- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-48-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02092-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. J. pareiškimą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti. Suinteresuoti asmenys A. B. , Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, ar vykdomosiose bylose Nr. 687/117/09, Nr. 634/117/08, Nr. 1936/117/09, Nr. 925/117/08 dėl skolų išieškojimo iš KŪB „Trakpalė“, išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai, V. B. sutuoktinė A. B. atsako solidariai išieškotojui Vilniaus apskrities VMI.
Nurodė, kad jis yra priėmęs vykdyti 2009-06-11, 2008-08-07, 2009-12-21, 2008-11-20 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus dėl skolų išieškojimo iš KŪB „Trakpalė“. Šių sprendimų vykdymo procese paaiškėjo, kad skolininkas, t.y. KŪB „Trakpalė“ jokio turto neturi, todėl skolos išieškojimą nukreipė į šios bendrovės nario V. B. turtą. Prašė išaiškinti, ar išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo sutuoktinės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
Teismas konstatavo, jog iš antstolio pareiškimo matyti, kad jam yra neaiški ne teismo sprendimo vykdymo tvarka, bet prievolės pobūdis. Teismo teigimu, prievolės pobūdis yra nustatomas vadovaujantis CK normomis. Šios normos galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir visiems asmenims. Todėl ir antstolis, spręsdamas apie prievolės pobūdį jo vykdomoje byloje, turi jomis vadovautis ir atitinkamai priimti sprendimą dėl išieškojimo iš vieno ar abiejų sutuoktinių turto. Ne antstolis, o jo veiksmais nepatenkinti vykdymo procese dalyvaujantys ir jo baigtimi suinteresuoti asmenys turi kreiptis į teismą skųsdami antstolio veiksmus, jeigu jie nesutinka su antstolio išvada dėl prievolės pobūdžio arba kreipdamiesi į teismą dėl prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių ar skolininko asmenine prievole ar prašydami nustatyti skolininko dalį bendrame turte. Aplinkybių ir įstatymais įtvirtintų prezumpcijų konstatavimas nėra teismo kompetencijos dalykas. Teismas nustato ir vertina aplinkybes, konstatuoja ar paneigia prezumpcijas tik nagrinėdamas jo kompetencijai priskirtą reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad šio antstolio prašymo esmė yra ne išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, bet konstatuoti KŪB „Trakpalė“ turimų prievolių pobūdį ir nurodyti, ar į vieno, ar į abiejų sutuoktinių turtą gali būti nukreiptas išieškojimas. Šie klausimai nesietini su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimtų sprendimų vykdymo tvarka, aiškintina pagal CPK 589 str., todėl teismas sprendė, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis D. J. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-08-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti sutuoktinių prievolės pobūdį bei galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto.
Apeliantas, remdamasis LAT praktika, teigia, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę. Nurodo, jog prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto gali nustatyti tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Antstolis privalo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų vykdymo procese priėmimo ir nagrinėjimo klausimus, todėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai panaikinti skundžiamą nutartį teisinių prielaidų nesudaro.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. J. pradėjo išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 678/117/09, 634/117/08, 1936/117/09, 925/117/08 iš KŪB „Trakpalė“ Vilniaus apskrities VMI naudai. Nustatęs, kad KŪB „Trakpalė“ neturi pakankamai lėšų išieškotoms sumoms padengti, vadovaudamasis CPK 672 str. nutarė nukreipti išieškojimą solidariai į jos narių turtą, tokiu būdu areštavo V. B. ir A. B. priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo, iš esmės prašo teismo nustatyti kreditorinės prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, kad galėtų tęsti vykdymo veiksmus paminėtose vykdomosiose bylose. Pažymėtina, jog teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007). Vienas pagrindinių antstolio atliekamų procesinių veiksmų yra vykdomųjų dokumentų vykdymas (Civilinio proceso kodekso 634 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis ir tik Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu (Civilinio proceso kodekso 593 str.).
Kolegijos vertinimu, antstoliui kreipusis į teismą su pareiškimu reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
Pažymėtina, jog suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (LAT 2008-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; LAT 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009; LAT 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis negali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo nustatymo, nes šie klausimai, kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas, atitinkamai antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis proceso normomis ir nustatęs, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto neturi, privalo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 str.).
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti antstolio D. J. reikšmingos vykdomajai bylai aplinkybėms nustatyti kaip nenagrinėtiną teisme, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Trakų rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjo antstolio D. J. priteistina 2,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo antstolio D. J. 2 (du) litus ir 80 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).