sudarė 54 560,27 Eur; pagal FNTT 2019 m. birželio 11 d. Specialisto išvadą 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „Blada“ skola V. J. sudarė 57 855,93 Eur (Specialisto išvados 8-9 psl.). Specialisto išvados 9 psl. nurodyta, kad „Pagal apskaitos registrą BUAB „Blada“ įvairios mokėtinos sumos 2018-09-10“, nustatyta, kad BUAB „Blada“ 2018 m. rugsėjo 10 d. apskaitoje užregistravo V. J. skolą – 54 905 Eur“.
8.6. Pareiškėja nurodė, kad buvęs sutuoktinis V. J. vykdė mokėjimus (įsipareigojimus) BUAB „Blada“ naudai iš pareiškėjai ir V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Pareiškėja pateikė bankroto administratorei prašymą patvirtinti BUAB „Blada“ bankroto byloje jos finansinį reikalavimą, lygų ½ BUAB „Blada“ apskaitos dokumentuose V. J. nurodytos skolos (26 666,68 Eur) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis).
8.7. Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, kad byloje, kurioje sprendžiamas buvusių sutuoktinių turto padalijimo klausimas (civ. byloje Nr. e2-40-995/2020), nėra ginčo, kad V. J. BUAB „Blada“ įsipareigojimus vykdė iš bendro sutuoktinių turto (V. J. atsiliepimas). Atsižvelgiant į tai, kad tarp pareiškėjos ir V. J., nebuvo sudaryta vedybų sutartis, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Byloje įrodyta, kad V. J. BUAB „Blada“ įsipareigojimus vykdė iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. J. ir pareiškėjai priklausančių lėšų.
8.8. Aplinkybė, kad V. J. finansinio reikalavimo BUAB „Blada“ bankroto byloje nepareiškė, nepaneigia pareiškėjos teisės reikšti savarankiško reikalavimo bankroto byloje. Pareiškėja kaip kreditoriaus V. J. sutuoktinė, turi teisę reikšti savarankišką finansinį reikalavimą BUAB „Blada“ bankroto byloje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-21/2014).
8.9. Nurodė, kad iš teismui pateikto V. J. atsiliepimo Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-995/2020 matyti, kad prašymą priteisti pareiškėjai visą finansinį reikalavimą galima prilyginti finansinio reikalavimo perleidimui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 3 dalis). Toks rašytinis V. J. finansinio reikalavimo faktinis perleidimas pareiškėjai atitinka CK reikalavimus (CK 6.101 – 6.103 straipsniai).
8.10. Tai, kad santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai yra sprendžiami kitoje byloje (Plungės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-995/2020), pareiškėjai neužkerta kelio reikšti prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Blada“ bankroto byloje, tuo labiau, kad V. J. nėra pareiškęs bankroto byloje finansinio reikalavimo.
Atsiliepimas
9. Bankroto administratorė UAB „Tigesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
12. Iš esmės ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra pradėta galiojant ĮBĮ (2019 m. rugsėjo 8 d. bankroto administratorės pareiškimas teismui), nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. kovo 18 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas įtraukti J. J. į kreditorių sąrašą BUAB „Blada“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi, kuria pareiškėjos prašymas netenkintas, argumentuodama tuo, kad ji kaip buvusi BUAB „Blada“ vadovo V. J. sutuoktinė, turi teisę teikti prašymą bankroto byloje įtraukti ją į kreditorių sąrašą, kadangi buvęs sutuoktinis V. J. įnešė į BUAB „Blada“ įmonę 53 332,68 Eur pinigines lėšas iš bendro sutuoktinių turto, todėl CK 3.87 straipsnio pagrindu jai priklauso ½ dalis šių lėšų ir yra pagrindas ją įtraukti į BUAB „Balda“ kreditorių sąrašą su 26 666,34 Eur finansinio reikalavimo suma.
14. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-40-995/2020 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J., kuriame priimtas ieškovės patikslintas ieškinio pareiškimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo reiškiamas reikalavimas padalinti santuokoje jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, tarp kito dalintino turto prašoma padalinti ir 53 332,68 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Blada“ bankroto byloje. Ieškovė J. J. prašo priteisti jai 23 023,21 Eur finansinio reikalavimo dydį BUAB „Blada“ atžvilgiu, atsakovui V. J. atitinkamai – 30 309,46 Eur finansinio reikalavimo dalį. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas V. J. pripažįsta, kad tarp santuokoje įgyto dalintino turto yra ir 53 332,68 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Blada“ bankroto byloje. Atsiliepime atsakovas V. J. prašo finansinį reikalavimą 53 332,68 Eur sumoje BUAB „Blada“ bankroto byloje priteisti ieškovei J. J. asmeninės nuosavybės teise.
15. Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2018 J. J. ir V. J. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta.
16. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
17. Turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Kai ginčo šalys pateikia įrodymus apie santuokos metu pasidalytą turtą, toks turtas išbraukiamas iš dalytino buvusių sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Tačiau bet kuriuo atveju, nutraukus santuoką, neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Dėl to tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Paminėtina, kad procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-40-995/2020 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Būtent Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-995/2020 yra sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas ir būtent joje sprendžiama, ar finansinis reikalavimas BUAB „Blada“ atžvilgiu yra bendra jungtinė nuosavybė, jei taip, kurio iš sutuoktinių nuosavybei nutraukus santuoką jis atiteks, visus su turto padalijimu susijusius klausimus sprendžiant kompleksiškai.
19. Kadangi atskiroje civilinėje byloje yra nagrinėjamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas, pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Blada“ bankroto byloje nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos bei santuokinio turto padalijimo klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, teisingai netenkino pareiškėjos prašymo įtraukti ją į BUAB „Blada“ kreditorių sąrašą, kol santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas neišsprendė bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimo. Pažymėtina, kad tik išsprendus santuokinio turto padalijimo klausimą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-40-995/2020, BUAB „Blada“ bankroto byloje galės būti sprendžiamas ieškovės J. J. įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimas. Šis klausimas taip pat galėtų būti sprendžiamas ir tuo atveju, jeigu ieškovė pateiktų bendrą sutuoktinių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka, kad finansinis reikalavimas atitenka jos nuosavybėn (CK 3.59 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas).
20. Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.