- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2550-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01216-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- VšĮ „Legata“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Legata“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas VŠĮ „Legata“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 11300 Lt draudimo išmokos. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. Biržų rajone kelyje Biržai – Germaniškis įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas buvo minėto automobilio vairuotojas V. A., kuris važiuodamas link Germaniškio, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šioje eismo juostoje stovėjusiu ir besirengiančiu sukti į kairę lengvuoju automobiliu Jaguar XJS, vairuojamu A. D., atsitrenkdamas į jo priekinę dalį. Po susidūrimo lengvasis automobilis Jaguar XJS, buvo nublokštas atgal ir galine dalimi atsitrenkė į už jo buvusio lengvojo automobilio Ford Focus, valstybinis priekinę dalį. Eismo įvykio dalyvių iniciatyva į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie įsitikinę, jog nėra sužeistų žmonių, padėjo eismo įvykio dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Eismo įvykio kaltininku buvo V. A., vairavęs transporto priemonę Renault Espace, priklausantį nuosavybės teise VŠĮ „Legata. Automobilis Renault Espace minėto eismo įvykio metu buvo apdraustas pas atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ tiek transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tiek transporto priemonių draudimu. 2009-12-03 transporto priemonių draudimo sutarties pagrindu šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2010 m. spalio mėnesio pabaigoje gavo atsakovo pranešimą, kad draudimo išmoka dėl automobilio Renault Espace apgadinimo nebus mokama, nes atlikus ekspertinį tyrimą nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. Biržų rajone kelyje Biržai – Germaniškis įvykusiame eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apgadinti ne šio eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad atsakovo darbuotojai įvykio aplinkybių tyrimą atliko nešališkai, jie nesaistomi jokių darbdavio nurodymų. Apžiūrėjus automobilius nustatyta, kad automobilio Jaguar priekinio bamperio vidurinė dalis galėjo būti sugadinta į ją įsirėmus automobiliui Renault priekiniu dešiniuoju kampu. Automobilio Renault vairuotojui nurodžius, kad prieš susidūrimą jis stabdė automobilį, automobilio Renault priekinis bamperis susidūrimo metu turėjo palįsti po automobilio Jaguar priekiniu bamperiu, nes stabdant automobilio priekinė dalis dėl pakabos tamprumo elementų nusileidžia apie 8 cm. Ant automobilio Jaguar Variklio dangčio vidurinės dalies ir po juo yra susiformavusi puslankio formos deformacija, tokio pobūdžio sugadinimai galimi automobiliui atsitrenkus į vertikalią kliūtį, turinčią puslankio formos paviršių. Tokie sugadinimai nepaaiškinami minėtų automobilių tarpusavio kontaktu, nes ant automobilio Renault nėra tokių išorinių kėbulo detalių, su kuriomis kontaktuojant galėjo būti padaryti minėti Jaguar variklio dangčio sugadinimai. Kadangi tokie transporto priemonių sugadinimai negalėjo atsirasti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas laiko, kad draudėjas viešoji įstaiga „Legata“ pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius paaiškinimus ir nurodė draudiką klaidinančias įvykio aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, kad pagal šią draudimo sutartį apdrausto turto apgadinimas autoįvykio metu laikomas draudiminiu įvykiu, todėl ieškovas turi teisę į draudimo išmoką; atsakovas neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad ieškovas ar eismo įvykio dalyviai būtų sąmoningai ir tyčia pateikę draudikui neteisingus duomenis apie eismo įvykį. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovo ekspertinė pažyma, nei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas nepaneigia eismo įvykio realumo, taip pat aplinkybės, jog automobilio Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu. Teismas pabrėžė, kad atsakovas priėmė sprendimą išmokėti vienam eismo įvykio dalyviui V. Z. 1884,75 Lt draudimo išmoką, o tokia aplinkybė patvirtina, jog atsakovas pripažino eismo įvykio realumą, t. y. kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas; taip pat atsakovas nenurodė, kodėl vienų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu eismo įvykio aplinkybes jis pripažino atitinkančiomis tikrovę ir pakankamomis žalai bei jos priežastims įrodyti, o kitų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu laikė, kad eismo įvykio aplinkybės suklastotos ir eismo įvykio dalyvių pateikti duomenys apie eismo įvykio aplinkybes yra žinomai melagingi. Nurodė, kad kadangi atsakovas neįrodė pagrindo mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, draudimo išmoka priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai. Teismas pažymėjo, kad sutinka su atsakovo argumentais ir jo pateikta draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka, todėl priteisiamos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis atsakovo pateiktu jos apskaičiavimu, kas sudaro 9671,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 vasario 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino byloje esančių įrodymų visumą, ignoravo didesnę įrodomąją galią turinčius duomenis (Teismo ekspertizės išvadą) ir netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Atsakovas pažymi, kad draudėjas nuslėpė tikrąsias automobilio Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų atsiradimo aplinkybes, o teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą draudikas neįvardijo aplinkybių, kurios jo manymu buvo suklastotos; teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka realių Teismo ekspertizės akte išdėstytų paaiškinimų, motyvų ir išvadų; teismas nepateikė jokių argumentų ir nemotyvavo savo sprendimo nesivadovauti Teismo ekspertize.
Atsiliepimas
Ieškovas VŠĮ „Legata“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą be pakeitimų, taip pat priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas pilnai ir išsamiai įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas šiai bylai teisingai išspręsti aplinkybes, vadovaujantis įstatymu ir LAT suformuota teismų praktika šio pobūdžio bylose.
Tretysis asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą be pakeitimų. Nurodo, kad pilnai palaiko ieškovo atsiliepimą ir jame išdėstytą nuomonę (motyvus).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-12-03 transporto priemonių draudimo sutartimi buvo apdrausta VšĮ „Legata“ priklausanti transporto priemonė Renault Espace 2.2.DCI Authentique, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 10). Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo išmokėti draudėjui draudimo sumą (transporto priemonės rinkos vertę įvykio dieną) įvykus draudiminiam įvykiui. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neneigė šio savo įsipareigojimo, tačiau ginčija šios pareigos sąlygą – draudiminį įvykį, teigdamas, kad tokie automobilio Renault Eapace 2.2.DCI sugadinimai, kuriuos nurodo ieškovas, negalėjo būti padaryti 2010 m. rugsėjo 4 d. įvykio Biržų kelyje Biržai – Germaniškis metu.
LR Draudimo įstatymo 2 str. 27 dalyje apibrėžiama draudžiamojo įvykio sąvoka – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. LR CK 6.987 str. nurodoma, jog draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama tik draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Taigi draudimo įmoka mokama tuomet, kai automobilio apgadinimo aplinkybės ir įvykio priežastis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtį, t.y. draudiko prisiimtą riziką.
Nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos draudimas“ patvirtintos transporto priemonių draudimo taisyklės draudžiamąjį įvykį apibrėžia kaip apdraustos transporto priemonės sunaikinimą ar sugadinimą dėl bet kokių, staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų, arba vagystę (7.1.p). Kartu taisyklės išvardija ir atvejus, kai įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais (8 dalis). 8.1.19 p. numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, jei draudėjas ar apdraustasis, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ar jo padarinius.
Ieškovas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 4 d. apie 19 val. 30 min. Biržų rajone kelyje Biržai - Germaniškis įvyko eismo įvykis, kurio metu VšĮ „Legata“ direktorius V. A., vairuodamas automobilį Renault Espace, priklausantį nuosavybės teise VšĮ „Legata“, važiuodamas link Germaniškio, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šioje eismo juostoje stovėjusiu ir besirengiančiu sukti į kairę lengvuoju automobiliu Jaguar XJS, atsitrenkdamas į jo priekinę dalį. Po susidūrimo automobilis Jaguar XJS buvo nublokštas atgal ir galine dalimi atsitrenkė į už jo buvusio lengvojo automobilio Ford Focus priekinę dalį. Šis eismo įvykis fiksuotas 2010-09-04 eismo įvykio deklaracijoje (t.1, b.l. 140). AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi jos pačios Transporto didelių žalų skyriaus vyresniojo transporto žalų eksperto M. S. ekspertine išvada, kurioje nurodyta, jog tyrimo rezultatai įgalina teigti, kad automobiliai Jaguar, Renault ir Ford buvo sugadinti ne kelyje Biržai – Germaniškis apie 19.30 užregistruoto eismo įvykio aplinkybėmis, bet sugadinti kitomis aplinkybėmis (t.1, b.l. 32-38).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-08-08 ekspertizės akte daroma išvada, kad neįtikėtina, kad intensyviausi automobilių Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Jaguar XJS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu, eismo įvykio, nurodyto 2010 m. rugsėjo 4 d. metu, vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis (t.2, b.l. 54), taigi ši ekspertų išvada neprieštarauja atsakovo pateiktai išvadai. Vis gi spręsdamas, ar minėtos išvados paneigia ieškovo teiginius dėl įvykusio autoįvykio ir jo sukeltų padarinių, teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-08-08 ekspertizės akte nurodyta, jog pagal byloje esančius duomenis atkurti eismo įvykio mechanizmą, nustatant automobilių padėtis eismo įvykio metu, jų greičius tarpusavio susidūrimo metu, negalima. Ekspertas nurodė, jog išvadai parengti trūko duomenų: jis rėmėsi situacijos, buvusios po eismo įvykio, eskizais, kuriuose nėra užfiksuota tikslių duomenų apie automobilių tarpusavio padėtis ir jų padėtis kelio Biržai - Germaniškis išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat detalių nuolaužų, stiklų šukių, automobilių ratų padangų stabdymo-slydimo pėdsakų, kurie apibūdintų galimas automobilių susidūrimo vietas kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu (t.2, b.l. 48). Tokios informacijos stoka sudaro pagrindą abejoti ekspertizės išvados patikimumu. Be to, pažymėtina, kad ekspertizės išvada daroma su nuoroda į vairuotojų nurodytas aplinkybes, t.y. teigiama, jog automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies kairės pusės sugadinimų apimtis ir požymiai tarpusavyje su automobilio Jaguar XJS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies sugadinimų apimtis ir požymiais nesuderinami, todėl negalėjo būti padaryti automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo metu, vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis (t.2, b.l. 51). Tačiau, sprendžiant iš vairuotojų, policijos pareigūnų paaiškinimų, tiek įvykio metu, tiek po jo vairuorojai buvo streso būsenoje, policijos pareigūnai jiems padėjo užpildyti deklaraciją (t.2, b.l. 35), todėl įvykio aplinkybės galėjo būti nurodytos ir ne visiškai tiksliai, kas lėmė ir atitinkamas ekspertizės išvadas.
Pažymėtina ir tai, kad tiek atsakovo pateiktą ekspertizės išvadą, tiek parengtą Lietuvos ekspertizės centro specialistai atliko iš pateiktų duomenų, patys nematę nei įvykio, nei faktinės padėties po jo. Tuo metu visų trijų transporto priemonių Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Jaguar XJS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai eismo įvykyje dalyvavo, jų parodymuose prieštaravimų nėra, Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. Z. atsakovas neigi išmokėjo draudiminę išmoką, neginčijęs šio įvykio ir automobilio apgadinimų (t.2, b.l. 36). Po eismo įvykio į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jame dalyvavusių vairuotojų nurodytos aplinkybės neatrodė keistos ar įtartinos. 2012-02-12 teismo posėdyje liudijęs policijos pareigūnas A. D. nurodė, kad asmenys buvo susitrenkę, benzinas išbėgęs, eismo įvykio vietoje gulėjo plastmasės, šukės (t.2, b.l.33). Panašiai aplinkybes po įvykio apibūdino ir kitas policijos pareigūnas R. M. (t.2, b.l. 35). Darytina išvada, kad ekspertizės išvados, padarytos įvykio nemačiusių ir pakankamai duomenų išvadoms padaryti neturėjusių ekspertų negali būti laikomas svaresniu įrodymu sprendžiant dėl eismo įvykio tikrumo, kai priešingas aplinkybes bei išvadas pateikia įvykyje dalyvavę vairuotojai ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Išvadą, jog eismo įvykis nebuvo inscenizuotas, o automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio sugadinimo reikalaujama išmokėti draudiminę išmoką, apgadinimai realūs, patvirtina ir aplinkybė, jog AB Lietuvos draudimas be ginčo sumokėjo trečiajam asmeniui V. Z. draudiminę išvadą ir ją ėmė ginčyti tik vėliau kilus ginčui su ieškovu. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepaaiškinamas ieškovo motyvas klastoti eismo įvykio aplinkybes ir teikti draudikui žinomai melagingus duomenis apie eismo įvykio priežastis, kai automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustas KASKO draudimu, t.y. draudimo išmoka išmokama nepriklausomai nuo eismo įvykio priežasties. Jei pastarasis automobilis būtų buvęs apgadintas kito, ankstesnio įvykio metu, ieškovas būtų galėjęs anksčiau reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos, o ne ėmęsis inscenizuoti eismo įvykį, į kurį įtraukta daugiau automobilių, asmenų, jam inscenizuoti reiktų daug pastangų bei išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad iš bylos duomenų matyti, kad automobiliai važiuoti negalėjo (t.2, b.l. 34 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.