- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- e2-519-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00024-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,KRS‘‘, tretiesiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Šiaulių tardymo izoliatorius ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,KRS‘‘ 50862,81 Eur delspinigių.
Ieškovo atstovai E. Š. ir E. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalys 2015-12-23 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti inžinerinių statinių (vandentiekio, nuotekų, elektroninių ryšių tinklų) statybos darbus adresu Šiaulių tardymo izoliatorius, (duomenys neskelbtini), pagal techninio projekto reikalavimus. Rangovas pagal techninį projektą turėjo parengti darbo projektą. Vadovaujantis Sutarties 1.2. punktu, darbai turėjo būti atlikti ir gautas Statybos užbaigimo aktas ne vėliau, kaip iki 2016-12-31. Užsakovas įsipareigojo rangovui pateikti būtinus dokumentus darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Dalis darbų buvo atlikta tinkamai bei laiku gautas Užbaigimo aktas dėl nuotekų bei elektroninių ryšių tinklų įrengimo darbų. Tačiau laiku, t. y. iki 2016-12-31, nebuvo tinkamai atlikti vandentiekio tinklų darbai ir nebuvo gautas Statybų užbaigimo aktais dėl vandentiekio tinklų įrengimo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-12-23 privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant statybos užbaigimo procedūras, buvo nustatyti statinio projekto neatitikimai teisės aktų reikalavimams. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-12-29 privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėta, kad, apžiūrėjus įrengtą vandentiekio trasą adresu Šiaulių tardymo izoliatorius, (duomenys neskelbtini), peržiūrėjus statytojo pateiktą projektinę ir statybos vykdymo dokumentaciją, komisija nusprendė, jog minėto statinio statyba nėra baigta. Nustatyta, kad vandentiekio kamera V1-1 sumontuota pažeidžiant parengto projekto sprendinius (P/6841-02-TP-LVN.TS, 8/15). UAB „KRS" 2016-03-16 rašte UAB „Šiaulių vandenys" buvo nurodyta, kad vandentiekio tinklų kamera VI-1 bus sumontuota griežtai vadovaujantis 1994 m. UAB „Ekoprojektas" parengtu tipiniu albumu LV1.2. Taip pat darbo projekte skiriasi kameros gabaritai genplane ir detalizacijoje, statybos darbų žurnale neteisingai nurodytos kai kurių atliktų darbų datos, netinkamai atlikti darbo projekto pakeitimai (vandentiekio vamzdyno perėjimo per šulinio sienelę įrengimo brėžinį turi patikslinti projektuotojas nustatyta tvarka). Tai įvertinus, komisija priėmė sprendimą sustabdyti statybos užbaigimo procedūras, nustatydama minėtų trūkumų pašalinimo terminą iki 2017-05-01.
Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-01-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, nurodydamas kuo skubiau pašalinti minėtus trūkumus, ir informavo apie 2015-12-23 statybos rangos sutarties NR. (duomenys neskelbtini)1.2 punkte nustatytų terminų pažeidimą, nurodė, kad nuo 2017-01-01 pradeda skaičiuoti sutarties 10.5 punkte nustatytus delspinigius. Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-04-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę „KRS", prašydamas pateikti paaiškinimus, kaip vykdomi anksčiau nurodyti privalomieji nurodymai. Atsakovė 2017-04-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad privalomuosiuose nurodymuose nurodyti trūkumai, kurie priskirtini jai, ištaisyti ir galima atnaujinti statinio statybos užbaigimo procedūras, tačiau iš 2017-04-27 atsakovės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė informavo Šiaulių tardymo izoliatorių apie pastebėtus netikslumus atliekant kameros V1-1 brėžinių tikslinimus ir prašo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl 2016-12-29 privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto vykdymo termino pratęsimo. Taip pat nurodyta, kad 2016-12-23 privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti trūkumai ištaisyti ir prašoma atnaujinti statinio statybos užbaigimo procedūras. Galutinai sutartis įvykdyta 2017-10-02, tai patvirtina portalo www.infostatyba.lt elektroninių dokumentų metaduomenys, t. y. statybos užbaigimo aktai, iš kurių matyti, kad daliai vandentiekio tinklų išduotas 2017-07-27 statybos užbaigimo aktas, o kitai daliai - 2017-10-02 statybos užbaigimo aktas.
Nors iki sutarto termino buvo atlikti tiek nuotekų, tiek elektroninių ryšių tinklų įrengimo darbai, tačiau ginčas kilo dėl laiku neatliktų vandentiekio darbų, o tiksliau - nebuvo gauti statybų užbaigimo aktai. Vadovaujantis sutartimi, atsakovė privalėjo visus darbus baigti ir gauti statybos užbaigimo aktus iki nustatyto termino. Pagal Sutarties 10.5 punktą, jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų dalį pagal pateiktą darbų vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas turi teisę be įspėjimo pradėti skaičiuoti delspinigius, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo sutarties kainos ir skaičiuoti iki vėluojamų darbų perdavimo užsakovui dienos. Darbai pagal šią sutartį turėjo būti atlikti ir gauti statybų užbaigimo aktai iki 2016-12-31, todėl ieškovas apskaičiavo delspinigius už pusę metų, t. y. 50862,81 Eur (2017-07-10 sąskaita faktūra serija LKP Nr. 107/07-4), kurie yra neapmokėti.
Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį nurodė, kad nelaiko, jog ieškinio senatis yra praleista, anksčiau pateikti ieškinį sutrukdė dideli ieškovo darbuotojų darbo krūviai.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas M. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarties 6.3 p. nustatyta, kad darbų pabaiga pagal Sutartį laikomas momentas, kai užbaigti visi sutartyje numatyti darbai ir išduotas statybos užbaigimo aktas. Sutartyje numatyti darbai buvo užbaigti (atlikti) dar gerokai iki sutarties 1.2 p. nustatyto termino, o statybos užbaigimo akto išdavimas užtruko ne dėl atsakovės kaltės.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-12-23 ir 2016-12-29 privalomuosiuose nurodymuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta eilė trūkumų, dėl kurių ir nebuvo išduoti statybos užbaigimo aktai. Tačiau 2016-12-23 privalomajame nurodyme išdėstyti neatitikimai jo surašymo metu arba iš tiesų neegzistavo, arba už juos atsakovė nėra atsakinga. 2016-12-29 privalomasis nurodymas buvo pateiktas tų pačių laiku pradėtų statybos užbaigimo procedūrų metu. Jame nurodyta aplinkybė, susijusi su vandentiekio kamera V1-1, ir kitos pastabos. 2016-12-29 privalomajame nurodyme pažymėta, kad vandentiekio kamera V1-1 sumontuota pažeidžiant parengto projekto sprendinius, tuo tarpu atsakovė UAB „Šiaulių vandenys“ buvo nurodžiusi, kad ši kamera bus sumontuota griežtai vadovaujantis 1994 m. UAB „Ekoprojektas“ parengtu tipiniu albumu LV1.2. Pagal sutarties 1.1 p. atsakovė darbus įsipareigojo atlikti pagal sutarties 1 priedu esantį techninį darbo projektą. Tačiau darbų vykdymo eigoje atkasus vandentiekio DN600 mm tinklus kameros montavimo vietoje nustatyta, kad vakariniame vamzdyje sumontuotas intarpas ir vamzdis pasisukęs apie 10 laipsnių nuo tiesios linijos, t. y. faktinė situacija neatitiko ieškovo pateikto techninio projekto. Todėl, esant tokiems neatitikimams, nurodytų darbų būtent ieškovės pateiktame techniniame projekte nurodytu būdu atlikti objektyviai neįmanoma. Dėl ieškovo pateikto techninio projekto trūkumų, kurių atsakovė negalėjo ir neturėjo numatyti, siekiant atlikti darbus buvo būtina pakeisti kameros montavimo vietą. Kitos 2016-12-29 privalomajame nurodyme išvardintos pastabos yra arba nepagrįstos, arba itin formalios ir mažareikšmės (atsižvelgiant į visą sutartyje numatytų darbų apimtį). STR 1.05.01:2017 79 p. nustato, kad jei statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams; aktas pasirašomas komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių yra neesminiai; analogiška nuostata numatyta ir iki 2017-01-01 galiojusio STR 1.11.01:2010 31 p.
Pagal sutarties 6.4 p. darbų atlikimo terminas, nurodytas Sutarties 1.2 p., gali būti pratęstas iki 150 d. dėl bet kokio vėlavimo, kliūčių ar trukdymų, sukeltų arba priskiriamų užsakovui arba užsakovo personalo; dėl iki sutarties pasirašymo nenumatytų, nuo sutarties šalių nepriklausančių aplinkybių, kurioms priskirtinos ir tokios aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos Sutarties šalis nebuvo prisiėmusi ir negalėjo jų protingai numatyti bei šių aplinkybių nustatymas sutarties vykdymo metu nepažeidžia VPĮ nustatytų principų ir tikslų. Kadangi darbus buvo vėluojama atlikti dėl ieškovės neveikimo, UAB „Šiaulių vandenys“ nuolatinių mažareikšmių pretenzijų bei nusistatymo, šios aplinkybės laikytinos būtent tokiomis sutarties 6.4 p. nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių darbų atlikimo terminas turi būti pratęstas. CK 6.46 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Ieškovui nepateikus tinkamo techninio projekto, atsakovė turėjo teisę sustabdyti prievolės sumontuoti vandentiekio kamerą V1-1 vykdymą, nes šios šalių priešpriešinės pareigos akivaizdžiai tampriai susijusios. Tačiau atsakovė faktiškai šios prievolės vykdymo nestabdė, o siekė kuo operatyviau išspręsti susidariusią situaciją ir atlikti darbus kad ir tokiomis sudėtingesnėmis sąlygomis. Todėl atsakovė negali būti laikoma pavėlavusia taip, kad pagal sutarties 10.5 p. atsakovei kiltų pareiga mokėti delspinigius.
Delspinigių paskirtis iš esmės yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl pavėluoto prievolės įvykdymo, tačiau šiuo atveju realūs nuostoliai, kuriuos reikėtų kompensuoti, nėra patirti. Atsakovės pagal sutartį įrengti tinklai nuvesti į būsimą pastatą, kurio dar nėra ir tam, kad tinklai galėtų būti naudojami pagal paskirtį, per būsimą teritoriją dar turi būti nutiesti aikšteliniai tinklai, tad bet kokiu atveju galimybės realiai naudotis atsakovės atliktų darbų rezultatu nėra ir 2016-12-31 nebuvo, nepriklausomai nuo teisinio statybos (ne)užbaigimo. Todėl delspinigiai šiuo atveju neatlieka jokios kompensacinės funkcijos, nes realiai jokių nuostolių ieškovė nepatyrė. Ieškovas delspinigius nepagrįstai paskaičiavo nuo visos sutarties vertės.
Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, nes ieškovė ją praleido. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl ieškinį dėl netesybų pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Kalėjimo departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo pateiktas ieškinys dėl netesybų priteisimo yra pagrįstas. Tarp šalių sudarytos rangos sutarties 6.3 punktas numato, kad darbų pabaiga yra momentas, kai užbaigti visi sutartyje numatyti darbai ir yra išduotas statybos užbaigimo aktas. Jei atsakovė dėl savo kaltės laiku neįvykdo prisiimtų visų ar dalies įsipareigojimų, ieškovas turi teisę be įspėjimo pradėti skaičiuoti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo sutarties kainos ir skaičiuoti iki vėluojamų darbų perdavimo dienos (sutarties 10.5 punktas).
Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė E. D. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, patvirtino atsiliepime nurodytus argumentus. Pagal tarp šalių sudarytos rangos sutarties 1.2. punktą darbai turėjo būti atlikti ir gautas statybos užbaigimo aktas ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau galutinai sutartis įvykdyta tik 2017 m. spalio 2 d. Ieškovas pagrįstai reikalauja įvykdyti sutarties 10.5 punkto nuostatą, kuria buvo nustatyta atsakovės atsakomybė dėl neįvykdyto įsipareigojimo, 0,05 proc. dydžio delspinigiai yra nustatyti proporcingai, atsižvelgiant į bendrą sutarties kainą ir kitus sutarties šalių tarpusavio susitarimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2015-12-23 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti inžinerinių statinių (vandentiekio, nuotekų, elektroninių ryšių tinklų) statybos darbus adresu Šiaulių tardymo izoliatorius, (duomenys neskelbtini), pagal techninio projekto reikalavimus. Rangovas pagal techninį projektą turėjo parengti darbo projektą. Vadovaujantis sutarties 1.2. punktu, darbai turėjo būti atlikti ir gautas statybos užbaigimo aktas ne vėliau, kaip iki 2016-12-31. Užsakovas įsipareigojo rangovui pateikti būtinus dokumentus darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Dalis darbų buvo atlikta tinkamai bei laiku, gautas užbaigimo aktas dėl nuotekų bei elektroninių ryšių tinklų įrengimo darbų, tačiau laiku - iki 2016-12-31 - nebuvo tinkamai atlikti vandentiekio tinklų darbai ir nebuvo gautas statybų užbaigimo aktais dėl vandentiekio tinklų įrengimo. Galutinai sutartis įvykdyta 2017-10-02, nes daliai vandentiekio tinklų išduotas 2017-07-27 statybos užbaigimo aktas, o kitai daliai - 2017-10-02 statybos užbaigimo aktas. Šalys rangos sutarties 10.5 punkte numatė, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų dalį pagal pateiktą darbų vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas turi teisę be įspėjimo pradėti skaičiuoti delspinigius, kurių dydis yra 0,05 procentai nuo sutarties kainos, ir skaičiuoti iki darbų vėluojamų darbų perdavimo užsakovui dienos. Iš ieškovo 2017-01-05 dienos rašto Nr. 46 atsakovei matyti, kad ieškovas nuo 2017-01-01 pradėjo skaičiuoti atsakovei sutarties 10.5 punkte nustatytus delspinigius. Iš 2017-07-10 ieškovo išrašytos sąskaitos – faktūros matyti, kad ieškovas paskaičiavo ir išrašė atsakovei sąskaitą 50862,81 Eur delspinigių sumai už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30. Atsakovei delspinigių nesumokėjus, ieškovas 2018m. sausio 17d. pateikė ieškinį teismui dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės.
Dėl ieškinio senaties termino
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių.
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
Juridinio asmens reikalavimui ieškinio senaties termino eiga pagal bendrąją taisyklę prasideda nuo tos dienos, kai juridinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. CK 6.652 straipsnyje nurodyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Todėl rangovui pažeidus darbų atlikimo terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo darbų pabaigos dienos. Šalių rangos sutartyje 10.5 punkte šalys numatė, kad, vėluojant atlikti darbus, delspinigiai yra skaičiuojami iki vėluojamų darbų perdavimo užsakovui dienos. Atsakovė neginčija, kad paskutinį statybos darbų užbaigimo aktą ieškovui perdavė 2017-10-02d., nors pagal sutarties 1.2 punktą darbai turėjo būti atlikti ir gautas statybos užbaigimo aktas ne vėliau kaip iki 2016-12-31d. Todėl ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų per šešis mėnesius nuo pagrindinės prievolės įvykdymo - nuo 2017-10-02, pateikdamas ieškinį 2018-01-17 ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl reikalavimo priteisti delspinigius
Ieškovas savo reikalavimą priteisti delspinigius iš atsakovės, atsakovei pavėlavus atlikti darbus, grindžia dviem privalomaisiais nurodymais - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-12-23 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-12-29 privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Abiem nurodymais atsakovei buvo nustatytas terminas trūkumų pašalinimui iki 2017-05-01.
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad paminėtuose nurodymuose išdėstyti neatitikimai jų surašymo metu arba iš tiesų neegzistavo, buvo mažareikšmiai arba už juos atsakovė nėra atsakinga.
Atsakovės atstovas nurodė, kad 2016-12-23 privalomajame nurodyme pažymėta, jog nėra pažymų iš tinklus ir griovius eksploatuojančių organizacijų bei sklypų savininkų, nors visos reikiamos pažymos buvo gautos dar iki 2016-12-23 ir pateiktos statybos užbaigimo komisijos pirmininkui. Nurodyme užfiksuota, kad atsakovė nepateikė medžiagų važtaraščių ir nėra objekto pavadinimo – vadovaujantis galiojančiais įstatymais objekto pavadinimas ant eksploatacinių savybių deklaracijų nerašomas ir krovinio gabenimo dokumentai komisijai neteikiami. Nurodyme pažymėta, kad darbo projekto stadijoje tinklų tiesimo metu darytas keitimas - neaišku kokia naudota medžiaga vykdant darbus uždaru būdu – darbo projekto „A“ laidoje, tačiau dėl neaiškių priežasčių UAB „Šiaulių vandenys“ atstovė šios informacijos nematė. Nurodyme įvardintas trūkumas, kad nėra informacijos, ar yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra ieškovo prievolė. Trūkumas, jog neatsakyta į 2016-05-18 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrįstas, nes šis raštas adresuotas ieškovei, atsakovei pateikta tik kopija, tačiau atsakovė papildomai pateikė atsakymą 2017-02-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka su trūkumu, kad reikiamai neįforminta viena schema (įrengimas, angų užtaisymas), nes nurodytas įrengimas ir angų užtaisymas aiškiai parodytas darbo projekte, schema UAB „Šiaulių vandenys“ atstovui jo prašymu buvo papildomai patikslinta, atitinkamą schemą patikslinus ranka padarytais įrašais dar statybos užbaigimo komisijos darbo metu iki privalomojo nurodymo surašymo dienos. Įvardintas trūkumas, kad neaišku, ar pašalinta ir kiek pašalinta vamzdžių sandūros siūlė, taip pat nepagrįstas, nes statybos darbų žurnale yra įrašai apie vidinių siūlių išpjovimą, šie darbai atlikti dar 2016 m. pirmame pusmetyje, tuo tarpu išoriniame paviršiuje siūlės paprasčiausiai nesusidaro ir nėra šalinamos (toks veiksmas/darbas neegzistuoja, neatliekamas). Trūkumas, kad nėra aišku, kiek įrengta alkūnių ir betoninių atramų, taip pat neatitinkantis tikrovės, nes tai nurodyta statybos darbų žurnale (2016 m. kovo-balandžio mėn.).
Atsakovės atstovas nurodė, kad ir 2016-12-29 dienos privalomajame nurodyme dalis nurodytų trūkumų taip pat buvo nurodyti nepagrįstai arba neturi įtakos darbų pridavimui. Pažymėtas trūkumas, kad darbo projekte skiriasi kameros gabaritai genplane ir detalizacijoje, buvo nurodytas todėl, kad vietoje minėtos kameros detalizavimo brėžinio buvo įsegta kameros tipinio katalogo ištrauka, kuri ne visiškai atitiko faktinius įrengtos kameros gabaritus, todėl nedelsiant po privalomųjų nurodymų surašymo, 2017 m. sausio mėn. buvo parengta ir į darbo projektą įsegta faktiškai įrengtos kameros detalizacija. Nurodyme buvo paminėta, kad statybos darbų žurnale neteisingai nurodytos kai kurių atliktų darbų datos – dėl neatidumo buvo netinkamai nurodytos trijų darbo dienų datos (vietoj 2016 m. įrašyti 2014 m.), tačiau datos buvo patikslintos dar komisijos darbo metu. Nurodyme įrašyta pastaba, kad netinkamai atlikti darbo projekto pakeitimai (vieną brėžinį turi patikslinti projektuotojas), tačiau brėžinys UAB „Šiaulių vandenys“ prašymu buvo papildomai patikslintas, atitinkamą brėžinį patikslinus ranka padarytais įrašais dar statybos užbaigimo komisijos darbo metu iki privalomojo nurodymo surašymo dienos, todėl pastaba nepagrįsta.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas E. K. taip pat pripažino, kad kai kurie trūkumai privalomuose nurodymuose yra išvardinti nepagrįstai, t.y. važtaraščių nepateikimas. Dalies nurodytų trūkumų ieškovo atstovas pakomentuoti arba visai negalėjo, arba negalėjo nurodyti tikslių aplinkybių dėl jų egzistavimo, nes šie klausimais išeina už jo kompetencijos ribų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pateiktus atsikirtimus, negalėjo nurodyti faktinių aplinkybių apie aukščiau išvardintų aplinkybių egzistavimą, todėl teismas šioje dalyje vadovaujasi atsakovės pateiktais argumentais, kad aukščiau išvardinti darbų trūkumai nekliudė priduoti darbus ieškovui nustatytu terminu.
Tačiau abi šalys pripažįsta, kad, nors realiai atsakovė atliko darbus laiku, priduoti statybos darbus ir gauti statybos darbų užbaigimo akto negalėjo dėl 2016-12-29 privalomajame nurodyme įvardintos priežasties - 2016-12-29 privalomajame nurodyme pažymėta, kad vandentiekio kamera V1-1 sumontuota pažeidžiant parengto projekto sprendinius. Atsakovės atstovas nurodė, kad darbų vykdymo eigoje atkasus vandentiekio DN600 mm tinklus kameros montavimo vietoje nustatyta, jog vakariniame vamzdyje sumontuotas intarpas ir vamzdis pasisukęs apie 10 laipsnių nuo tiesios linijos, t. y. faktinė situacija neatitiko ieškovo pateikto techninio projekto ir techninį projektą buvo būtina koreguoti. Bylos nagrinėjimo metu ir ieškovo atstovas E. K. pripažino, kad techninis projektas buvo koreguotas, tačiau montuojant kameras atsakovė nebuvo parengusi darbo projekto. E. K. teigimu, nors darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau ne pagal darbo projektą. Atsakovės atstovas pripažino, kad minėti darbai buvo atlikti pagal techninį projektą, darbų pabaigos momentu darbo projektas liko nepakoreguotas. Nors atsakovė įrodinėjo, kad darbo projekto pakeitimo terminas yra susijęs su ieškovo veiksmais – ieškovas keitė techninį projektą, tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti įrodymais. Aplinkybė, kad atsakovė atliko darbus pagal techninį projektą patvirtina, kad darbų atlikimui ir darbo projekto pakeitimui techninio projekto koregavimas įtakos neturėjo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas E. K. patvirtino, kad darbų termino pabaigos metu taip pat nebuvo atlikti naujai nutiestų trasų hidrauliniai bandymai (2016-12-23 privalomasis nurodymas). Atsakovė pripažino, kad šie darbai buvo neatlikti, o ieškovo atstovas E. K. patvirtino, kad juos atsakovė atliko po darbų atlikimo termino. Todėl atsakovės argumentai, kad šie darbai nebuvo kliūtis priduoti statybos darbus, yra nepagrįsti.
Vadovaujantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pagal sutarties 1.2 punktą darbai turėjo būti atlikti ir gautas statybos užbaigimo aktas ne vėliau kaip iki 2016-12-31d. Ši sąlyga rodo, kad šalys statybos darbų užbaigimą susiejo su statybos užbaigimo aktu. Todėl atsakovė, pasirašydama rangos sutartį, suprato arba turėjo suprasti, jog iki sutartyje nurodyto darbų atlikimo termino ji turės darbus ne tik perduoti užsakovei, bet ir užtikrinti, kad iki to laiko būtų pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Tai reiškia, kad apeliantė savo valia nustatė atitinkamas teises ir pareigas, o pareigos atlikti ir priduoti darbus nustatytu terminu neįvykdė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.).
Šalys sudarytoje rangos sutartyje 10.5 punkte numatė, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų dalį pagal pateiktą darbų vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas turi teisę be įspėjimo pradėti skaičiuoti delspinigius, kurių dydis yra 0,05 procentai nuo sutarties kainos, ir skaičiuoti iki darbų vėluojamų darbų perdavimo užsakovui dienos. Pagal ginčo sutarties nuostatas, užsakovas laikomas priėmusiu darbus tik tuomet, kai pasirašomas ne tik darbų perdavimo–priėmimo, bet ir statybos užbaigimo aktas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Nustatant, ar netesybos aiškiai per didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010). Šiuo aspektu pažymėtina, jog netesybų mažinimo galimybė kilus ginčui iš viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis nėra ribojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1178-464/2016).
Atsakovė nurodė, kad šalių rangos sutartyje numatytos netesybos yra aiškiai per didelės – 0,05 procentai, kai paprastai praktikoje taikomos netesybos siekia 0,02 procentus. Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška. Nors šiuo atveju buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, rangovas turėjo teisę apsispręsti, pasirašyti siūlomomis sąlygomis sutartį arba ne. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovė yra verslo subjektas, šalių sutartyje numatytą netesybų dydį 0,05 procentus laikyti aiškiai per dideliais nėra pagrindo.
Kaip jau buvo minėta, vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 18 p. ir jame nurodyta šio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė pripažino, kad dėl vėlavimo užbaigti darbus ieškovė jokių nuostolių nepatyrė. Iš ieškovo atstovo E. K. paaiškinimų matyti, kad statybos objektą iki 2018m. pavasario eksploatuoti nebuvo būtinybės, taigi ieškovas dėl atsakovės vėlavimo atlikti darbus nepatogumų nepatyrė.
Be to, pažymėtina, kad ieškovas delspinigius paskaičiavo pagal sutartį nuo visos sutarties įvykdymo kainos, kaip ir numato sutartis. Tačiau pati ieškovė pripažino, kad iš esmės visi statybos darbai 2016-12-31 buvo užbaigti, statybos aktas nebuvo gautas dėl dokumentacijos tvarkymo. Todėl vertinant netesybų dydį dar ir šiuo aspektu, netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties darbų kainos aiškiai nėra proporcinga priemonė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad egzistuoja pagrindas netesybų sumažinimui nagrinėjamu atveju. Teismo vertinimu, atsakovės prašomų netesybų (50862,81 Eur) sumažinimas iki 10 proc. jų sumos (t. y. iki 5086,28 Eur) šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, abiejų sutarties šalių interesų derinimo taisykles, taip pat netesybų sumažinimas leistų tinkamiau įvertinti faktą, jog iš esmės darbai iki nustatyto termino atsakovės buvo atlikti, o byloje nesama duomenų, kad dėl darbų vėlavimo atsakovė būtų patyrusi nuostolių. Nors atsakovė būtent dėl šios priežasties prašo visai atmesti ieškovo ieškinį, tokie atsakovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, kurios, kaip buvo minėta atlieka ir kitą funkciją – skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Todėl aplinkybė, jog ieškovas dėl darbų vėlavimo realių nuostolių nepatyrė, yra pagrindas mažinti netesybas, o ne atmesti ieškinį.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 5086,28 Eur netesybų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas 10 procentų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėjamu atveju, teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, už ieškinį mokėtinas 988,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 10 procentų, iš atsakovės priteistinas 98,80 Eur (988x0,10=98,80) žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnis). Kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovas priteisti neprašė.
Atsakovė UAB „KRS“ prašo iš ieškovo priteisti 4 906,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovė nurodo, kad šias išlaidas sudaro: 3 091,16 Eur – už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 1 815,00 Eur – už tripliko parengimą.
Teismas pažymi, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintų rekomendacijų “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus dydžius.
Pagal Rekomendacijas atsiliepimo į ieškinį surašymo metu (2018-03-05) maksimali suma už atsiliepimo parengimą buvo 2 127,00 Eur (Vidutinis mėnesinis bruto 850,80 Eur), tripliko surašymo metu (2018-04-05) maksimali suma už tripliko parengimą buvo – 1 327,20 Eur (Vidutinis mėnesinis bruto 884,80 Eur).
Įvertinus bylos apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, paruoštų dokumentų turinį ir jų nedidelę apimtį, tai, kad atsiliepimo ir tripliko paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes juose nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai per didelės ir turi būti mažinamos, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Šiaulių tardymo izoliatoriui (į.k. 191715773) iš atsakovės UAB ,,KRS‘‘ (į.k. 5086,28 Eur (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt šešis Eur 28 ct) delspinigių.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakovei UAB „KRS“ 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „KRS“ 98,80 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) žyminį mokestį valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.