Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-10-05 · Civilinė byla Nr. e2-15967-819/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-05
Bylos Nr.
e2-15967-819/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10289-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Artūras Ždanovičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15967-819/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10289-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.16.1.; 3.2.6.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei, Audronei Glambienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Ždanovičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 110 Eur skolos, 138,12 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas 2018 m. balandžio 6 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2015 m. balandžio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti, valdyti ir naudotis patalpomis pagal jų paskirtį bei sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti sutarties 4.1 punkte sulygtą 730 Eur nuomos mokestį. Ieškovas nuo sutarties sudarymo iki šiol tinkamai vykdė jam kylančius įsipareigojimus, tačiau atsakovas savo prievolę apmokėti jam suteiktas patalpų nuomos paslaugas vykdė netinkamai, dėl ko susidarė 5 110 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas už septynis mėnesius. Ieškovas ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas į raginimus tinkamai nereagavo, skolos neapmokėjo, nors jos neginčijo, ją pripažino. Todėl ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 110 Eur nuomos mokesčio skolą ir 138,12 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti nuomos mokestį, paskaičiuotų remiantis sutarties 4.6 punkto nuostata.

2018 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu teismas ieškovo ieškinį patenkino.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašo 2018 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą panaikinti arba pakeisti. Prieštaravimuose atsakovas nurodo, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. yra 33 mėnesiai, tačiau ieškovas skaičiuoja, kad nuomos terminas buvo 34 mėnesiai. 2015 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutarties 3.1 punktas nurodo, kad patalpos yra išnuomojamos nuo 2015 m. gegužės 15 d., tačiau ieškovas skaičiuoja nuomos terminą nuo 2015 m. balandžio 30 d. Ieškovas skolą skaičiuoja iki 2018 m. vasario 1 d., nors atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2017 m. spalio 15 d. ir pareikalavo atsakovą išsikelti iš patalpų iki 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, 2015 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartis nebuvo pratęsta ir yra pasibaigusi dar 2016 m. gegužės 15 d. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovas neišminusavo salono spintos (bibliotekos su lentynėlėmis), kurią nupirko atsakovas ir kuri yra patalpose salono kambaryje. Šios spintos kaina 509,88 Eur, ji yra įskaitytina į nuomos mokestį.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo atsakovo prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti 2018 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Pažymi, kad atsakovo prieštaravimuose nurodyti nesutikimo su preliminariu sprendimu motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ar keisti sprendimą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo laikotarpį, už kurį ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl atsakovo mokėtinos skolos priteisimo. Ieškovas sutinka, kad laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. sudaro 33 mėnesiai, tačiau pažymi, kad atsakovas pagal sutartį išnuomotas patalpas grąžino tik 2018 m. vasario 28 d. Todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo 5 110 Eur nuomos. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas apie ketinamas perduoti (grąžinti) patalpas informavo ieškovą tik 2018 m. vasario 20 d. ir tik tada, kai iš ieškovo 2018 m. vasario 16 d. gavo pakartotinį raginimą dėl skolos už nuomos mokestį sumokėjimo. Ieškovas paaiškina, kad ieškovas ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo skaičiuoja už paskutinius 7 nuomos mėnesius iki patalpų perdavimo (grąžinimo) ieškovui dienos, todėl prieštaravimuose nurodyti atsakovo argumentai dėl nuomos termino skaičiavimo pradžios yra visiškai nepagrįsti ir nesusiję su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Sutartį dėl patalpų nuomos rengė atsakovas, kuris yra teisininkas, ieškovas kaip silpnesnioji šalis prie šios sutarties tik prisijungė. Sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 30 d., o patalpos de fakto atsakovui perduotos 1 savaitę iki sutarties sudarymo, todėl atsakovo nurodytas argumentas dėl nuomos termino skaičiavimo vertintinas kritiškai. Atsakovas ieškovui niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl nuomos termino pradžios skaičiavimo, priešingai, pats atsakovas 2017 m. lapkričio 9 d. raštu patvirtino, kad 2017 m. spalio 16 d. yra skolingas ieškovui patalpų nuomos mokestį už tris mėnesius. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovo argumentai dėl sutarties pasibaigimo momento yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja nuomos santykius reglamentuojančioms materialinės teisės normoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.481 straipsnyje, 6.480 straipsnyje, 6.609 straipsnio 1 dalyje, 6.499 straipsnio 1, 2 dalyse. Pažymi, kad suėjus sutarties 3.2 punkte nustatytam naudojimosi patalpomis terminui, atsakovas toliau naudojosi patalpomis, todėl sutartis tapo neterminuota. Ieškovas 2017 m. spalio 15 d. raginimu, 2017 m. gruodžio 21 d. raginimu nenutraukė sutarties, o tik įspėjo atsakovą dėl jo prievolių pagal sutartį vykdymo pažeidimo. Pats atsakovas, neįvykdęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.609 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo apie sutarties nutraukimą įspėti ieškovą prieš mėnesį, pranešė atsakovui apie patalpų atlaisvinimą nuo 2018 m. vasario 20 d.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinį, prašė 2018 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, rašytinius paaiškinimus, sutampančius su pateiktais prieštaravimais.

2018 m. balandžio 11 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2015 m. balandžio 30 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už patalpų nuomą kas mėnesį, už kiekvieną ateinantį nuomos termino mėnesį, iki prieš tai einančio mėnesio 30 dienos, mokėti 730 Eur nuomos mokestį (Sutarties 1.1, 4.1, 4.2 punktai). Ieškovas perdavė patalpas atsakovui naudotis, tačiau atsakovas jam tenkančios pareigos Sutartyje nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis 2017 m. rugpjūčio – 2018 m. vasario mėnesiais tinkamai nevykdė, dėl ko susidarė 5 110 Eur įsiskolinimas. Atsakovas neneigia tinkamai nevykdęs jam pagal Sutartį tenkančios pareigos mokėti nuomos mokestį, tačiau teigia, kad ieškovas nepagrįstai nuomos mokesčio įsiskolinimą skaičiuoja už 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. vasario mėn. laikotarpį: patalpų nuomos terminas pagal Sutartį prasidėjo 2015 m. gegužės 15 d., o baigėsi 2016 m. gegužės 15 d., ieškovas sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė nuo 2017 m. spalio 15 d., o patalpas pareikalavo atlaisvinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, su šiuo atsakovo argumentu nesutinka (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas sutinka, kad Sutartimi šalys sulygo dėl terminuotos patalpų nuomos nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. (Sutarties 3.1 punktas), tačiau tos pačios Sutarties 3.2 punktu numatė, kad nuomininkui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, nuomos terminas gali būti pratęstas (atnaujintas) ilgesniam laikotarpiui (Sutarties 3.2 punktas). Byloje nėra įrodymų apie raštu šalių suderintą valią dėl nuomos termino pagal Sutartį pratęsimo, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad suėjus Sutarties 3.1 punkte nustatytam terminui atsakovas atlaisvino patalpas. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad apie patalpų atlaisvinimą pats atsakovas elektroniniu paštu ieškovą informavo tik 2018 m. vasario 20 d., kas neginčijamai patvirtina, jog Sutartis, atsakovui patalpomis ir toliau naudojantis po 2016 m. gegužės 15 d., abiejų šalių valia tapo neterminuota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnį, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Atsakovas prieštaravimais ginčija prašomos priteisti skolos už 7 nuomos mėnesius dydį tuo aspektu, kad patalpas atsakovas nuomojo iš ieškovo ne nuo 2015 m. balandžio 30 d., o nuo 2015 m. gegužės 15 d. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti, nes ieškovo pareikšto ieškinio pagrindą sudaro skola už naudojimąsi patalpomis 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. vasario mėn. laikotarpiu. Kita vertus, teismas trumpai pažymi, kad vertinant atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus – ieškovo raštą atsakovui, byloje surinktų įrodymų visumoje, matyti, kad per visą naudojimosi patalpomis pagal Sutartį laikotarpį atsakovas ieškovui sumokėjo 19 305 Eur nuomos mokesčio. Įvertinus šalių Sutarties 4.1 punktu sulygta nuomos mokesčio už mėnesį dydį, akivaizdu, kad sumokėdamas šią sumą atsakovas ieškovui sumokėjo nuomos mokestį tik už 26,44 mėnesio, o ne 27 mėnesius, kaip teigia jis (19 305 Eur / 730 Eur). Įvertinus tai, kad laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. vasario 28 d. sudaro 33,5 mėnesio, net ir skaičiuojant atsakovo įsiskolinimą ieškovui pagal Sutartį jo nurodytu būdu, jo nuomos mokesčio už patalpas skola apima ne mažiau nei 7 mėnesius.

Atsakovas prieštaravimuose, nesutikdamas su nuomos mokesčio skaičiavimo laikotarpiu, taip pat nurodo, kad ieškovas Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė dar nuo 2017 m. spalio 5 d., o išsikelti atsakovą iš patalpų pareikalavo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymi, kad aplinkybė, kada ir kokiu pagrindu pasibaigė šalių sudaryta Sutartis – ją vienašališkai nutraukus ieškovui ar atsakovui, ją nutraukus šalių sutarimu ar kita, esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti neturi, nes byloje nėra sprendžiamas šalių atsakomybės už Sutarties nutraukimą ar pabaigą klausimą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi jam išnuomotomis patalpomis pagal Sutartį iki jų grąžinimo ieškovui, kuri galioja visą naudojimosi patalpomis laikotarpį nepriklausomai nuo to, ar Sutartis baigiasi šalių sutarimu, ar vienos iš šalių vienašaliu Sutarties nutraukimu, taip pat nepriklausomai nuo to, ar pareigą grąžinti patalpas atsakovas vykdo šalių sulygtu terminu, ar jį praleisdamas (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.499 straipsnio 1, 2 dalys, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.221 straipsnio 1 dalis). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas apie tai, kad patalpos yra atlaisvintos, informavo ieškovą elektroniniu paštu 2018 m. vasario 20 d. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas nurodė, kad patalpų faktiškai pats atsakovas ieškovui nei 2018 m. vasario 20 d., nei vėliau neperdavė, perdavimo-priėmimo akto nepasirašė, patalpų raktus ieškovas rado atsakovo paliktus pas kaimyną. Tai liudija, kad pareigos grąžinti patalpas iki 2018 m. vasario 28 d. atsakovas ieškovui tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovas pagrįstai prašo mokėti atsakovą nuomos mokestį už visą 2018 m. vasario mėnesį.

2018 m. balandžio 11 d. preliminariame sprendime teismas nurodė, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų – laiku mokėti nuomos mokestį tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 110 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovo nesumokėto nuomos mokesčio neišminusavo 509,88 Eur sumos už atsakovo pirktą ir patalpose likusią spintą (biblioteką su lentynėlėmis). Šis atsakovo argumentas taip pat pripažintinas nepagrįstu. Pagal Sutarties 8.7 punktą pasibaigus Sutarties galiojimo laikotarpiui arba ją nutraukus prieš terminą dėl bet kurios priežasties įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, įrengti patalpose nuomininko sąskaita, lieka nuomininko nuosavybėje. Už įrangą, vidaus įrengimus ir kitus pagerinimus, kurių negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos, ir kurie atlikti (įrengti) su nuomotojo raštišku sutikimu, nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu gali būti kompensuojama nuomininkui. Viena vertus, į bylą atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad ši spinta yra likusi patalpose. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad patalpose galimai yra likusi tik jos dalis, tačiau kuri – įvardinti negalėjo. Kita vertus, į bylą atsakovas nepateikia įrodymų, kad atsakovo nurodomos spintos (bibliotekos su lentynėlėmis) negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos, kad ji tokia buvo įrengta su ieškovo sutikimu, kad dėl jos palikimo patalpose ir kompensavimo už tai tarp ieškovo ir atsakovo raštu buvo sulygta (CPK 178, 185 straipsniai).

Sutarties 4.6 punktu šalys sulygo, kad nuomininkui vėluojant vykdyti bet kurį iš šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų nuomininkas privalo mokėti nuomotojui delspinigius, t. y. po 0,02 procento nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki jų įvykdymo dienos. Ieškovas, remdamasis šiuo Sutarties punktu, iki 2018 m. kovo 27 d. teisingai paskaičiavo atsakovui 138,12 Eur delspinigių. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 248,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažintinas taip pat pagrįstu ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: 97 Eur žyminio mokesčio ir 606,13 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Visiškai patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos – 703,13 Eur, pagrįstai priteistos iš atsakovo ieškovui 2018 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu (CPK 93 straipsnio 1 dalimi). Valstybė šioje byloje patyrė 12,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios taip pat priteistinos valstybės naudai iš atsakovo, kurio atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87, 262, 428, 429 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,53 Eur (dvylika Eur 53 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir