Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškinį atsakovei G. A. dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. A. pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. A-1046 ir 2012 m. spalio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. SŽ-778 su 2015 m. lapkričio 18 d. pakeitimais (toliau – Sutartis) nuomininkės teisėmis gyvena Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute. Sutarties 4 ir 12.1 punktai įpareigoja nuomininkę kas mėnesį mokėti mokesčius už gyvenamosios patalpos nuomą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų. Sutarties 12.6 punktu atsakovė įsipareigojo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). 2016 m. rugpjūčio mėn. duomenimis atsakovė yra nesumokėjusi 60,35 Eur buto nuomos mokesčio bei nedeklaravusi turimo turto (įskaitant gautų pajamų). Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2016-02-08 raštu Nr. STR-161, 2016-05-27 raštu Nr. STR-762, 2016-07-11 raštu Nr. STR-1044 ir 2016-09-02 raštu Nr. STR-1330 buvo įspėta apie susidariusią nuomos mokesčio skolą ir paraginta šią skolą susimokėti bei Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas), tačiau atsakovė šių reikalavimų neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį bei mokėti nuomos mokestį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.487 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Duomenų, kad atsakovė būtų prievolę tinkamai įvykdžiusi ir visiškai atsiskaičiusi su ieškovu už buto nuomą, nėra, svarbių priežasčių, dėl ko atsakovė nevykdė pareigos mokėti mokesčių, byloje nenustatyta. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 60,35 Eur skola už gyvenamosios patalpos nuomą ir po 12,07 Eur nuomos mokesčio per mėnesį nuo 2016-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.610 straipsnyje nustatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamosios patalpos iškeldinti tik teismine tvarka, išskyrus įstatymo numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnyje numatyta, jog, jeigu nuomininkas, kuriuo šiuo atveju yra atsakovė, nemažiau kaip 3 mėnesius nemoka gyvenamosios patalpos nuompinigių, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkas kartu su gyvenančiais asmenimis iškeldinamas iš šios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Nagrinėjamu atveju nuomos mokesčio skola yra nedidelė, todėl, teismo vertinimu, ginčo nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės bei jos šeimos narių iškeldinimas vien šiuo pagrindu būtų neproporcinga atsakovės teisės į būstą apribojimo priemonė, kuri prieštarautų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams.

Pažymėtina, kad savivaldybei priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos išnuomojamos tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. Svarbu nustatyti, ar tokie asmenys tinkamai naudojasi savivaldybės nuomojamu būstu (plačiąja prasme – jos teikiama parama), ar ši parama jiems būtina, ar atitinka siekiamus tikslus, ar nepagrįstai neapriboja kitų asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisių išsinuomoti būstą. Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos (CK 6.609 str. 3 d.). Nors atsakovė ir jos šeimos nariai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ginčo objekte, nustatyta, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai nelanko Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų, ginčo bute atsakovė su šeima negyvena. Todėl darytina išvada, kad atsakovė turi kitą gyvenamąjį būstą, todėl pripažintina, kad atsakovė ginčo būstą naudoja ne pagal tokio pobūdžio būsto nuoma siekiamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2012 m. spalio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. SŽ-778 nutrauktina, o atsakovė ir jos šeimos nariai A. A., V. A. A. ir S. A. iškeldintini iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.).

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą byloje mokėtinas 77,00 Eur žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pralaimėjusios šalies valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas už akių atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Šiaulių miesto savivaldybei, kodas 111109429, 60,35 Eur (šešiasdešimties eurų 35 ct) nuomos mokesčio skolą ir po 12,07 Eur (dvylika eurų 7 ct) nuomos mokesčio per mėnesį nuo 2016-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nutraukti ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės, kodas 111109429, ir atsakovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 9 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. SŽ-778.

Iškeldinti atsakovę G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jos šeimos narius A. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 77,00 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. sausio 17 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-365-776/2017 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09216-2016-9) pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybei, kodas 111109429, ieškinį atsakovei G. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei žyminio mokesčio priteisimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421434.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.