- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- AN2-141-988/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00181-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritonis skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-90-517/2020, kuriuo V. V. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-90-517/2020 V. V. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) NORMETAS direktoriumi, atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojo S. B. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne mažiau kaip dvi savaites iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atlikto patikrinimo ir 2019 m. rugsėjo 5 d., nuo 7 val. iki 13 val. 45 min., UAB NORMETAS gamybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), UAB NORMETAS naudai leido dirbti S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti metalo apdirbimo staklininko darbines funkcijas (dirbti prie metalo lenkimo staklių, matuoti pagamintos produkcijos matmenų atitikimą brėžiniams, rūšiuoti pagamintą produkciją). V. V. paskirta administracinė nuobauda – 1 000,00 Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde V. V. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. B. parodymais ir S. B. 2019 m. rugsėjo 5 d. duotu paaiškinimu darbo inspektoriui A. B.. Liudytojo A. B. parodymai yra išvestiniai iš pirminio jų šaltinio – S. B. 2019 m. rugsėjo 5 d. duotų paaiškinimų darbo inspektoriui A. B.. Liudytojas S. B. nurodytus 2019 m. rugsėjo 5 d. duotus paaiškinimus darbo inspektoriui A. B. 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje paneigė ir pateikė iš esmės analogiškus jo pirminiams, duotiems dar 2019 m. rugsėjo 5 d. darbo inspektoriams, paaiškinimams. Jie duoti dar prieš teikiant nurodytus paaiškinimus 2019 m. rugsėjo 5 d. A. B., parodymai buvo užfiksuoti filmuojant ir padarytas jų garso įrašas (įrašas: (duomenys neskelbtini)). Pirminius parodymus S. B. davė abiem atvykusiems darbo inspektoriams tuoj pat, kai jie visi susitiko įmonės ceche, netikėtai, ir tie parodymai buvo nufilmuoti, padarytas garso įrašas, jie yra išsamūs, atsakant į visus pateiktus klausimus. Su pirminiais S. B. parodymais sutampa ne A. B. parodymai, o S. B. parodymai, duoti teisme.
2.3. Apeliantas pastebėjo, kad byloje nėra nustatyta jokio motyvo, dėl kurio S. B. galėtų ar turėtų meluoti, ar turėtų kokią nors naudą.
2.4. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu jo duoti parodymai visiškai sutampa su jo pirminiais parodymais ir su visų kitų, išskyrus A. B., parodymais.
2.5. Paminėjo, kad liudytojas A. B. visiškai nepagrįstai parodė, jog liudytojui S. B. buvo suteiktas darbų saugos instruktažas, kad jam buvo išduoti darbiniai drabužiai. Tai paneigė liudytojai S. B., V. S., T. Č., A. J., P. B., instruktažų žurnale nėra S. B. parašo apie instruktažo jam pravedimą.
2.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra pateiktas UAB NORMETAS Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas. Jame žymimas darbuotojų instruktavimas ir tai patvirtina, kad instruktuojamasis yra įmonės darbuotojas, jam leidžiama dirbti. Iš įrašų jame matyti, kad liudytojui S. B. instruktavimas 2019 m. rugsėjo 5 d. nebuvo atliktas, jo parašo nėra. Kaip paaiškino liudytojas V. S., kuris vykdo instruktažą, A. B. instruktažas kaip staklininkui nebuvo atliktas, nes jis nebuvo įmonės darbuotojas, o jam buvo suteiktas tik bendro pobūdžio darbų saugos instruktažas tam, kad S. B. būtų leista lankytis gamybos baruose. Tai patvirtino ir S. B.. Skundžiamame nutarime ši aplinkybė nurodoma klaidingai. Teigiama, kad instruktažas buvo atliktas, nors akivaizdu, kad taip nebuvo, tai neigia ir S. B., ir V. S., nėra ir S. B. parašo, kad jam instruktažas atliktas.
2.7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad byloje nėra jokio įrodymo, kad S. B. būtų išduoti darbiniai rūbai, išskyrus visiškai niekuo nepagrįstą liudytojo A. B. teigimą. Byloje nustatyta, kad UAB NORMETAS yra išduodami darbiniai drabužiai ir juos išduoda sandėlininkas. Nei vienas darbuotojas, kuris matė S. B. gamykloje, ar kuris būtų susijęs su tokių rūbų išdavimu, nenurodė, kad tokie rūbai būtų išduoti, ar kad juos dėvėtų S. B.. Tai patvirtina ir apylinkės teismui pateikta pažyma, kuri buvo išduota Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jos prašymu ir yra pateikta byloje. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad S. B. nebuvo įmonės darbuotojas, todėl jam ir nebuvo išduoti darbiniai drabužiai.
2.8. Apelianto teigimu, nustatyta, kad įmonėje į gamybines patalpas galima patekti tik turint specialų įėjimo į teritoriją „suktuko“ raktą, kuris išduodamas tik darbuotojams. S. B. paaiškino, kad toks raktas jam nebuvo išduotas, nes jis nebuvo įmonės darbuotojas, jį kiekvieną kartą pagal telefoninį iškvietimą įleisdavo V. S. (gamybos vadovas), kuris šią aplinkybę patvirtino.
2.9. Apeliantas pastebėjo, kad byloje pateiktos pažymos, nurodančios, jog įmonėje yra nustatytas vienas darbo laikas ir jokio „laisvo grafiko“, atskiros darbo laiko apskaitos nėra, taip pat yra tik dvi darbo užmokesčio paskaičiavimo sistemos: vienetinė ir laikinė. Akivaizdu, kad įmonėje negalimas darbas pagal verslo liudijimą, todėl negalėjo būti ir dėl jo tariamasi.
2.10. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad S. B. UAB NORMETAS naudai būtų atlikęs kokius nors darbus, kad jam būtų buvę suteiktos kokios nors priemonės ar teisės, kurios suteikiamos įmonės darbuotojams.
2.11. Apeliantas argumentavo, kad kaltinimas pareikštas V. V., taigi turėjo būti įrodyta jo kaltė, tačiau jį nebuvo įrodyta. Nėra nustatyta, kad V. V. šiame procese būtų dalyvavęs, nustatyta, kad visa tai organizavo ir vykdė gamybos vadovas V. S.. V. V. buvo žinoma tik tai, kad yra asmuo, kuris domisi darbu ir įmonės darbuotojai supažindina jį su darbu, sudaro sąlygas pačiam kandidatui susipažinti su aplinka, su galimu darbu, patikrinti, ar sugebėtų pasirinktą darbą dirbti, t. y. taip, kaip nurodyta UAB NORMETAS vidaus darbo tvarkos taisyklių II dalies 2.1. papunktyje. Taip procesas ir vyko, jį vykdė darbų vadovas pagal iš anksto jam žinomą tvarką ir pagal savo darbines funkcijas. Jokio kontakto su kandidatu V. V. neturėjo, nepriėmė jokio sprendimo šiuo klausimu.
2.12. V. V. apibendrino, kad byloje nėra surinkta pakankamai ir patikimų įrodymų, kad būtų galima konstatuoti nelegalų darbą, nustatyti, kad S. B. būtų pradėjęs dirbti realiai; UAB NORMETAS ir S. B. santykiai turėjo darbo sutarties požymių; buvo nustatyta, kad buvo dirbamas darbas bendrovei susitarus dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos ir dėl to bendrovė gavo pajamas bei pelną. Tokiu atveju V. V. kaltės nėra.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti liudytojo S. B. teiktais parodymais, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų apie liudytojo šališkumą.
3.2. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, argumentuojama, kad, kaip matyti iš Nelegalaus tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimas pradėtas gavus anoniminį pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB NORMETAS šiuo metu dirba keletas neįdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat nelegaliai Lietuvoje reziduojančių ir dirbančių Ukrainos Respublikos piliečių. Patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 13 val. 40 min., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur ir yra įsikūrusi UAB NORMETAS, o įmonės gamybinėse patalpose purvinais darbiniais rūbais, išteptu veidu bei rankomis pastebėtas S. B..
3.3. Inspekcijos nuomone, S. B. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, ir asmens duoti pirminiai parodymai žodžiu apie darbo sąlygas nesutampa. Patikrinimo dieną žodžiu S. B. paaiškino, kad dieną prieš buvo atėjęs apkalbėti sąlygas, darbo laikas yra nuo 7 val. 00 min. iki 15 val. 30 min., darbo užmokestis yra 500 Eur į rankas, ir, jei tenkins sąlygos, viską pasirašys pirmadienį (vaizdo įrašai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 13 val. 51 min. 15 sek. iki 13 val. 52 min. 26 sek.). Tačiau bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismui S. B. nurodė: „Dėl užmokesčio už darbą nepakalbėjo, nes nespėjo.“.
3.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžiama, kad parašo nebuvimas įmonės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale“ nereiškia, kad asmuo nebuvo instruktuotas, kaip saugiai dirbti ar atlikti vienas ar kitas funkcijas žodžiu. Kad S. B. buvo instruktuotas žodžiu, patikrinimo metu patvirtino įmonės gamybos vadovas V. S., kuris savo paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė: „ <...>. 2019-09-05 buvo instruktuotas apie darbo saugą žodžiu, vėliau būtume paėmę parašą. <...>“. Taip pat instruktavimo faktą patvirtino įmonės meistras T. Č.: „<...>, jam buvo išdėstyta darbo sauga, <... >. Šis asmuo man buvo atvestas šią dieną darbų vadovo. Ir paprašė jam išdėstyti darbų saugos taisykles, <...>“. S. B. savo rašytiniame paaiškinime nurodė: „<...>. Dėl saugaus darbo mane instruktavo meistras. <...>“ (b. l. 8). Įmonės vadovas bylos nagrinėjimo metu nurodė: „<...>. Instruktažas jam buvo pravestas, tik neuždėtas parašas. <...>“. Nei vienas iš asmenų nenurodė, kad instruktavimas buvo bendro pobūdžio, skirtas lankytojams, besilankantiems gamybos patalpose, o, priešingai, nurodė, kad išdėstyta darbo sauga, darbų saugos taisyklės.
3.5. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad V. S. nurodė, kad parašas iš S. B. dėl darbų saugos instruktavimo būtų paimtas vėliau. S. B. vadovui atneštame įmonės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale“ ties S. B. pavarde grafoje „Instruktuojamojo profesija, specialybė“ įrašyta: Met. apd. Staklininkas (metalo apdirbimo staklininkas), grafoje „Instrukcijų Nr. jų kiekis žodžiais“ įrašyta: 9, 10, 18, grafoje „Instruktavimo pavadinimas“ įrašyta: pirminis. Įmonės saugos ir sveikatos instrukcijų sąraše, patvirtintame UAB NORMETAS direktoriaus 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-02, nurodyti instruktavimai: Nr. 9 (Metalo apdirbimo darbininko saugos ir sveikatos instrukcija), Nr. 10 (Saugos ir sveikatos instrukcija dirbant kėlimo įrenginiu, valdomu nuo žemės), Nr. 18 (Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant metalo apdirbimo darbus).
3.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą vertinama, kad S. B. buvo instruktuotas, kaip saugiai dirbti metalo apdirbimo staklėmis, kėlimo įrenginiu, kad galėtų saugiai atlikti savo tiesiogines funkcijas, t. y. atlikti metalo apdirbimo staklininko funkcijas.
3.7. Inspekcijos nuomone, vien tik aplinkybę dėl išduotų ar neišduotų darbinių rūbų negalima vertinti kaip objektyvų įrodymą, ar asmuo yra įmonės darbuotojas, ar ne. Nutarime apylinkės teismas vadovaujasi įrodymų visuma bei neišskiria fakto kaip esminiu dėl darbinių rūbų S. B. išdavimo. Patikrinimo metu 2019 m. rugsėjo 5 d. ne visi įmonės darbuotojai vilkėjo vienodus įmonės išduotus darbo drabužius ir tai matyti vaizdo įrašuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 13 val. 43 min. 32 sek.), pavyzdžiui, V. I. (13 val. 44 min. 50 sek.), A. P. (13 val. 46 min. 17 sek.), A. J. (13 val. 55 min. 36 sek.), V. Ū. (13 val. 57 min. 47 sek.) ir kiti, tačiau nereiškia, kad šie asmenys yra ne įmonės darbuotojai.
3.8. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Valstybinė darbo inspekcija sutinka, jog S. B. nebuvo oficialus įmonės darbuotojas, įdarbintas įstatymų nustatyta tvarka, ir ne mažiau kaip dvi savaites iki Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių 2019 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo buvo atėjęs pasibandyti (liudytojų V. S., T. Č., administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V. paaiškinimai), dėl ko, tikėtina, ir galėjo būti priežastis neišduoti raktą oficialiai dar neįdarbintam asmeniui.
3.9. Argumentuojama, kad patikrinimo metu A. J. paklaustas, kiek laiko ceche dirba S. B., atsakė, kad asmuo „dirba apie mėnesį, tampo vamzdžius (nuo 4 min. 07 sek. iki 5 min. 30 sek. vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini)). Darbuotojas P. B. į pateiktą analogišką klausimą atsakė, kad S. B. ceche mato apie savaitę, šis „daro tai, ką liepia“ (nuo 7 min. 07 sek. iki 7 val. 50 sek. vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini)). Įmonės meistras T. Č. savo paaiškinime raštu nurodė: „ <...>. Šiandien jam buvo duota patikrinti matmenis gaminių bei juos surūšiuoti pagal storį, pagal kodus ir pagal pirmumą bei einamumą.“. Taigi S. B. ne mažiau kaip dvi savaites iki inspektorių 2019 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo dalyvavo įmonės veikloje bei atliko darbą įmonės naudai.
3.10. Pabrėžiama, kad vadovas puikiai žinojo, kad S. B. lankosi įmonės patalpose ar gamybos ceche keletą savaičių bei atlieka bandomuosius lenkimus: „ <...>. Jis jau keletą kartų buvo atėjęs į įmonę susipažinti su įrenginiais, o šiandien atliko kelis bandomuosius lenkimus, nes neįmanoma nustatyti galimo darbuotojo sugebėjimų be praktinių bandymų. <...>“. Kad S. B. iki patikrinimo dirbo jo vadovaujamoje įmonėje ir vadovas puikiai žinojo apie S. B. darbą įmonėje, patvirtina teismo posėdžio metu peržiūrėtas Valstybinės darbo inspekcijos teismui pateiktas vaizdo įrašas ((duomenys neskelbtini) nuo 1 min. 00 sek. iki 1 min. 52 sek.), kuriame matyti, kad pareigūnui išėjus iš kabineto direktorius V. V. skambina mobilaus ryšio telefonu nurodydamas kad: „V., jeigu spėsi, ateina žmogus į apačią, tu turėjai tą mūsų naują bernioką rinkėją aprašyti saugumo technikos žurnale, kad pasirašytų. Taip juk svetimas Žmogus dirba įmonėje, turėjo būti supažindintas su saugumo technika. Jeigu dar spėsi, padaryk įrašą, jei nespėsi atsiprašyk <...> jisai kelintą dieną pas mus ateina, turėjo būti prieš savaitę įrašas, kad supažindintas su saugumo technika “. Taigi iš šio įrašo matyti, kad direktorius tvirtina, jog S. B. dirba įmonėje, o ne tik susipažįsta su darbo aplinka, bei puikiai žinojo visą situaciją. V. V. turėjo užtikrinti, kad gamybos vadovas V. S. vykdydamas pavestas vadovo funkcijas neviršytų savo įgaliojimų, o S. B. būtų leista dirbti tik įforminus jį įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. apeliacinis skundas netenkinamas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 1 000,00 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
5. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė DK 42 straipsnio, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
6. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
7. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
8. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, tai yra būdamas UAB NORMETAS direktorius (b. l. 27), esant darbo sutarties požymiams (darbo funkcijoms, darbo apmokėjimui ir darbovietei), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties dviem egzemplioriais su S. B. (b. l. 2), su tuo sutiko pirmosios instancijos teismas (b. l. 71).
Žemesnės instancijos teismas
9. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
10. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, tai yra būdamas UAB NORMETAS direktorius nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie S. B. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios (b. l. 2), su tuo sutiko nutarimą priėmęs teismas (b. l. 71).
11. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
12. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra būdamas UAB NORMETAS direktorius leido įmonės naudai ne mažiau kaip dvi savaites iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atlikto patikrinimo ir 2019 m. rugsėjo 5 d., nuo 7 val. iki 13 val. 45 min., UAB NORMETAS gamybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), atlikti metalo apdirbimo staklininko darbines funkcijas (dirbti prie metalo lenkimo staklių, matuoti pagamintos produkcijos matmenų atitikimą brėžiniams, rūšiuoti pagamintą produkciją) teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie S. B. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taigi matyti, kad šio teisės akto pažeidimo inkriminavimas apima kaltinimus pažeidus jau minėtas DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį.
13. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma ir skundžiamame nutarime konstatuojama, kad V. V. būdamas UAB NORMETAS direktorius nelegaliai įdarbino S. B. tokiu būdu padarydamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą (b. l. 71). Apeliaciniu skundu nesutinkama su šia nutarimo išvada (b. l. 79–83).
14. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
15. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija), būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-478-574/2019 11 punktas).
16. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų, darbo apmokėjimo, darbovietės – požymių buvimo ne mažiau kaip dvi savaites iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atlikto patikrinimo ir 2019 m. rugsėjo 5 d., nuo 7 val. iki 13 val. 45 min., S. B. veikiant adresu UAB NORMETAS gamybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga įvertinti šių požymių buvimą minėto asmens atveju.
17. Apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus S. B. darbo požymiai.
18. Vertinant tai, ar UAB NORMETAS direktorius V. V. ir S. B. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, pažymima, jog apeliantas nepagrįstai ginčija šį darbo sutarties požymį vadovaudamasis įmonės vidaus tvarkos taisyklių 2.1 papunkčiu, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad darbdavys turi teisę prieš priimdamas į darbą pasiūlyti kandidatui įrodyti jo kvalifikaciją atliekant keletą darbų (b. l. 21). Apeliantas iš esmės teigia, kad gamybos vadovas V. S. vykdydamas vidaus tvarkos taisyklių 2.1 papunktį kaip išbandymą, prieš priimant S. B. į darbą, jį išbandė. Liudytojas S. B. teismo posėdyje taip pat parodė, kad jis galėjo pabandyti kažką padaryti su metalo lakštais su priežiūra, pastudijuoti brėžinius (b. l. 53, 54).
19. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą ir skundžiamo nutarimo pozicija, jog susitarimo dėl išbandymo sąlygos numatytos DK 36 straipsnyje (be kita ko, kad sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo), o nagrinėjamu atveju patikrinimo dieną (2019 m. rugsėjo 5 d.) su S. B. darbo sutartis sudaryta nebuvo, Valstybinio socialinio draudimo fondui nepranešta apie šio asmens darbo pradžią, tokiu būdu susitarimas dėl išbandymo sąlygos neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų. DK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, be kita ko, kad, jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimas, vietinis norminis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos norminis teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar įstatymo normoms, taikomos šio kodekso ar įstatymo normos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad netgi jeigu ir tikėti V. V. parodymais, kad S. B. buvo leista sulenkti metalo vieną du gabaliukus su priežiūra (b. l. 54), toks leidimas neatitinka DK 36 straipsnio nuostatų.
20. Be to, laikotarpis, kurį neva S. B. buvo išbandomas prieš darbo sutarties sudarymą, yra neadekvatus vidaus tvarkos taisyklių 2.1 papunkčio reikalavimui prieš priimant jį darbą atlikti tik keletą darbų. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. V. leido dirbti S. B. ne mažiau kaip dvi savaites iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atlikto patikrinimo ir 2019 m. rugsėjo 5 d., nuo 7 val. iki 13 val. 45 min. Šį laikotarpį patvirtina liudytojo S. B. 2019 m. rugsėjo 5 d. rašytinis paaiškinimas, pagal kurį, be kita ko, jis UAB NORMETAS dirba apie 2–3 savaites. Su cecho vadovu sutarė, jog dirbs laisvu grafiku, darbo dieną galės pasirinkti. Taip pat S. B. nurodė savo išdirbtą darbo laiko keletą savaitės dienų bei ilgą darbo laiką, pavyzdžiui, nuo 09 val. 00 min. iki 15 val. 30 min. (b. l. 8), tai yra nustatytas įmonės darbo laikas (b. l. 19). Teismo posėdyje liudytojas S. B., nors, viena vertus, teigė, kad lankėsi įmonėje tik išbandymo tikslu, tačiau, kita vertus, pripažino, jog lankėsi tris kartus (b. l. 53), tai patvirtino ir liudytojas V. S. (b. l. 47). Liudytojas A. B. patvirtino, kad S. B. teigė, jog dirba apie tris savaites (b. l. 46). Be to, kaip teisingai pastebima skundžiamame nutarime, iš apylinkės teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo registratoriaus įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 04 min. 54 sek., 07 min. 40 sek., matyti, kaip UAB NORMETAS gamybos ceche patikrinimo metu buvęs darbuotojas (prisistatęs A. J.), Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno paklaustas, kiek laiko ceche dirba S. B., atsakė, kad S. B. dirba apie mėnesį, o gal savaitę. Paklausus to paties klausimo kito darbuotojo (prisistačiusio P. B.), pastarasis paaiškino, kad S. B. ceche mato apie savaitę (b. l. 30). Taip pat teismo posėdyje A. J. parodė, kad minėtą vaikiną yra matęs įmonėje kelis kartus. Kažkada matė, kad stūmė vamzdžius (b. l. 48). Be to, ir pats V. V. pripažino, kad derybos su svarbiais darbuotojais vyksta apie savaitę tam, kad įsitikinti, jog iš tikrųjų sugebama dirbti (b. l. 54). V. V. 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime nurodė, jog patikrinimo metu darbo vietoje buvo žmogus, atliekantis lenkimo operaciją. Jo žiniomis, tai buvo galimas įmonės darbuotojas, kurį jau keletą savaičių bando prikalbėti pereiti dirbti į minėtą įmonę (b. l. 9).
21. Atmetus kaip nepagrįstą įmonės vadovo argumentą dėl S. B. išbandymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip nepagrįstą ir V. V. argumentą, jog, ką įmonėje darė pretenduojantis į darbą vaikinas, negalėjo būti produkcija, tai nėra darbai, tai yra bandiniai (b. l. 54).
22. Aplinkybę, kad darbo santykių šalys susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų (darbdavys nurodė darbuotojui S. B. UAB NORMETAS gamybinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dirbti prie metalo lenkimo staklių, matuoti pagamintos produkcijos matmenų atitikimą brėžiniams, rūšiuoti pagamintą produkciją, tai yra iš esmės, kaip ir nurodoma protokole bei skundžiamame nutarime, vykdyti metalo apdirbimo staklininko darbines funkcijas), įrodo byloje surinktų įrodymų visuma. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektorius A. B. parodė, jog atliekant patikrinimą pastebėjo vaikiną, kaip vėliau nustatyta S. B., kuris bendrovės teritorijoje kažką padėjo, ar metalą, ar pirštines. Paklausus, ką veikė patikrinimo vietoje, pasakė, kad nešė detales ir matavo detalių atitikimą brėžiniams (b. l. 46). Liudytojas S. B. 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime nurodė, kad jis UAB NORMETAS atlikinėjo pagalbinius darbus – atnešti, pernešti, pamatuoti detales metalo gaminiams. Minėtus darbus atlikinėjo kolegų ir vadovų ir (ar) meistrų prašymu (b. l. 8). Liudytojas V. S. patvirtino, kad S. B. išbandymo metu studijavo brėžinius, bandė lenkti metalą (b. l. 47). Be to, iš apylinkės teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo registratoriaus įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 04 min. 47 sek., 07 min. 43 sek., matyti, kaip UAB NORMETAS gamybos ceche patikrinimo metu buvęs darbuotojas (prisistatęs A. J.), Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno paklaustas, kiek laiko ceche dirba S. B., atsakė, kad S. B. tampo vamzdžius. Paklausus to paties klausimo kito darbuotojo (prisistačiusio P. B.), pastarasis paaiškino, kad S. B. „daro tai, ką liepia“ (b. l. 30). T. Č. paaiškinime nurodė, kad S. B. 2019 m. rugsėjo 5 d. turėjo patikrinti gaminių matmenis bei juos surūšiuoti pagal storį, kodus, pirmumą, einamumą (b. l. 11).
23. Šiame kontekste pažymima, kad apeliaciniame skunde keliamas nepagrįstas argumentas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB NORMETAS direktoriaus V. V. asmeninės atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį neva jis nėra atsakingas, kadangi darbuotojų atranka užsiima gamybos vadovas V. S.. Toks jo argumentas yra visiškai nepagrįstas atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalį, jog bauda pagal ją užtraukiama darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims, taip pat į tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog už darbo sutarties sudarymą būtų atsakingas kitas asmuo, pavyzdžiui, V. S. (priešingai, V. V. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad įgaliojimus pasirašyti darbo sutartis turi tik jis (b. l. 9), tai patvirtina ir jo pareiginių nuostatų 3.1 papunktis (b. l. 26), o V. S. patvirtino, kad darbo sutarčių jis nepasirašinėja (b. l. 47), be to, iš bylos medžiagos matyti, jog V. V. žinojo apie darbines funkcijas vykdantį S. B. to neįforminus teisės aktų nustatyta tvarka. V. V. teismo posėdyje nurodė, kad žino, jog S. B. yra kompetentingas asmuo ir ketina pas juos dirbti (b. l. 54). Kaip ir teisingai pastebėjo žemesnysis teismas, peržiūrėtas Valstybinės darbo inspekcijos teismui pateiktas vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) 01 min. 00 sek. – 01 min. 20 sek. patvirtina, kad pareigūnui išėjus iš kabineto direktorius V. V. skambina mobiliojo ryšio telefonu nurodydamas, kad: „V., jeigu spėsi, ateina žmogus į apačią, tu turėjai tą mūsų naują bernioką rinkėją aprašyti saugumo technikos žurnale, kad pasirašytų. Taip juk svetimas žmogus dirba įmonėje, turėjo būti supažindintas su saugumo technika. Jeigu dar spėsi padaryk įrašą, jei nespėsi atsiprašyk <...> jisai kelintą dieną pas mus ateina, turėjo būti prieš savaitę įrašas, kad supažindintas su saugumo technika“ (b. l. 58). Pagal direktoriaus pareiginių nuostatų 3.1 papunktį jis ir privalėjo žinoti apie S. B., kadangi direktorius organizuoja kasdienę bendrovės veiklą (b. l. 26), teismo posėdyje jis patvirtino, kad žinojo apie tai, kad su juo jau savaitę derimasi (b. l. 61).
24. V. V. apeliaciniame skunde vadovaujasi liudytojo S. B. parodymais 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje apie tai, kad S. B. buvo leista bandyti atlikti lakštų lenkimą staklėmis, tačiau jis nedirbo (b. l. 53). Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. B. parodymais apie S. B. paaiškintas aplinkybes, kurias, viena vertus, S. B. patvirtino 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime, kita vertus, pats S. B. paneigė 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje (b. l. 53). O būtent, liudytojas A. B. parodė, kad vaikinas paaiškino, jog atėjo padirbėti, pasimokyti, nurodė, kad jo pagrindinis darbas sandėliavimo vietų paruošimas, tvarkos palaikymas, jis dirba nuo 7 val. 30 min., darbo sutarties nepasirašys, kadangi įstojęs mokytis išsiims verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą ir pagal kvitus su juo atsiskaitys. Pažymima, kad apylinkės teismas vertino, jog, nors liudytojas S. B. savo pirminius parodymus pakeitė, teismo posėdžio metu jau teigdamas, kad jis įmonėje nedirbo, o tik 2–3 kartus buvo atėjęs pasikalbėti, pasivaikščioti, pasižiūrėti, susipažinti su brėžiniais, paėmė metalo lakštą, kažką pabandė padaryti (b. l. 53), tačiau apylinkės teismas vadovavosi pirminiais liudytojo parodymais, nes jie visiškai sutampa ne tik su vyriausiojo darbo inspektoriaus parodymais, bet ir juos patvirtina kiti administracinio nusižengimo bylos įrodymai (apygardos teismas kai kuriuos iš jų (liudytojų parodymus) jau paminėjo šios nutarties 22, 23 punktuose). Nepaisant to, kad, nors S. B. teigė, jog darbo inspektoriai jį ragino parašyti paaiškinimą nurodydami, jog jam nieko nebus, diktavo, braukė tekstą, grasino, kad, jei neduos parodymų, bus nuvežtas į policiją (b. l. 53), tačiau, kaip minėta, paaiškinime nurodytus jo paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.
25. V. V. apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria argumentams dėl skundžiamo nutarimo motyvų, susijusių su darbo priemonių (pirštinių, akinių ir pan.) išdavimu S. B., jo instruktavimu apie darbų saugą bei galimybėmis patekti į darbo vietą, neigdamas, jog minėtos priemonės jam buvo išduotos ar kaip darbuotojas jis buvo instruktuotas apie saugą darbe, ir tokiu būdu vertindamas, kad S. B. nedirbo.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo priemonių (ne) suteikimas, (ne) instruktavimas apie darbų saugą, galimybės fiziškai patekti į darbo vietą nėra itin reikšmingos aplinkybės šiuo atveju vertinant darbo santykių požymius. Pažymima, kad darbuotoju laikomas fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu (DK 21 straipsnio 2 dalis), todėl minėtų aplinkybių (ne) buvimas nesudaro pagrindo daryti vienareikšmę išvadą dėl šių požymių (ne) buvimo. Kita vertus, šios aplinkybės kartu su kitais byloje esančiais įrodymais gali patvirtinti ar paneigti darbo santykių požymius. Tuo labiau, kad DK 31 straipsnio 1 dalis darbo priemonių išdavimą sieja su darbo sutarties sudarymu, o DK 42 straipsnio 4 dalis darbo funkcijų vykdymo pradžią sieja su pasirašytiniu darbuotojo supažindinimu su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
27. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. B. parodymais, kad vaikinas buvo instruktuotas dėl darbų saugos taisyklių (b. l. 46). Apygardos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad parašo nebuvimas įmonės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale“ nereiškia, kad asmuo nebuvo instruktuotas, kaip saugiai dirbti ar atlikti vienas ar kitas funkcijas žodžiu. Atsiliepime pagrįstai atkreipiamas dėmesys į įmonės gamybos vadovo V. S. paaiškinimus, jog S. B. 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo instruktuotas apie darbo saugą žodžiu (pastebima, kad tai pripažįsta ir apeliantas (b. l. 54), vėliau būtų pasirašęs (b. l. 10, 47). Taip pat instruktavimo faktą patvirtino įmonės meistras T. Č.: „<...>, jam buvo išdėstyta darbo sauga, <... >. Šis asmuo man buvo atvestas šią dieną darbų vadovo. Ir paprašė jam išdėstyti darbų saugos taisykles, <...>“ (b. l. 11). S. B. patikrinimo metu savo rašytiniame paaiškinime nurodė: „<...>. Dėl saugaus darbo mane instruktavo meistras. <...>“ (b. l. 8). Įmonės vadovas bylos nagrinėjimo metu nurodė: „<...>. Instruktažas jam buvo pravestas, tik neuždėtas parašas. <...>“. Atsiliepime ir skundžiamame nutarime taip pat teisingai pastebėta, jog S. B. vadovui atneštame įmonės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale“ ties S. B. pavarde grafoje „Instruktuojamojo profesija, specialybė“ įrašyta: Met. apd. Staklininkas (metalo apdirbimo staklininkas), grafoje „Instrukcijų Nr. jų kiekis žodžiais“ įrašyta: 9, 10, 18, grafoje „Instruktavimo pavadinimas“ įrašyta: pirminis (b. l. 18). Įmonės saugos ir sveikatos instrukcijų sąraše, patvirtintame UAB NORMETAS direktoriaus 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DS-02, nurodyti instruktavimai: Nr. 9 (Metalo apdirbimo darbininko saugos ir sveikatos instrukcija), Nr. 10 (Saugos ir sveikatos instrukcija dirbant kėlimo įrenginiu, valdomu nuo žemės), Nr. 18 (Saugos ir sveikatos instrukcija atliekant metalo apdirbimo darbus) (b. l. 22). Apibendrinant daroma išvada, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, jog faktiškai S. B. buvo instruktuotas apie darbų saugą, o tai taip pat patvirtina tarp jo ir UAB NORMETAS susiklosčiusius faktinius darbo santykius.
28. V. V. apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), 08 min. 26 sek., užfiksuotais S. B. pirminiais paaiškinimais, kuriuos liudytojas S. B. patvirtino 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje (b. l. 53), apie tai, kad jam nebuvo išduoti darbiniai drabužiai, saugos priemonės (priešingai, nei nurodoma 2019 m. rugsėjo 5 d. rašytiniame paaiškinime, jog jam sandėlininkas išdavė ausines, pirštines, akinius, batus (b. l. 8). Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. B. parodymais, kad vaikinas buvo su darbiniais drabužiais, jam buvo išduotos pirštinės, akiniai (b. l. 46). Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nėra duomenų, jog sandėlininkas išdavė S. B. darbinę aprangą. Apygardos teismas pažymi, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde skundžiamu nutarimu pripažįstant V. V. pažeidus jau minėtas DK nuostatas nėra motyvuojama, kad šiuos pažeidimus įrodo ir aplinkybės apie S. B. darbui skirtos aprangos ir (ar) priemonių dėvėjimą. Kita vertus, vien šių priemonių nenaudojimas nereiškia, kad S. B. neatliko darbo funkcijų, tuo labiau, kad, kaip ir teisingai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundą, to paties vaizdo įrašo 03 min. 50 sek., 05 min. 00 sek., matyti, kad kiti įmonės darbuotojai, pavyzdžiui, V. I., A. P., taip pat nedėvi specialios darbui pritaikytos aprangos.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pats V. V. pripažino, jog S. B. turėjo teisę ir galimybę patekti į darbo vietą, todėl aplinkybė, kad jam nebuvo išduota speciali priemonė, skirta patekti į gamybines patalpas (kortelė), nereiškia, kad S. B. nedirbo.
30. Daroma išvada, kad UAB NORMETAS ir S. B. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų.
31. Vertinant tai, ar UAB NORMETAS direktorius V. V. ir S. B. susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažymima, jog nustatydamas šį darbo santykių požymį apylinkės teismas vadovavosi liudytojo A. B. parodymais, jog S. B. paaiškino, kad jam turėjo kažkiek sumokėti už darbą (b. l. 46). Be to, vadovavosi ir liudytojo S. B. parodymais, duotais 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime, kuriame S. B. nurodė, jog sutarė, kad už darbą bus apmokėta darbo pabaigoje pagal verslo liudijimą, išimtą baigus darbus. Dėl darbo apmokėjimo vėliau tarėsi su tuo pačiu asmeniu pagal valandinį darbo užmokestį, kadangi dirbo laisvu grafiku. Sutarė, kad bus atsiskaityta po viso darbo, mokant už valandą darbo (3 Eur per valandą) (b. l. 8). Šiuos parodymus apeliantas neigia.
32. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kad UAB NORMETAS direktorius V. V. ir S. B. susitarė dėl darbo apmokėjimo, tačiau nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymima, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 587-593 ir joje nurodyta kasacinio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
33. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp UAB NORMETAS ir S. B. susiklostė teisiniai darbo santykiai. S. B. darbdave laikoma UAB NORMETAS. Dėl darbo funkcijų – darbo prie metalo lenkimo staklių, pagamintos produkcijos matmenų atitikimo brėžiniams matavimo, pagamintos produkcijos rūšiavimo) – UAB NORMETAS direktorius V. V. ir S. B. susitarė ne mažiau kaip dvi savaitės iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojo priėmimą į darbą UAB NORMETAS nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. S. B. ne mažiau kaip dvi savaitės iki 2019 m. rugsėjo 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. atvyko į darbo vietą, UAB NORMETAS gamybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). UAB NORMETAS direktorius V. V. jam leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir jis dirbo realiai. S. B. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors S. B. ir V. V. nepripažino, kad S. B. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio ir byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad jis dirbo atlygintinai, tačiau, kaip minėta, pagal teismų formuojamą praktiką tai nešalina S. B. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
34. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati V. V. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Apygardos teismas vertina, kad V. V. paskirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį (V. V. neįdarbino ir apie įdarbinimo faktą nepranešė VSDFV dėl vieno darbuotojo; pažeidimas tęsėsi ne mažiau kaip dvi savaites; S. B. įdarbintas 2019 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 24); įmonės vadovas ketino tokiu būdu apsisaugoti nuo darbo sutarties sudarymo su galimai nekompetentingu darbuotoju ir vėliau tokiam darbuotojui atlyginimo mokėjimo (b. l. 54), jo pavojingumą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių. Paskirta minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. V. V. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-90-517/2020 palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.