Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1969 m. liepos 23 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti VĮ Tytuvėnų miškų urėdijoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 28, A. G. važiuojant dviračiu, iš namo kiemo per tvorą iššokęs R. R. priklausantis nenustatytos veislės šuo A. G. įkando į ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairės plaštakos III piršto kastinę žaizdą su tiesiamosios sausgyslės sužalojimu ir piršto išnirimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairės plaštakos III piršto tiesiamosios sausgyslės sužalojimas ir piršto išnirimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji R. R. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji turėjo rudos spalvos su baltomis dėmėmis mišrūnų veislės kalaitę, kuri 2014 m. rugpjūčio 20 d. dingo iš jos kiemo. 2014 m. rugpjūčio 18 d. ji iš darbo grįžo apie 17 val. 45 min, apie 18 val. ir 21 val. 30 min buvo išvedusi pavedžioti mišrūnų veislės šuns kalaitę, kuri likusią vakaro dalį buvo su ja namuose, į kiemą nebuvo išbėgusi. Apie 20 val. kalaitė pradėjus loti, ji pažvelgusi pro langą, matė gatvėje stovinčius du jaunuolius ir moterį apibintuotu pirštu, tačiau ji nesidomėjo, kas vyksta gatvėje. Į jos namus apie 20 val. 30 min buvo atvykę policijos pareigūnai, jai atidarius duris, pareigūnai pasiteiravo apie šunį, ji neslėpė, kad šuo kambaryje yra, pareigūnai apžiūrėti jos kalaitės nebuvo įėję, tačiau girdėjo jos lojimą namo viduje. Ji įsitikinusi, kad A. G. galėjo įkąsti visiškai svetimas šuo, atsitiktinai atklydęs į jos kiemą. Kur šiuo metu yra jos kalaitė, nurodyti negali, nežino, kalaitė niekam iš jos šeimos narių nematant iš jos kiemo dingo.

Kaltinamosios kaltė padarius neatsargų nusikaltimą įrodyta.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. po 18 val. dviračiu iš savo namų Kelmėje, Vytauto Didžiojo, Žemaitės, Kalno gatvėmis važiavo pas savo sūnų A. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pravažiuodama namą, esantį (duomenys neskelbtini), stovintį Kalno-Žemaitės gatvių sankryžoje, matė kieme jaunuolį, šalia pavėsinės gulintį rudos spalvos didelį šunį, kurį ir anksčiau šiame kieme yra mačiusi ne kartą, nes į sūnaus namus važiuojanti dažnai. Apie valandą laiko pabuvusi pas sūnų, tuo pačiu keliu dviračiu važiavo namo. Įsukusi iš Kalno gatvės į Žemaitės gatvę, ketino pervažiuoti į kitą gatvės pusę, važiavo arti gyvenamojo namo, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, gyveno R. R., tvoros, matė, kad ant vejos, esančios prie šio namo nuo gatvės pusės, ties ta vieta, kur namo sienoje matosi buvusių durų žymės, gulėjo vaikinas, šalia jo – šuo. Jai įsukus į Žemaitės gatvę, šuo staiga puolė prie jos, persisvėręs per tvorą sugriebė jai už kairės rankos piršto. Šuo buvo didelis, persisvėręs per tvorą priekinėmis kojomis siekė jos dviračio priekinį ratą. Ji nušoko nuo dviračio, ėmė šaukti, šuo nepaleido jos piršto. Pribėgęs vaikinas, gulėjęs ant vejos, stvėrė šuns pavadį, atitraukė šunį nuo jos ir nusivedė už namo, į kiemą. Ji matė, kad šuo buvo su pavadėliu ir antkakliu, rudos spalvos su balta krūtine. Prie jos iš karto pribėgo du jaunuoliai, kurie iš automobilio atsinešė binto, sutvarstė jos kraujuojantį pirštą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kelmės ligoninėje jai buvo suteikta skubi medicininė pagalba, chirurginiu būdu sutvarkytos įkandimo žaizdos, tačiau sužalotas pirštas negijo, po trijų dienų prasidėjus gangrenai dalis piršto buvo amputuota. Kaltinamoji R. R. jos neatsiprašė, patirtų nuotolių jai neatlygino, todėl ji reiškia civilinį ieškinį. Įvykio vietoje ji matė, kad pro namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą žiūrėjo moteris šviesiais plaukais, vėliau, pažinusi R. R., suprato, kad tai ji žiūrėjo pro langą, tačiau į gatvę ji neišėjo, jai pagalbos nesuteikė, uždariusi namo lango žaliuzes, atsitraukė nuo lango.

Liudytojas I. J. parodė, kad Kelmės mieste, automobiliu važiuodamas (duomenys neskelbtini) matė, kad A. G., sėdinčią ant dviračio, kažkas tempia į šoną. Jam iš paskos kitu automobiliu važiavo jo pusbrolis M. B.. Staiga sustabdęs automobilį ir išlipęs iš jo, jis matė rudos spalvos šunį, panašų į pitbulių veislės šunį, persisvėrusį per tvorą, matė, kaip jaunuolis, vilkintis džemperį su kapišonu, nusitempė šunį į namą. Jo manymu, šuo galėjo būti apie 60 cm aukščio, jį nusivedęs jaunuolis apie 1,84 cm ūgio. Kartu su juo prie šaukiančios A. G. pribėgo ir jo pusbrolis, kuris iš automobilio atnešė vaistinėlę. A. G. buvo sužalotas vidurinis pirštas, kurios rankos, nepamena, matėsi kaulo atplaišos, sužaloti audiniai, stipriai bėgo kraujas. Jis sutvarstė A. G. sužalotą pirštą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Tvarstydamas pirštą matė, kaip pro namo langą pasižiūrėjo šviesiais plaukais moteris, užleido lango žaliuzes. Nukentėjusioji buvo ties antru namo tvoros kuoleliu. Atvykę policijos pareigūnai paveikslavo šunį, kuris buvo namo viduje, per langą. Iki šio įvykio nei A. G., nei kitų asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), nepažinojo. Jis dažnai pravažiuoja pro namą, esantį (duomenys neskelbtini), ne kartą yra matęs vyrą arba moterį, vedžiojančius, tą patį šunį, kuris užpuolė A. G..

Liudytojas M. B. parodė, kad, važiuodamas (duomenys neskelbtini), matė šunį, persisvėrusį per namo tvorą ir užpuolusį moterį. Šuo buvo stambus ir didelis, rudos spalvos su baltomis dėmėmis, jo manymu, kovinis. Matė, kaip vaikinas, iš kur jis atėjo nepastebėjo, nusivedė šunį į namo kiemo vidinę pusę. Jis su I. J. suteikė A. G. pirmąją pagalbą, nes jai buvo sužalotas kairės rankos pirštas. Policijos pareigūnai atvyko po 15-20 min, policijos pareigūnas V. P. šunį fotografavo per langą. Prieš šį įvykį nekartą lankėsi aikštelėje, kuri yra priešais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuri buvo tapusi draugų susitikimo vieta, yra matęs tą patį šunį, kuris užpuolė A. G., vedžiojant gatve ir gyvenamojo namo kieme. Iki šio įvykio nei nukentėjusiosios, nei kaltinamosios nepažinojęs.

Liudytoja L. P. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 17 val. ją su biglių veislės šuneliu einančią pro gyvenamąjį namą, esantį Kelmėje, Žemaitės-Kalno gatvių sankryžoje, priklausantį R. R., užpuolė iš šio namo kiemo pro pravirus vartelius išbėgęs šuo. Ji pradėjusi šaukti, iš namo niekas gelbėti jos neatėjo. Išgirdę jos šauksmą, atbėgo priešgaisrinės apsaugos darbuotojai, jie atplėšė šunį nuo jos šunelio, įstūmė jį į kiemą ir uždarė vartelius. Šuo apkandžiojo jos rankas, sukandžiojo jos šunelį. Kitą dieną jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinusi moteris prisistatė R. R. ir paaiškino, jog buvo išvykusi į Palangą, grįžusi rado savo šunį kruviną, prašė atsiimti pareiškimą, žadėjo atlyginti žalą. Ji pasakiusi R. R., kad šiuo metu negalinti tiksliai nurodyti padarytų nuostolių dydžio, nes jos apkandžiotas ir sužalotas šunelis dar gydomas, kiek kainuos gydymas, nežino, todėl pinigų dabar neims. R. R. pasakiusi, jog po mėnesio bus vėlu, antrą kartą paskambinusi grasinančiu tonu reikalavo niekur nesikreipti, nes nieko nelaimėsianti. Šunį, kuris ją užpuolė, ne kartą yra mačiusi R. R. kieme bėgiojantį, gulintį prie pavėsinės, sutikdavo rytais R. R. vedžiojančią šį šunį.

Liudytojas A. I., Kelmės rajono PK VPS patrulių būrio patrulis, parodė, kad prisimena, kad kartu su tyrėju V. P. vyko į įvykio vietą prie gyvenamojo namo, esančio Kelmėje, Žemaitės gatvėje, gavus pranešimą, kad šuo moteriai perkando pirštą, tačiau smulkiau įvykio aplinkybių jis neprisimena. Visus veiksmus, reikalingus įvykio tyrimui atliko ir įformino tyrėjas V. P., kuris šiuo metu policijos komisariate nebedirba.

Liudytojas S. V. parodė, kad kaltinamoji R. R. yra jo draugė, 2014 m. rugpjūčio 18 d. jis kartu su R. R. apie 18 val. grįžo į jos namus. Tik grįžus, R. R. buvo išvedusi, pririštą pavadėliu, šunį pavedžioti į kiemą. Jis kartu su R. R. buvo kambaryje, su jais kartu buvo ir šuo. Jis per langą matė ateinančius du policijos pareigūnus, R. R. išėjo jų pasitikti ir su jais bendravo, jų pokalbio jis negirdėjo, tik vėliau R. R. paaiškino, kad neva jos šuo kažką užpuolė. Jokios sužalotos moters gatvėje jis nematė. Apie šunį, užpuolusį moterį prie R. R. namų, jis sužinojo iš spaudos.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (8-9 b. l. baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00595-14) matyti, kad įvykio vieta apžiūrėta 2014 m. rugpjūčio 18 d. nuo 20 val. 20 min iki 20 val. 53 min. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Kelmėje, Kalnų ir Žemaitės gatvių sankryža, apžiūros objektas – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypą juosianti metalinė tvora, kuri yra 1 metro aukščio. Įvažiavimas į kiemą yra iš Žemaitės gatvės, įvažiavimo vartai atviri. Iš abiejų gatvių ties tvora šaligatvio nėra, už tvoros prasideda asfaltas. (duomenys neskelbtini), maždaug už 2,5 metrų nuo Žemaitės ir Kalnų gatvių sankryžos, šalia (duomenys neskelbtini) namo tvoros ant asfalto matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo lango už jo girdisi šuns lojimas, per langą matosi šuns galva, kuri yra geltonos spalvos, per vidurį tarp akių - baltos spalvos kailis, šuo panašus į pitbulio mišrūno veislės šunį.

Foto nuotraukose (10-11 b. l. baudž. b. Nr. 67-1-00595-14) užfiksuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tvora, šuns atvaizdas per langą ir ant asfalto šalia tvoros esančios tamsios dėmės.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (26-27 b. l. baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00595-14) matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. 20 val. 08 min greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta adresu (duomenys neskelbtini), iš kur A. G. dėl kairės plaštakos III piršto kąstinės žaizdos 20 val. 20 min greitosios medicinos pagalbos automobiliu pristatyta į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (31 b. l. baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00595-14) tiriamojoje dalyje nurodyta, jog Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje nurodyta, kad A. G. kairės rankos III piršte yra plėštinė-kąstinė žaizda su galinio pirštakaulio panirimu, vietinėje nejautroje atliktas nuplėštos tiesiamosios sausgyslės susiuvimas, piršto išnirimas atstatytas ir fiksuotas viela, žaizdos išplautos ir susiūtos. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad A. G. padarytas kairės plaštakos III piršto kąstinė žaizda su tiesiamosios sausgyslės sužalojimu ir piršto išnirimu, nesunkus sveikatos sutrikdymas , nes kairės plaštakos III piršto tiesiamosios sausgyslės sužalojimas ir piršto išnirimas sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui; rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 20 val.), sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, galėjo būti padarytas šuns dantimis, vienu įkandimu.

VšĮ Kelmės ligoninės sveikatos istorijos išraše (66 b. l. baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00595-14) nurodyta, jog A. G. į Kelmės ligoninės chirurgijos–traumatologijos skyrių 2014 m. rugpjūčio 21 d. paguldyta ekstra tvarka. Prieš tris paras į priėmimo skyrių kreipėsi dėl šuns įkandimo į kairės plaštakos pirštonaginę falangą, gausiai kraujavo, budinčio chirurgo žaizda revizuota, susiūta, atlikta naginės falangos fiksacija Kiršnerio viela, išleista gydytis ambulatoriškai. Po trijų parų atsirado skausmas, patino naginė falanga, dėl ko A. G. hospitalizuota. Pradžioje gydyta konservatyviai, tačiau skausmas liko, žaizda infekuota, naginė falanga patinusi, pašalinus visus siūlus, ištraukus vielą, žaizda liko praskiesta, pasišalino labai daug nekrotinių masių, paviršiuje oda pilnai nekrozuota, laidinėje nejautroje atlikta naginės falangos amputacija.

Netikėti nukentėjusiosios A. G., liudytojų I. J. ir M. B. parodymais teismas neturi pagrindo. Jie nuoseklūs, neprieštaringi vienas kitam, nukentėjusios parodymus patvirtina liudytojai, atsitiktinai atsiradę įvykio vietoje, matę A. G. užpuolusį šunį, jį į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nusivedantį jaunuolį. Nukentėjusioji A. G. ir liudytojai I. J. bei M. B. vienodai apibūdina užpuolimo aplinkybes – šuo buvo persisvėręs per tvorą ir sugriebęs nukentėjusiajai už rankos. Apie tai, kad A. G. užpuolęs šuo priklauso būtent namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei, patvirtina liudytojų I. J., M. B. ir L. P. parodymai. Vaikinai ne kartą tokį pat šunį matė namo kieme, liudytoja L. P. tą patį šunį, kuris buvo užpuolęs ir apkandžiojęs ją ir jos šunį, ne kartą matė vedžiojantį R. R., lakstantį jos kieme. Nukentėjusioji ir liudytojai šunį, matytą bėgiojantį R. R. kieme, jos vedžiojamą, užpuolusį A. G., apibūdina analogiškai - pitbulių veislės mišrūnas, kovinis, rudos spalvos su baltomis dėmėmis. Kad šuo panašus į pitbulių veislės mišrūną nurodyta ir pareigūno įvykio vietos apžiūros protokole, jo galva su baltomis dėmėmis užfiksuota foto nuotraukoje. Nukentėjusioji ir liudytojai I. J., M. B., L. P. iki įvykio nebuvo pažįstami, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šie asmenys linkę apkalbėti kaltinamąją, būtų priešiškai nusiteikę jos atžvilgiu, nenustatyta, kaltinamoji tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Nukentėjusiajai A. G. 2014 m. rugpjūčio 18 d. padaryto sužalojimo pobūdį patvirtina medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurių pagrindu pateikta medicinos specialisto išvada. Šuns įkandimo į pirštą pasekmes patvirtina tolimesnio gydymo eiga, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys apie kąstinės žaizdos gydymą, dalies piršto amputaciją. Teismo medicinos specialisto išvada, gydytojų įrašai medicininiuose dokumentuose teismui abejonių nekelia.

Liudytoją S. V. ir kaltinamąją sieja artimi ryšiai, todėl akivaizdu, kad jis palaiko kaltinamosios poziciją. Tačiau jo parodymai apie tai, kad po 18 val. R. R. kalaitė buvusi namie, nepaneigia tos aplinkybės, kad šuo sužalojo A. G., kadangi užpuolimas truko trumpą laiką, kaltinamosios namuose be jos ir S. V. buvo ir savininkės sūnus, kuris kaip matyti iš nukentėjusios ir liudytojų parodymų, būtent ir buvo lauke su šunimi. S. V. gatvėje šalia nukentėjusiosios tuo metu, kai šuo užpuolė A. G., nebuvo, jo parodymai, kad jis nematė ir negirdėjo, kas vyksta gatvėje, nepaneigia nukentėjusiosios ir liudytojų I. J. ir M. B. nurodytų aplinkybių.

Kaltinamoji pripažino, kad ji turėjo šunį, kad pareigūno nuotraukoje per langą matomas šuo yra panašus į jos turėtą kalaitę. Kaltinamosios tvirtinimas, kad jos šuo negalėjo įkąsti nukentėjusiajai, nes visą vakarą buvęs su ja namo viduje, jos versija, kad A. G. užpuolęs svetimas, atklydęs į jos kiemą šuo, yra akivaizdžiai išgalvoti, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuostolių atlyginimo. Kaltinamosios tvirtinimas, kad jos šuo niekada nebūna be priežiūros, palaidas, paneigta liudytojos L. P. parodymais (ji šuns užpulta buvo keliomis dienomis anksčiau, niekas iš namo gyventojų į jos pagalbos šauksmą nereagavo, kieme namo gyventojų nebuvo), pačios kaltinamosios paaiškinimais apie šuns dingimo aplinkybes - šuo iš jos kiemo dingęs paslapčia, niekam nematant. Kadangi nėra galimybių nustatyti R. R. turėto šuns veislės, pati kaltinamoji tvirtina, kad ji turėjusi neveislinę, mišrūnę kalaitę, todėl kaltinime šuns veislė nenurodoma, nurodant, kad tai nenustatytos veislės šuo.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamajai R. R. priklausantis šuo, būdamas nepririštas jo savininkės namų valdoje, pašokęs ir persisvėręs per tvorą, užpuolė dviračiu šalia tvoros važiavusią A. G., įkando nukentėjusiajai į kairės rankos pirštą, jį sužalojo, ko pasekoje dalis piršto buvo amputuota.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio nuostatas nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamosios R. R. šuniui įkandus A. G. į kairės rankos pirštą. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Įsigydama šunį, jį kieme laikydama nepririštą R. R. nenumatė, kad dėl jos tokio elgesio gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau jeigu ji būtų apdairesnė, atsargesnė, atidesnė, privalėjo ir galėjo tai numatyti, nes jos gyvenamojo namo tvora neaukšta, namas miesto centre, gatve, kurioje stovi namas, nuolatos vaikšto žmonės, šuo pakankamai didelis, be to, neaiškios kilmės. R. R. jokių šuns kilmės dokumentų, jo dresavimo pažymėjimų nepateikė. Tokiu būdu, dėl kaltinamosios R. R. nusikalstamo nerūpestingumo nesunkiai sužalota A. G., todėl R. R. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalies požymius.

Pareikšdama civilinį ieškinį raštu nukentėjusioji prašė priteisti 30000 litų, kas sudaro 8688,60 Eur, neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teisiamojo posėdžio metu A. G. nurodė, kad neturtinei žalai atlyginti jai pakaktų 3000 Eur. Ji nurodė, kad dėl šuns užpuolimo patyrusi didžiulį fizinį skausmą, stresą, išgąstį. Po šuns įkandimo gulėjo ligoninėje, ilgą laiką gydėsi ambulatoriškai, šuns sužalotas pirštas negijo, dėl ko buvo atlikta operacija, amputuota dalis piršto. Netekusi dalies piršto ji jaučianti ne tik skausmą, bet ir patirianti nepatogumus, nes pirštas svarbus dirbant įvairius buitinius darbus. Ji sužalota negrįžtamai, ją iki šiol kankina košmarai, jaučia psichologinę baimę važiuodama dviračiu gatve, bijo, kad gali būti vėl užpulta šuns.

Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Abejonių nekyla, kad užpulta šuns A. G. patyrė išgąstį, stresą, šuniui įkandus į pirštą – skausmą, kurį kentė gydant žaizdą, amputavus dalį piršto. Šuns įkandimo pasekmės nepataisomos - prarasta dalis piršto. Dalies piršto amputacija nėra gyvybiškai svarbaus organo sužalojimas, tačiau tokia trauma neabejotinai kelia diskomfortą atliekant bet kokius buitinius darbus. Abejonių nekelia ir ta aplinkybė, kad A. G. iki šiol jaučianti baimę – bijo būti užpulta šuns. Remiantis aptartų aplinkybių visuma, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, darytina išvada, kad nukentėjusiosios A. G. nurodytas neturtinės žalos dydis – 3000 Eur – yra teisingas, protingas ir sąžiningas. Kaltinamoji - darbinga, dirbanti, kas leidžia daryti išvadą, kad tokią sumą atlyginti nukentėjusiajai ji gali, yra pajėgi. Duomenų, kad tokio dydžio piniginė suma nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios ar kitų jos šeimos narių turtinę padėtį, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją A. G. atstovavo advokatas V. Blažaitis. Iš pinigų priėmimo kvito (65 b. l. baudžiamojoje byloje) matyti, kad advokatui už jo paslaugas nukentėjusioji A. G. sumokėjo 1000 Lt, kas sudaro 289,62 Eur. Nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Blažaitis rengė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu (62-64 b. l. baudžiamoji byla Nr. 67-1-00595-14), paruošė skundą privataus kaltinimo tvarka, dalyvavo teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant teisme, jo kontora yra kitoje vietoje, nei buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjamas skundas privataus kaltinimo tvarka, įvykio tyrimas tęsiasi ilgą laiką, todėl 289,60 Eur atlygis advokato paslaugoms apmokėti šioje byloje laikytinas realus ir pagrįstas, nukentėjusiosios turėtos išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, pilnumoje priteistinos iš kaltinamosios.

Kaltinamoji R. R. teisiama pirmą kartą, jos padarytas nusikaltimas priskirtas neatsargių nusikaltimų kategorijai, tačiau ji kaltės nepripažino, nukentėjusios neatsiprašė, žalos neatlygino. Jos gynybinė pozicija, iškeltos versijos dėl A. G. sužalojimo aplinkybių akivaizdžiai rodo jos siekimą išvengti atsakomybės – tiek baudžiamosios, tiek civilinės, jos visišką abejingumą ir nenorą sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Įvertinus aplinkybių visumą, kaltinamajai skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimas. Kadangi ji kaltės nepripažino, nuostolių neatlygino, jai skirtinas ilgiausios trukmės laisvės apribojimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalyje.

Iš liudytojų S. V., L. P. parodymų matyti, kad apie įvykį – A. G. gatvėje užpuolusį šunį - buvo rašoma spaudoje, įvykį betarpiškai matė du jaunuoliai, kas neabejotinai reiškia, kad apie įvykį plačiai buvo kalbama visuomenėje, aptarinėjama gyventojų, skaitytojų tarpe, kaltinamoji nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – poveikis kaltinamajai, įgyvendintas teisingumo principas, bei siekiant prevencinių tikslų, tikslinga paskirti kaltinamajai įpareigojimą viešai atsiprašyti nukentėjusiosios (BK 48 str. 7 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi įpareigoti nuteistąją R. R. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiosios A. G..

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš R. R. A. G. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.