Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui M. E. G., trečiajam asmeniui L. S. vaiko laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį visiškai palaikė, iš esmės jį atkartojo.

5. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, pareiškė, kad su dukra bendrauja nuolat, mažiausiai du kartus per savaitę susisiekia telefonu, dukra per (duomenys neskelbtini) ir vasaros atostogų metu atvažiuoja pas jį, svečiuojasi keletą savaičių. Po mamos mirties siūlė jai atvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau mergaitė nori užbaigti mokyklą (duomenys neskelbtini), atsakovas gerbia jos apsisprendimą, visiškai pasitiki L. S. globa. Anksčiau jo turtinė padėtis buvo bloga, tačiau dabar pagerėjo, jis siunčia po 150 Eur per mėnesį dukros išlaikymui.

6. Trečiasis asmuo patvirtino, kad O. G. ir atsakovo ryšiai labai stiprūs, jie dažnai bendrauja ir susitinka. Mergaitės apsisprendimas likti pas ją po mamos mirties buvo nulemtas tuo, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu su mama gyveno trečiojo asmens namuose, visa aplinka buvo artima, mergaitė čia užmezgė draugystę su bendraamžiais, jautėsi saugi, ir likus nedaug laiko iki pilnametystės būtų buvę neprotinga išvykti gyventi į kitą šalį vien dėl to, kad ten gyvena jos biologinis tėtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad O. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, motina yra S. S. – G., tėvas – M. E. G.. Vaiko motina šiuo metu mirusi. Remiantis (duomenys neskelbtini) vaiko laikino apgyvendinimo aktu, vaikas O. G. buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos ir nuo (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinta pas trečiąjį asmenį. Iš (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad O. G. nuo gimimo su mama gyveno užsienio šalyje, kai vaikui suėjo (duomenys neskelbtini) metų, vaikas su mama grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno pas trečiąjį asmenį. Atsakovas – vaiko tėvas ir anksčiau, ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas su tėvu negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini) m, tačiau visą laiką tėvas dukra domėjosi, nors ir nereguliariai, bet teikė išlaikymą. Vaikas O. G. kasdien bendrauja su tėvu telefonu, tėvas neprieštarauja, kad vaikas gyventų pas tetą, mergaitė nurodė, kad priprato (duomenys neskelbtini), turi draugų, giminių iš mamos pusės, todėl nori gyventi su motinos teta L. S..

9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

10. Lietuvos teisėje įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).

11. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

12. Atsakovo dukra šiuo metu gyvena su laikinąją globėja, kur sudarytomis gyvenimo sąlygomis užtikrinta saugi ir vaiko amžių atitinkanti aplinka, vaikas nuolat palaiko ryšį su savo tėvu, abu jie patenkinti esamomis aplinkybėmis.

13. Teismo nuomone, atsakovas, gyvendamas užsienio valstybėje, tačiau palaikydamas artimus ryšius su dukra sukūrė išskirtinę situaciją, kurios metu jo ir dukros santykiai užsitęsė ir palaikomi per nuotolį, dėl kurio jis negali tiesiogiai dalyvauti vaiko ugdyme, tačiau tai jis įgyvendina per trečiąjį asmenį. Įvertinus laikotarpį, per kurį susiklostė tokia situacija, O. G. brandą ir amžių – netrukus sulauks pilnametystės, laikytina, kad susiklostė objektyvios aplinkybės, iš kurių teismas sprendžia, kad mergaitei geriau gyventi dabartinėje trečiojo asmens šeimoje, dėl to priimamas sprendimas atskirti atsakovą nuo jos dukros O. G. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis), taip atsakovui išsaugant visas asmenines ir turtines teisės bei pareigas, pagrįstas giminyste, tačiau šiam trumpam laikotarpiui atimant jam teisę gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš trečiojo asmens (CK 3.179 straipsnio 2 dalis, 3.183 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad atsakovui visiškai paliekama teisė matytis ir bendrauti su vaiku, išskyrus, jei tai prieštarautų vaiko interesams.

14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą nėra. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nėra didelis, akivaizdu, kad tokio dydžio išlaikymas reikalingas beveik pilnametystę pasiekusios paauglės minimalių poreikių tenkinimui. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai O. G. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.202, 3.208 straipsniai). Uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskirtinas trečiasis asmuo (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

15. Šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

16. Sprendimo dalis išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 502-504 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti vaiką O. G., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo M. E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 50 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant rūpintoją L. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko O. G. gyvenamą vietą nustatyti rūpintojos L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.