Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriuo R. B. pripažinti padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 289 EUR bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio 1 dalį už tai, kad šalia jam nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4154/0212:), esančio (duomenys neskelbtini), yra išklojęs trinkeles link savo namo, dėl ko savavališkai užėmė 2 m² valstybinės žemės ploto.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei trinkelės, nei obelis, nei tuja, nei kiti augalai netrukdo pravažiavimui, ką patvirtina 2016-05-09 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-238-(14.48.73) priedas Nr. 1 ir 2016-12-05 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-626-(14.48.78) priedas Nr. 2. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visas bendro naudojimo sklypas išsinuomotas iš valstybės, trinkelių trukdymo atveju problemą turėtų spręsti sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariai vadovaudamiesi sodų bendrijos įstatais, o ne valstybinės institucijos.

Šioje byloje nebuvo atsižvelgta į jo parodymus, kad sklypą jis nupirko 2007 m. ir tuo metu ten jau augo obelis ir tuja bei buvo išklotos trinkelės. Jis plytelių neklojo, nežinojo, jog žemė yra valstybinė. Kadangi plytelės yra ne jo, jis negali jų nuimti. Dėl trinkelių priklausomybės teismas sprendė iš liudytojų parodymų, neišsiaiškinęs, jog juos sieja konfliktiški santykiai, šie asmenys skundžia jį policijai, apkalba, kaltina nebūtais dalykais.

Taip pat teismas nekreipė dėmesio į tai, kad, kaip matyti iš 2017-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto Nr. lSS-212-(9.5.) ir 2016-12-05 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-626-(14.48.78) priedo Nr. 2 (matavimo schemos), liudytojai L. B. ir Č. B. patys yra užėmę valstybinės žemės dalį savo tvora. Visos šios aplinkybės rodo, kad nurodyti liudytojai jį apkalba.

R. B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas ir jam yra atlikti kadastriniai matavimai. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui, turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos.

Minėtosios plytelės, esančios valstybinėje žemėje, yra išklotos taip, jog suformuojamas vientisas takas, vedantis prie R. B. nuosavybės teise priklausančio pastato durų, tokiu būdu užimant ir 2 m² valstybinės žemės ploto. Aplinkybę, jog trinkeles išklojo R. B., patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu dalyvavę liudytojai L. B., Č. B. ir I. L.. Pastaroji bylos nagrinėjimo metu teisme taip pat nurodė, kad būtent ji plyteles atidavė R. B. ir iki tol, kol plytelės nebuvo atiduotos jam, takelio, užimančio 2 m² valstybinės žemės ploto, vietovėje nebuvo.

Dėl apeliaciniame skunde minimos obels ir tujos, taip pat dėl R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, patekimo prie žemės sklypo galimybės ir kt., Vilniaus rajono skyrius nepasisakys, kadangi tai nesusiję su bylos dalyku.

Remiantis aukščiau išdėstytu, institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius dokumentus bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 45 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už savavališką valstybinės žemės užėmimą.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. B. kaltė, padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, t.y. R. B. savavališkai užėmė 2 m² valstybinės žemės plotą.

ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą, ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl R. B. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, o būtent 2016 m. gegužės 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-238-(14.48.73) bei prie jo esančiomis nuotraukomis, o taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų L. B., Č. B., I. L. parodymais, Nacionalinės žemės skyriaus atstovo Laimono Leono paaiškinimais, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiais įrodymais netikėti ir vertina juos pagrindžiančiais apelianto kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, t.y., jog R. B. šalia jam nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra išklojęs trinkeles, suformuojant vientisą taką, vedantį prie namo durų, dėl ko savavališkai užėmė 2 m ² valstybinės žemės. Jais paneigiama apelianto versija, jog jis plytelių neklojo, jos jau buvo išklotos, kuomet 2007 m. jis nusipirko žemės sklypą.

R. B. apeliacinio skundo teiginys, jog L. B. ir Č. B. neva patys yra užėmę valstybinės žemės dalį savo tvora reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį neturi. Be to, R. B. kaltės nepaneigia apeliaciniames skunde nurodyta aplinkybė, jog priėjimui prie savo sklypo jam yra skirtas 4 m servitutinis kelias.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo R. B. padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.