Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovui viešosios įstaigos „Legata“ direktorei J. A. , ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Ramanauskui, atsakovo atstovei J. P. , rečiajam asmeniui V. Z. , trečijam asmeniui J. A. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Legata“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir tretiesiems asmenims V. Z. , J. A. , A. D. dėl draudimo išmoks priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas viešoji įstaiga „Legata“ ir atsakovas akcinė bendrovė “Lietuvos draudimas” 2009-12-03 sudarė transporto priemonės Renault Espace 2.2 DCI Authentique, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Draudimo sutarties sąlygos numatytos atsakovo išduotame draudimo liudijime (b.l. 10, tomas 1) ir transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 (b.l. 81-86, tomas 1). Draudimo sutartimi atsakovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2009-12-04 iki 2010-12-03 suteikti transporto priemonės rinkos vertės įvykio dieną draudimo išmokos dydžio draudiminę apsaugą automobiliui Renault Espace 2.2 DCI Authentique, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio, įvykusio 2010-09-04 19.30 val. kelyje Biržai – Germaniškis, Biržų rajone, metu automobilis Renault Espace 2.2 DCI Authentique, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas, ieškovas realizavo minėto automobilio liekanas už 7300,00 Lt, ką patvirtina viešosios įstaigos „Legata“ 2010-09-27 kasos pajamų orderio kvitas.

Atsakovas pripažino, kad pagal šią draudimo sutartį apdrausto turto apgadinimas autoįvykio metu laikomas draudiminiu įvykiu, todėl ieškovas turi teisę į draudimo išmoką. Tačiau atsakovas, vadovaudamasis Draudimo taisyklių I dalies 7.12.5 punktu, atsisako mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad minėta draudimo taisyklių norma numato, jog draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, teikdamas neteisingus duomenis (b.l. 31; 40, tomas 1). Atsakovas laiko, kad automobilis buvo sugadintas ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, o kitomis, nes automobiliai po eismo įvykio negalėjo taip sustoti, kaip užfiksuota eismo įvykio dalyvių deklaracijoje, automobilių apgadinimai nepaaiškinami automobilių tarpusavio kontaktu eismo įvykio dalyvių nurodytoms aplinkybėmis, t. y. automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numato draudiko prievolę įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką, t. y. kad ieškovas klastojo faktus ar teikė draudikui žinomai neteisingus duomenis. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas kaip draudėjas nurodė neteisingus duomenis apie eismo įvykį neįrodyta ir paneigiama bylos medžiaga. Atsakovas nei atsakyme ieškovui, nei bylos nagrinėjimo metu neįvardijo faktų, kurie ieškovo buvo suklastoti. Draudimo sutartyje numatytas faktų klastojimas, neteisingų duomenų pateikimas turi būti tyčinis, draudėjas turi aiškiai suvokti ne tik tai, kad duomenis pateikia neteisingus, tačiau ir turėti neteisingų duomenų pateikimo tikslą – suklaidinti draudiką taip, jog šis išmokėtų draudėjui nepriklausančią draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovo nurodytos eismo įvykio aplinkybės visiškai atitinka kitų eismo įvykio dalyvių bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms ir joms neprieštarauja, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad ieškovas ar eismo įvykio dalyviai būtų sąmoningai ir tyčia pateikę draudikui neteisingus duomenis apie eismo įvykį. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai, kuri buvo iškviesti į įvykio vietą nedelsiant po įvykio D. A. ir R. M. patvirtino, kad eismo įvykis buvo, jokių požymių, iš kurių būtų galima spręsti, kad įvykis buvo inscenizuotas, jie nepastebėję (b.l. 33, tomas 1). Atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl eismo įvykio klastojimo ir nepateikė teismui kitų įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai ar ieškovas būtų klastoję eismo įvykį. Eismo įvykio tikrumą patvirtina liudytojų D. A. ir R. M. parodymai, trečiojo asmens V. Z. parodymai. Nei atsakovo atlikto ekspertinio tyrimo, ne teismo ekspertizės, atliktos Lietuvos teismo ekspertizės centro (b.l. 48-54, tomas 2), išvados nepatvirtina, jog ieškovo automobilis Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti apgadintas ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu, taip pat eismo įvykio dalyvių ir policijos pareigūnų nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Atsakovo pateiktoje ekspertinėje pažymoje (b.l. 32-38, tomas 1), nei teismo ekspertizės akte (b.l. 48-45, tomas 2) nėra nurodyti automobilio Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, kurie negalėjo atsirasti eismo įvykio metu dėl automobilių tarpusavio kontakto. Pažymėtina, jog minėtuose dokumentuose yra akcentuojami tik automobilio Jaguar apgadinimai, nepaaiškinami automobilių tarpusavio kontaktu eismo įvykio metu. Atsakovo pateiktoje ekspertinėje pažymoje, taip pat eismo įvykio dalyvių deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie automobilių judėjimo greitį iki susidūrimo, smūgių intensyvumo, judėjimo trajektorijos, trasologinių duomenų. Teismo ekspertizės akto motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog pagal byloje esančius vairuotojų pateiktus, situacijos, buvusios po eismo įvykio eskizus, kuriuose nėra užfiksuota tikslių duomenų apie automobilių tarpusavio padėtis ir jų padėtis kelio Biržai – Germaniškis išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat detalių nuolaužų, stiklų šukių, automobilių ratų padangų stabdymo – slydimo pėdsakų, kurie apibūdintų galimas automobilių susidūrimo vietas kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, atkurti eismo įvykio mechanizmą, nustatant automobilių padėtis eismo įvykio metu, jų greičius tarpusavio susidūrimo metu, negalima. Tokios ekspertizės išvados paneigia vieną iš atsakovo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindžia atsisakymą mokėti draudamo išmoką, t. y. kad eismo įvykio dalyvių deklaracijoje nurodyti automobilių išsidėstymas ir tarpusavio padėtys po eismo įvykio negalimi. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. rugpjūčio 8 d. akte Nr. 11-1131(12) taip pat nenurodyta, jog prieš susidūrimą stabdant automobilį Renault Espace dėl automobilio Renault Espace pakabos elementų tamprumo automobilio priekinė dalis turėjo nusileisti apie 8 cm ir automobilio Renault priekinis bamperis susidūrimo metu turėjo palįsti po automobilio Jaguar priekiniu bamperiu, kas yra akcentuojama atsakovo parengtoje ekspertinėje pažymoje. Teismo ekspertizės akte konstatuota aplinkybė, jog pagal bylos medžiagą negalima atkurti eismo įvykio mechanizmo ir automobilių išsidėstymo po eismo įvykio patvirtina, jog atsakovo išvada apie tai, kokia automobilių padėtis buvo susidūrimo metu, yra nepagrįsta. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog atsakovo ekspertinėje pažymoje nėra nurodyta jokių automobilio Renault apgadinimų, kurie negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte nurodyti neįtikėtini tik automobilio Jaguar sugadinimai, tuo tarpu automobilio Renault Espace sugadinimai įvardinami tikėtinais. Taigi nei atsakovo ekspertinė pažyma, nei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas nepaneigia eismo įvykio realumo, taip pat aplinkybės, jog automobilio Renault Espace apgadinimai buvo padaryti ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovas reikalauja draudimo išmokos transporto priemonės draudimo (KASKO) sutarties pagrindu. Pagal transporto priemonių draudimo taisykles draudimo išmoka dėl draudimo dalyku esančio automobilio apgadinimu padarytai žalai atlyginti mokama nepriklausomai nuo eismo įvykio priežasties. Todėl nepaaiškinamas ieškovo motyvas klastoti eismo įvykio aplinkybes ir teikti draudikui žinomai melagingus duomenis apie eismo įvykio priežastis. Pažymėtina, jog ieškovas ir trečiasis asmuo J. A. , davę priesaiką paaiškino, jog eismo įvykio dieną jos sutuoktinis V. A. išvyko transporto priemone Renault Espace, kuri buvo techniškai tvarkinga, o po eismo įvykio automobilis buvo sugadintas taip, kad tapo netinkamu eksploatacijai. Minėto automobilio techninės būklės tinkamumą eksploatacijai taip pat patvirtina ir techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 800-0000252, kurioje nurodyta, kad 2009 m. gruodžio 4 d. atliktos automobilio techninės apžiūros metu konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2011 m. gruodžio 4 d. (b.l. 28, tomas 1). Pranešimas apie nuostolių atlyginimą, adresuotas V. Z. , patvirtina, kad atsakovas priėmė sprendimą išmokėti vienam eismo įvykio dalyviui V. Z. 1884,75 Lt draudimo išmoką žalai, padarytai automobilio Ford Focus 2001, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu 2010-09-04 19.30 val. kelyje Biržai – Germaniškis, Biržų rajone, įvykusio eismo įvykio metu. Tokia aplinkybė patvirtina, jog atsakovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pripažino eismo įvykio realumą, t. y. kad eismo įvykis nebuvo inscenizuotas. Atsakovas nenurodė, kodėl vienų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu eismo įvykio aplinkybes jis pripažino atitinkančiomis tikrovę ir pakankamomis žalai bei jos priežastims įrodyti, o kitų eismo įvykio dalyvių atžvilgiu laikė, kad eismo įvykio aplinkybės suklastotos ir eismo įvykio dalyvių pateikti duomenys apie eismo įvykio aplinkybes yra žinomai melagingi. Tokios aplinkybės paneigia atsakovo nurodytas atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežastis. Kadangi atsakovas neįrodė pagrindo mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, draudimo išmoka priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai.

Dėl draudimo išmokos dydžio teismas sutinka su atsakovo argumentais ir jo pateikta draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka, kuri atitinka Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, esančių draudimo sutarties dalimi, bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos reikalavimus. Todėl priteisiamos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis atsakovo pateiktu jos apskaičiavimu, kas sudaro 9671,00 Lt (b.l. 42, tomas 1).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 2 d. numato, kad draudimo išmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo. Kadangi atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 str. pagrindu privalo mokėti palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 4 d. iki ieškinio surašymo 2011-03-04, kas sudaro 290,00 Lt, skaičiuojant nuo priteistos draudimo išmokos sumos 9671,00 Lt. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. palūkanas nepagrįstas, nes tokio dydžio palūkanas įstatymas numato tik tais atvejais, kai abi šalys yra verslininkai, o nagrinėjamu atveju ieškovas yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteisiamos valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Ieškovas yra įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą 300,0 Lt išlaidų už eksperto iškvietimą į teismą atlyginimui užtikrinti, tačiau ekspertas iki bylos išnagrinėjimo nepareikalavimo atlyginimo į teismą išlaidų atlyginimo ir nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl minėtas užstatas iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinamas ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuos draudimas“ ieškovo viešosios įstaigos „Legata“ naudai 9671,00 Lt draudimo išmoką ir 290,00 Lt palūkanų, viso 9961,00 Lt (devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą).

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuos draudimas“ ieškovo viešosios įstaigos „Legata“ naudai 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 9961,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuos draudimas“ ieškovo viešosios įstaigos „Legata“ naudai 298,83 Lt žyminio mokesčio ir 860,00 Lt advokato paslaugų išlaidoms atlyginti, viso 1158,83 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis litus, aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui viešajai įstaigai „Legata“ iš Vilniaus apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 300,00 Lt (tris šimtus litų), įmokėtų 2012-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 1 akcinėje bendrovėje „Swedbank“.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 106,17 Lt (vieną šimtą šešis litus, septyniolika centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Legata“ valstybės naudai 17,28 Lt (septyniolika litų, dvidešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.