Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui Laimonui Leonui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka nebausto, gyv. Vilniaus r., Akmeniškių k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau-byla),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. šalia jam nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4154/0212:), esančio Vilniaus r., Akmeniškių k., (duomenys neskelbtini), yra išklojęs trinkeles link savo namo, dėl ko savavališkai užėmė 2 m ² valstybinės žemės ploto (b.l. 1-2).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-26 nutartimi 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2017-05-08 (b.l. 33).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo - R. B. dėl šio teisės pažeidimo padarymo kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad sklypą nupirko 2007 m. Tuo metu ten jau augo obelis ir tuja bei buvo išklotas trinkelės. Jis tų plytelių neklojo. Jis nežinojo, kad tą žemė yra valstybinė. Pirkdamas sklypą nesidomėjo, kam už kelio priklauso žemė. Plyteles ne jo, todėl jis negali juos nuimti, pašalinti. Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalinti tuos objektus nuo valstybinės žemės. Jis mano, kad iš valstybinės žemės negali nieko šalinti. Obelis ir tuja ne jo. Už visas bendrijai priklausančius kelius jis sumokėjo. Prašo byla nutraukti (b.l. 29-30).

Nacionalinės žemės skyriaus atstovas L. L. paaiškino, kad kadangi buvo pretenzija iš R. B. kaimynų, tai buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemes sklype sudėta betoninių plytelių eilė, pasodinta tuja, auga obelis. R. B. buvo atvykęs į skyrių 2015-06-14 jam buvo paaiškintas aktas ir buvo paimtas R. B. paaiškinimas. Jam buvo pasiūlyta pašalinti plyteles. Asmuo geranoriškai šalinti plyteles nenori. R. B. savavališkai užimama 2 kv.m valstybinės žemės ploto. Valstybėi priklausančioje žemėje sodinimui ir plytelių išdėstymui reikalingas leidimas. Kadangi tokio leidimo R. B. neturėjo tai turi patrauktas atsakomybėn. Prašo pažeidėjui paskirti minimalią baudą (b.l. 29).

Liudytoja L. B. parodė, kad R. B. jai pažįstamas. Rašė skundą ir ne vieną kartą, nes pastarasis užėmė dalį gatvės ir padarė savo kiemą. Ten auga obelys, krūmai, tujos, pastarasis išklojo plyteles iki gatvės pusės, praktiškai iki jos tvoros. Pagal žemėtvarkos planą, įvažiavimas yra iš Bokšto gatvės, o pastarasis užėmė Lakštingalos gatvės dalį, kuri jam nepriklauso. R. B. neseniai nusipirko sklypą ir pastatė namą prie pat gatvės, nors turi būti atstumas iki 3 metrai, bet čia ne jos reikalas, jai svarbiausia, kad būtų atlaisvinta gatvė. Ji su vyru turi sodyba šalia, bulvės pasodintos, kai važiuoja traktorius su bulviakasiu, ten neužtenka pravažiavimui vietos. Kai pravažiavimo metu kas nors užkabins obelį ar ką, tada iškart yra priekaištai iš R. B.. Komisija sudarė patikrinimo aktą, kad Lakštingalos gatvėje užimta valstybinė žemė. L. L. vadovavo komisijai ir dar du asmenys ir ji buvo patikrinime. Trinkelės iš tikrųjų yra išklotos. R. B. pats asmeniškai išklojo trinkeles gal 2015 metais. Jos manymu R. B. turi nukirsti medį, krūmus ir panaikinti šaligatvį (b.l. 42-44).

Liudytojas Č. B. parodė, kad R. B. jam pažįstamas. Kai buvo patikrinimas jis dalyvavo. R. B. naudojo valstybinę žemę kaip savo sklypą ir neduoda nei traktoriui pravažiuoti, užima kelią. Jų sodyba priešais R. B. namą. R. B. paklojo trinkeles. Jis 5 metai atgal nusipirko žemę ir ant šios žemės pastatė namą. I. B. pirkimo ten nebuvo tų trinkelių (b.l. 42-44).

Liudytoja I. L. parodė, kad pažįsta R. B. ir L. B., abu yra jos kaimynai. Su L. B. geri santykiai, o su R. B. jau trejus metus nebendrauja, nes suprato, kad su R. B. geriau neturėti jokių santykių. Gerai neprisimena, gal kažkur 2015 m. atidavė tas trinkeles R. B., nes jai nebuvo jos reikalingos. R. B. jos paklausė ir ji atidavė jam nemokamai. Ji įsitikinusi, kad byloje esančioje nuotraukoje yra jos plytelės. Plytelių tam kelyje iki R. B. pasirodymo nebuvo. Ten anksčiau pagyvenusi moteris gyveno (b.l. 57-59).

Nacionalinės žemės skyriaus atstovas L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemes sklype, priklausančiame R. B., sudėta eilė betoninių plytelių, pasodinta tuja, auga obelis. R. B. buvo pasiūlyta pašalinti plyteles, tačiau jis geranoriškai šalinti plyteles nenori. R. B. savavališkai užimama 2 m ² valstybinės žemės ploto. Prašo nubausti pažeidėją (b.l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Nors R. B. kaltu dėl šio teisės pažeidimo padarymo neprisipažino, bet jo padarytas pažeidimas visiškai įrodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus surinkta ir kita bylos medžiaga (b.l.1-18).

Bylos medžiagoje (b. l. 8-11) yra 2016-05-12 Nr. 48ŽN-238-(14.48.73) žemės naudojimo patikrinimo aktas su fotonuotraukomis, iš kurių nustatyta, kad R. B. nuosavybės teisė valdomas žemės sklypas (kadastro Nr. 4154/0212:7), esantis Vilniaus r., Akmeniškių k., (duomenys neskelbtini), naudojamas tokiu būdu, kad savavališkai yra užimama ir naudojamasi 2 m ² valstybinės žemės ploto; Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus pranešimu konstatuota, kad 2016-05-24 R. B. informuojamas apie patikrinimo rezultatus (b.l. 5) bei L. B. informuojama apie tai, kad jos prašymas dėl galimai savavališko valstybės žemės užėmimo išnagrinėtas (b. l. 6-7). Liudytojai L. B. ir Č. B. patvirtino, kad R. B. naudojo valstybinę žemę kaip savo sklypą, užima kelią, paklojo trinkeles.

R. B. pateikta sodų bendrijos „Laikštingala“ 2016-06-06 pažyma apie tai, kad tuja, obelis ir kiti augalai pasodinti iki R. B. žemės sklypo įsigijimo atmetama, nes jis kaltinamas savavališkai užimant valstybės žemę išklojęs trinkeles (b.l. 26). R. B. kiti pateikti dokumentai dėl mokesčių mokėjimo ir jo skundas dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nepaneigia jo kaltės dėl padaryto pažeidimo (b.l. 27-28, 50-56).

Teismas konstatuoja, kad pakanka surinktų įrodymų, jie leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir R. B. veika turi būti kvalifikuojama pagal Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK) 45 str. 1 d., nes R. B. šalia jam nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Akmeniškių k., (duomenys neskelbtini), yra išklojęs trinkeles link savo namo, dėl ko savavališkai užėmė 2 m ² valstybinės žemės. Valstybės žemės užėmimas nustatytas žemės naudojimo patikrinimo metu panaudojant techninę priemonę-GPS ir jo 2 m ² apimtis yra mažareikšmė.

Teismas neturi teisinio pagrindo netikėti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus administracijos pateikta medžiaga, o administracinėn atsakomybėn trauktino asmens R. B. parodymus bei pateiktus dokumentus vertina kaip jo vengimą būti patrauktam administracinėn atsakomybėn.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau-ANK), kurio 110 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 45 straipsnyje 1 dalyje numatytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje (toliau-Įstatymas) nurodyta, kad jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

V. Į. 3 straipsnio 2 dalimi, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, todėl R. B. padarytas pažeidimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, neperkvalifikuotinas.

R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai jog R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto pažeidimo pobūdį – sąmoningai padarytas pažeidimas bei savavališkai užimta nedidelės apimties valstybės žemė, į pažeidėjo asmenybę – dirba, duomenų apie baustumus byloje nėra, bylos nagrinėjimo metu R. B. nepadėjo išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybių, kaltės dėl inkriminuoto pažeidimo nepripažino, todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, paskyrus už ATPK 45 str. 1 d., sankcijoje numatytą mininalią baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 289 (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) EUR baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-101-269/2017 bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK:16058803178.

Išaiškinti R. B., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.