- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-2355-656/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, atstovaujamos UAB „Bankroto administravimo paslaugos“
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- G. M.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, atstovaujamos UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, ieškinį atsakovui R. L., trečiasis asmuo G. M., dėl be pagrindo išmokėtų piniginių sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 77760 Lt be pagrindo įgytų lėšų, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad bankroto administratoriui susipažinus su BUAB "Modernizacijos finansavimo fondas" buhalterinės apskaitos dokumentais, nustatyta, kad 2010-11-23 atsakovui buvo pervesta 77760,00 Lt suma. Jokių dokumentų, patvirtinančių išmokėjimo teisinį pagrindą bendrovėje nerasta. Atsakovas taip pat nepateikė jokios informacijos ar dokumentų. Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ir 2012-06-06 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo R. L. ieškovui BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ 77760,00 Lt. Atsakovui apskundus šį sprendimą, 2013-07-17 nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino 2012-06-06 sprendimą ir perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, nurodydamas, kad teismas savo sprendimu įtakojo neįtraukto į procesą G. M. teisinę padėtį. Iš R. L. ir G. M. paskolos sutarties matosi, kad G. M. sudarė sutartį, kaip fizinis asmuo. Nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad pinigai buvo gauti. Ieškovo buhalterinėje apskaitoje tai patvirtinančių duomenų irgi nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškinyje minimas 2010 m. UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" pavedimas į jo sąskaitą yra susijęs su 2010 m. kovo 22 d. jam suteiktos paskolos UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" direktoriui ir akcininkui G. M. bendrovės veiklai finansuoti grąžinimu. Visi su šia paskola ir jos grąžinimu susiję dokumentai turėjo būti saugomi bendrovėje. G. M. įsipareigojo ją priimti ir panaudoti UAB „Modernizacijos Finansavimo fondas" veiklos reikmėms - įmonės plėtrai finansuoti. Suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2010 m. rugsėjo 20 d., apie ką atsakovas informavo paskolos gavėją G. M., o jis žadėjo, jog bus grąžinta netrukus. 2010 m. lapkričio 23 d. į atsakovo sąskaitą ieškovas banko pavedimu Nr. 11-1 sumokėjo 77760 litų, nurodydamas, jog grąžina atsakovui paskolą. Negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Priėmus trečiojo asmens už skolininką G. M. įvykdytą prievolę, ji pasibaigė įvykdymu, o ieškovas įgijo kreditoriaus teises į skolininką G. M.. G. M. į įmonės sąskaitą įnešė 11000 eurų nuosavų lėšų ir būtent iš tų lėšų grąžino atsakovui R. L. paskolą. Skolos užskaitymo sutartys yra visiškai normali praktika.
Tretysis asmuo G. M. paaiškino, kad 2010-03-22 skolinosi asmeniškai iš atsakovo lėšų įmonės apyvartinėms lėšoms. Bankai neskolino UAB „Modernizacijos finansavimo fondui" dėl blogos įmonės finansinės padėties, todėl ieškojo, kad paskolintų fizinis asmuo. Paskola atsakovui buvo grąžinta iš įmonės sąskaitos, pinigai buvo užpajamuoti kaip akcininko paskola. Pinigų įnešimas yra akcininko teisė, jam įmonė skolinga. Paskolos sutartis reikalinga, kad įnešti pinigus.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustaė, kad atsakovas R. L. 2010-03-22 suteikė 75000 litų paskolą UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" direktoriui ir vieninteliam akcininkui G. M., kuris įsipareigojo ją priimti ir panaudoti UAB „Modernizacijos Finansavimo fondas" veiklos reikmėms - įmonės plėtrai finansuoti, abi šios sutarties šalys patvirtino sutarties autentiškumą. 2010-03-23 tarp G. M. ir UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ pasirašyta paskolos sutartis, kurioje aptariami tie patys 75000 Lt, t.y. pagal kurią G. M. suteikė UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ 75000 Lt paskolą, paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą iki 2010-09-20 kartu su palūkanomis - iš viso grąžintina suma 77760 Lt. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje - tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. CK 6.50 str. pažymima, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, kuriam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" direktorius ir vienintelis akcininkas buvo G. M. ir paskolintos lėšos buvo naudojamos UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" reikmėms, mano, kad paskolos grąžinimas UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" atsakovui R. L. atitiko CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl be pagrindo įgytos sumos priteisimo, ieškinio neįrodė, todėl ieškinys yra atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Tretysis asmuo G. M. patvirtino, kad skolinosi asmeniškai, pinigus pervedė ieškovui prieš pasirašant sutartį. Atsakovas trečiajam asmeniui G. M. skolino ir daugiau kartų, skolinosi ir asmeninėm reikmėms, abu teigė, kad pinigus pervedė į ieškovo sąskaitą, todėl galėjo pateikti rašytinius įrodymus. Tretysis asmuo G. M. nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, vengė pateikti bendrovės dokumentus. Nustatyta, kad G. M. ieškovo lėšomis dengė savo asmenines skolas.UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" tarp administratoriui perduotų dokumentų nėra dokumentų dėl paskolos suteikimo ieškovui. 75000 Lt paskola iš viso neapskaityta. Ant paskolos sutarties yra vieno asmens parašai, todėl apeliantas mano, kad šis dokumentas atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu.Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra jokių dokumentų, paneigiančių atsakovo ir trečiojo asmens nurodytų piniginių lėšų kilmę. Teismas pažeidė CPK 178 str. nuostatą dėl įrodinėjimo pareigos. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra skolingas ieškovui. Nepateikti paskolos sutarčių originalai.Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliaciniame skunde nepagrįstai abejojama dėl dokumentų autentiškumo. Atsakovas pateikė trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos paskolos sutarties originalą.Atsakovas ir trečiasis asmuo savo paaiškinimuose nurodė aplinkybes, kurias ir nustatė teismas.Pats ieškovas neįrodė ir nepateikė jokių bendrovės dokumentų, nors teismas buvo įpareigojęs tai padaryti, kurie paneigtų, kad bankiniuos pavedimuose G. M. įmokėtos sumos būtų priklausiusios ieškovui ar kitiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas atmetamas.
CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog CK6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą įgijo ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009).
Byloje esminę reikšmę turi įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimas. Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, kuriai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, 2010 m. kovo 22 d. atsakovo suteiktos paskolos UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" direktoriui ir akcininkui G. M. bendrovės veiklai finansuoti originalas, kuris buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui, įrodo aplinkybę, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą grąžinti atsakovui R. L. G. M. suteiktą paskolą. Paskolos teksto 2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas suteiktą paskolą priėmė iki šios sutarties pasirašymo momento. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad faktinis paskolos suteikimas neįrodytas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimui, ši aplinkybė neįrodyta, todėl atsakovo ir trečiojo asmens G. M. paskoliniai prievoliniai santykiai nepaneigti. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.
CK 6.50 straipsnis „Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę“ nustato:
Aprašomoji dalis
„1. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
2. Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį.
3. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.“
Kitas asmuo už skolininką įvykdyti prievolę gali dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva. Kadangi skolininkas G. M. buvo ne tik skolininkas, bet prievolę įvykdžiusio trečiojo asmens (byloje ieškovo) UAB "Modernizacijos finansavimo fondas" vadovas, todėl laikytina, kad prievolė įvykdyta tiek paties skolininko, tiek trečiojo asmens iniciatyva. Vertinant skolos grąžinimą kreditoriaus (atsakovo) požiūriu, skolos grąžinimas atsakovui buvo naudingas, nes CK 6.50 straipsnio reguliavimas nustatytas užtikrinant kreditoriaus interesus. Kaip jau minėta, Civiliniame kodekse trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę riboja tik šalių susitarimas ar prievolės esmė. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens (byloje ieškovo) teisę įvykdyti prievolę ribojančio susitarimo nebuvo, o prievolės grąžinti pinginę skolą esmė (prievolės dalykas) nesiejamas su grąžinančiu asmeniu. Pripažinus, kad atsakovas buvo suteikęs paskolą trečiajam asmeniui G. M., negalima konstatuoti, kad atsakovui paskolą buvo grąžinta nesant teisinio pagrindo. Ieškovo BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ santykių su trečiuoju asmeniu G. M. turinys nelemia ieškovo ir atsakovo santykių teisinio vertinimo. Aplinkybė, kad atsakovas skolino pinigus trečiajam asmeniui G. M. bendrovės veiklai finansuoti, atitinka aplinkybes, kad G. M. kaip fizinis asmuo mokėjo pinigus ieškovui.
CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas. Prievolės įvykdymas, kai įvykdoma prigimtinė prievolė, atitinka geros moralės nuostatas, nes taip perduoto turto išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008). Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" direktorius ir vienintelis akcininkas buvo G. M. ir paskolintos lėšos buvo naudojamos UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" reikmėms padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo UAB „Modernizacijos finansavimo fondas" įvykdytas paskolos grąžinimas atsakovui R. L. atitiko CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas, nes buvo apibendrintai įvertinti visi ieškovo pateikti argumentai. Kiekvieno rašytinio įrodymo atskiro vertinimo nebuvimas teismo sprendime nepaneigia iš esmės teisingo materialinių santykių kvalifikavimo teismo sprendime.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.