Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. L. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams padidinimo, trečiasis asmuo – I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo I. G. posėdžio metu sutiko su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. L. yra nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), O. L., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Vaikų motina yra A. M.. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1208-339/2017 neterminuotai apribota motinos valdžia A. M. ir laikinai apribota tėvo valdžia A. L., nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vaikams nustatyta nuolatinė globa ir jų globėja paskirta I. G..

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

4. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

5. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

6. Atsakovui nevykdant tėvo pareigų, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. L., O. L., M. L. ir M. L. atžvilgiu. Kaip matyti iš ieškovo atstovės, trečiojo asmens (globėjos) I. G., atsakovo paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų – globojamų vaikų aplankymo aktų, vaikų nuomonės išklausymo aktų, atsakovas A. L. nesiima jokių realių veiksmų pats auginti nepilnamečius vaikus ir jais asmeniškai rūpintis kiekvieną dieną, kadangi, kaip nurodė, dirba tolimųjų reisų vairuotoju dažnai išvyksta ilgam laikui iš šalies. Atsakovas sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia.

7. Įvertinus bylos duomenis konstatuotina, kad nuo 2017 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1208-339/2017, kuriuo atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti ir auginti vaikus pats, tačiau nepilnamečiai ir toliau auga globėjos I. G., kuri jais rūpinasi ir augina, šeimoje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tinkamą nesirūpinimą vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovės kaltė pasireiškia jo neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovas neužtikrina vaikams saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, gyvena skyrium nuo vaikų ir nesiima veiksmų pakeisti situaciją, todėl nesudaro vaikams tinkamų jų sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų, tą pripažįsta ir pats atsakovas. Per visą laikotarpį nuo 2017 metų liepos mėn. atsakovas nesiėmė veiksmų užtikrinti, jog vaikai augtų jo globojami, yra nusišalinęs nuo tiesioginių tėvo pareigų vykdymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, apsiribodamas tik bendravimu internetu, telefonu ir retais aplankymais, atostogomis, nėra jokių duomenų, jog padėtis ateityje gali pasikeisti ir pasikeis.

8. Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vien domėtis vaiku ar žodžiu (raštu) išreikšti norą ateityje susigrąžinti vaiką neužtenka. Tėvas (motina) turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovui neterminuotas tėvo valdžios ribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaikų teisę ir interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai ir atsakovui neterminuotai apribojama tėvo valdžia nepilnamečių vaikų A. L., O. L., M. L. ir M. L. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

9. Atsakovui išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovas turės teisę pakeitęs savo požiūrį į gyvenimą ir vaikų auklėjimą, kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu.

Dėl išlaikymo pakeitimo

10. Ieškovas prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1208-339/2017 ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

11. Prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad priteisto išlaikymo dydis yra per mažas, ekonominė situacija ir vaikų poreikiai nuo 2017 m. liepos 11 d. priimto sprendimo pasikeitė, išlaidos išaugo, todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ir į tai, kad atsakovas yra dirbantis, specialiųjų poreikių neturi, iš atsakovo turėtų būti priteisiama nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

12. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasaciniam teismui nurodžius išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo reikalavimą, visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

13. Teismas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė nuo 2017 m. liepos mėn., vaikai nori lankyti būrelius, lavintis, vykti į ekskursijas, bendrauti su bendraamžiais ir pan., todėl šiems poreikiams tenkinti reikalingos papildomos išlaidos be būtinųjų išlaidų. Akivaizdu, jog nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikų poreikiai išaugo, šalyje pasikeitė ekonominė situacija, pabrango prekės ir paslaugos, todėl teismas daro išvadą, jog iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį.

14. Atsakovas iš esmės sutinka, kad priteistas išlaikymas po 90 Eur kas mėnesį nėra pakankamas vaikams išlaikyti, todėl sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Bylos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju.

15. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl vaikams priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, išlaikymą padidinant iki 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.201 straipsnis).

16. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina nepilnamečių vaikų A. L., O. L., M. L. ir M. L. globėjai I. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

17. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą apriboti tėvo valdžią ir 64,80 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, iš viso – 139,80 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš kiekvieno atsakovo neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

19. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 400 - 407 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) O. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

P. T. rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1208-339/2017 priteisto iš atsakovo A. L. išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) O. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 18 d., iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti vaikų globėją I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 139,80 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.